Nepažįstamas karalius Mindaugas – krikščionių kankinys?

Mindaugo itin nemėgęs Haličo-Voluinės kronikos autorius pripažino, kad Mindaugas apsikrikštijo, tačiau jo elgseną vertino kaip pagonišką. Kiek sudėtingesnį Mindaugo portretą matome XIII a. pabaigoje rašytoje Livonijos eiliuotoje kronikoje: čia Mindaugui simpatizuojama dėl jo sprendimo priimti krikštą, tačiau savo valdymo pabaigos įvykiuose jis vaizduojamas kaip atsimetėlis. Seniai įrodyta, kad Mindaugo atsimetimas – ne tiek istorinis įvykis, kiek literatūrinė kronikininko išmonė. Dialogai, patvirtinantys Mindaugo atsimetimą, yra išgalvoti kronikos autoriaus (neperteikta, ką kalbėjo Morta ir Mindaugas). Kronikoje taip pat vertinami pagonys, buvę Vokiečių ordino valdžioje ir Mindaugo lietuviai. Karas su ordinu reiškė atsimetimą nuo krikščionybės. Tačiau vienalaikiai šaltiniai rodo priešingai: Mindaugas popiežiaus kurijoje buvo vertinamas teigiamai, pontifikas jau mirusį Mindaugą keletą metų įvardijo kaip šviesaus atminimo karalių, todėl istorikams reikėtų teikti pirmenybę ankstesniems, o ne vėlesniems šaltiniams. Naujausiuose istoriko dr. Dariaus Barono tyrimuose, susijusiuose su Lietuvos christianizacijos procesais, taip pat atkreipiamas dėmesys į Mindaugą. Autorius teigia, kad jis mirė beveik kaip kankinys. Tačiau galima klausti: kodėl „beveik“? Mindaugas – krikščionis politikas Žvelgdami į Mindaugą kaip į krikščionį, aiškiai matome, kad jis pirmiausia buvo politikas. Tačiau net ir politikos srityje galime įžvelgti krikščioniškos kultūros sklaidos pastangas. Mindaugas kūrė realią, o ne butaforinę Lietuvos vyskupystę, įsipareigojo čia pastatyti katedrą, rūpinosi, kad jo sūnų popiežius pripažintų įpėdiniu. Tai ne vienadienė politika – buvo brėžiamos krikščioniškos Lietuvos perspektyvos. Ir tik vienas priekaištas yra svarbus Mindaugo atžvilgiu – jo aplinka. Mindaugą supo įvairių konfesijų žmonės – jis pats, žmona Morta ir jo vaikai buvo katalikai, tačiau vyriausiasis sūnus Vaišelga buvo stačiatikis, ir jo aplinkoje buvo gana reakcingai nusiteikusių pagonių. Tai labai svarbu. Mindaugas nesugebėjo savo dvaro ir aplinkos paversti monokultūrine katalikiška erdve, nors žmona Morta buvo nuoširdžiai įtikėjusi krikščionė. Karalius turėjo taikstytis su tuo, kad šalia buvo svarbūs kunigaikščiai, giminaičiai, pagonys. Tai jam kėlė pavojų. Pabandykime atidžiau pažvelgti į Mindaugo žudikų portretus. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras Mindaugo žudikai Kunigaikštis Daumantas, pagrindinis sąmokslo vykdytojas, buvo karingai nusiteikęs Mindaugo atžvilgiu. Būtent iš jo Mindaugas atėmė žmoną ir ją pasisavino. Kunigaikštis Daumantas turėjo priežasčių keršyti, buitinį konfliktą paversdamas kultūros reiškiniu. Žinome, kad Mindaugo nužudymo metu kunigaikštis Daumantas buvo dar neapsikrikštijęs, todėl galime įžvelgti, jog jis veikė ne tik kaip įskaudintas svainis, bet ir kaip pagonis. Vis dėlto sąmokslas turėjo būti paremtas aiškiomis prieš krikščionybę nukreiptomis nuostatomis. Kodėl? Dėl antrojo dalyvio. Kitas sąmokslininkas Mindaugo seserėnas Treniota pasižymėjo itin agresyviu pagonybės gynimu ir nusistatymu prieš krikščionis. Pirmiausia apie tai mums liudija jo kalbos Livonijos eiliuotoje kronikoje, taip pat jo elgesį matome tarptautinių santykių fone. Kunigaikštis Treniota vadovavo lietuvių pajėgoms žygyje prieš Mazoviją, konfliktavo su Vokiečių ordinu savo valdymo metu, savo galią stiprino remdamasis pagoniais žemaičiais. Dar daugiau, naujausi istorijos tyrimai rodo, kad Treniota buvo pagonis iki kaulų smegenų: paskutiniais Mindaugo valdymo metais įsiveržęs į Mazoviją, jis ne tik suėmė Mazovijos kunigaikštį, bet ir paaukojo žmogų pagoniškiems dievams. Akivaizdu, kad tokiu būdu jis bandė susikurti atramą prieš Mindaugą. Mindaugą nužudžius Lietuvoje atsirado sąlygos grįžti į pagonybę. Neramumų laikotarpiu jis dalį krikščionių pasistengė apsaugoti, išsiųsdamas juos į Rygą (kaip kunigą Zyvertą) ar priimdamas į savo dvarą. Tačiau Mindaugas nesitikėjo susidorojimo ir pats krito nuo pagonių. Galime kelti klausimą: ar tai buvo mirtis dėl tikėjimo? Mindaugo priešininkai veikė prieš jį turėdami vieną iš pagrindinių argumentų – Mindaugas buvo krikščionis. Kitas argumentas buvo valdžios siekis. Neaišku, kuris argumentas dominavo, tačiau žinome viena – krikščionio karaliaus nužudymas buvo pagonių reakcija. Mano supratimu, tai buvo kankinystės aktas. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Rita Bagdonaite

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama