Giedoti „Tautišką giesmę“ pasaulyje sumanęs R. Daubaras: linkėčiau džiaugtis ir didžiuotis, kad esame lietuviai
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Pirmaisiais metais „Tautišką giesmę“ giedojo 26-ios lietuvių bendruomenės visame pasaulyje, o per daugiau nei dešimtmetį šis skaičius pastebimai išaugo.
Dienraščiui „Bernardinai.lt“ „Tautiškos giesmės“ giedojimo istoriją mielai sutiko priminti idėjos autorius buriuotojas, verslininkas RAIMUNDAS DAUBARAS.
„Tikriausiai visiems lietuviams, esantiems toli nuo Lietuvos, „Tautiška giesmė“ yra vienas iš širdies ryšių su mūsų tėvyne, mūsų Lietuva. Kai giedame „Tautišką giesmę“, jaučiamės išdidūs, esame vienintelė tauta, kuri per visą pasaulį sugeba susijungti toms kelioms akimirkoms“, – tikina jis.
youtube.com video
Pone Raimundai, esate įvairių idėjų, akcijų, kampanijų sumanytojas, generatorius ir aktyvus dalyvis. Kokiomis aplinkybėmis gimė mintis pakviesti lietuvius Liepos 6-ąją giedoti „Tautišką giesmę“?
Ši idėja gimė buriuotojams 2008-aisiais, likus vieniems metams iki Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmečio. Mūsų idėja buvo apiplaukti pasaulį ir pakviesti viso pasaulio lietuvius Liepos 6-ąją švęsti Lietuvos vardo tūkstantmetį.
Startavome 2008-ųjų spalio 5 dieną sugalvoję aplankyti pasaulio lietuvių bendruomenes, pakviesti jas vienu metu visiems kartu Liepos 6-ąją padaryti ką nors gražaus. Idėja tapo kūnu, kai jachta „Ambersail“, perplaukusi Indijos vandenyną, prisišvartavo pirmoje lietuvių bendruomenėje. Tai buvo Australijoje, Adelaidėje.
Įsivaizduokite, jachta tyliai skrodžia vandenį, ir tarsi iš niekur pasigirsta giedama „Tautiška giesmė“. Šis skambėjimas taip sudrebino širdį, tiesiog išspaudė ašarą – nuo tada ši idėja tapo kūnu. Mes nusprendėme – kai Lietuva Liepos 6-ąją švęs savo vardo tūkstantmetį, susijungsime į balsų grandinę ir savo šalies garbei giedosime Lietuvos himną.
Suprantu, kad Australijos lietuviai jus pasitiko su „Tautiška giesme“?
Taip. 2008–2009-ieji Lietuvai buvo labai sunkūs metai, vyko streikai, tvyrojo ekonomikos krizė. Niekas iš mūsų, čia gyvenusių lietuvių, tikriausiai nesididžiavo Lietuva. O, kaip sakoma, kuo toliau nuo Lietuvos – tuo didesnė meilė Lietuvai. Kai niekas tau neliepia, kai išgirsti iš širdies skambančią „Tautišką giesmę“ – tai nerealu.
Buriuotojas, verslininkas Raimundas Daubaras. Asmeninio archyvo nuotrauka
Daug keliaujate po platųjį pasaulį, bendraujate su lietuviais visuose pasaulio žemynuose. Kur teko su jais giedoti „Tautišką giesmę“?
Būtent Liepos 6-ąją nelabai teko giedoti. Manėme, kad „Tautišką giesmę“ sugiedosime vieną kartą – savo šalies vardo tūkstantmečiui, bet po metų paskambino Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai ir paklausė: „O kaip šiais metais? Ar negiedosime?“
Ši idėja taip užkrėtė pasaulio lietuvius, kad jie panoro tai pakartoti. Taip pradėjome iniciatyvą kiekvienais metais sujungti lietuvius į gyvą pasaulio grandinę. Šis formatas truputį keitėsi. 2009-ųjų Liepos 6-ąją susijungėme visi vienu metu devintą valandą vakaro Lietuvos laiku, o dabar „Tautiška giesmė“ ritasi per pasaulį kaip banga.
Pirmieji galbūt gieda lietuviai Polinezijoje, bet pirmą signalą dažniausiai gauname iš Japonijos. Ir taip toliau: Kinija, Azijos šalys, Ukraina, Lietuva, Europa, tada perima Amerika. Tokiu būdu ši tradicija gyvuoja jau šešiolika metų.
Ką sutikti lietuviai kalba apie „Tautiškos giesmės“ giedojimą? Ką jiems reiškia ši akcija?
Atsakysiu ne savo, o vienos australės žodžiais, kuriuos tada išgirdau. Ji, Australijos pilietė, sakė: „Kai giedu Australijos himną – aš pridedu ranką prie širdies. Kai giedu „Tautišką giesmę“ – aš verkiu.“
Tikriausiai visiems lietuviams, esantiems toli nuo Lietuvos, „Tautiška giesmė“ yra vienas iš širdies ryšių su mūsų tėvyne, mūsų Lietuva. Kai giedame „Tautišką giesmę“, jaučiamės išdidūs, esame vienintelė tauta, kuri per visą pasaulį sugeba susijungti toms kelioms akimirkoms.
Prasidėjus šiai jūsų patriotinei akcijai, ryšys pasaulyje buvo visai kitoks. Jeigu ir buvo mobiliųjų telefonų – tikrai nedaug, socialiniai tinklai taip pat dar nebuvo taip išplėtoti. Kiek pastarieji jums padeda skleisti Liepos 6-osios idėją – giedoti „Tautišką giesmę“?
Socialiniai tinklai, skaitmeninė medija mums teikia neribotas galimybes. Ankstesniais metais ryšį padėjo plėtoti Pasaulio lietuvių bendruomenė. Buvo bendraujama su įvairiose šalyse susikūrusiomis lietuvių bendruomenėmis, o jas vienijo Pasaulio lietuvių bendruomenė. Dabar virtualių lietuvių bendruomenių yra dešimtys, šimtai – tai neribotos galimybės pasiekti visus tautiečius.
„Tautiška giesmė“ aplink pasaulį. Oresto Gurevičiaus / ELTA nuotrauka
Liepos 6-oji – didelė šventė kiekvienam iš mūsų ir didžiulė iškilmė giedoti „Tautišką giesmę“. Šiemet ji bus ypatinga Palangoje, kur vyksta Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Čia vienoje vietoje bus lietuvių iš daugiau nei 40 pasaulio šalių.
Taip, šie žmonės atvyko. Bus didelis įvairių šalių lietuvių sambūris. Be to, yra svarbi tema – šių metų „Tautišką giesmę“ skiriame iškiliam mūsų kompozitoriui ir dailininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kurio jubiliejų švenčiame. Pagrindinis renginys vyks Druskininkuose, kur ir bus duotas tonas „Tautiškai giesmei“ giedoti.
Ar tiesa, kad „Tautiškos giesmės“ giedojimas yra unikalus?
Dabar galima paklausti dirbtinio intelekto, anksčiau teiraudavomės „Google“ platformoje. Iš tikrųjų tai unikalu. Žinome, kad kai kurios šalys bandė tai padaryti, pakartoti, susijungti, tačiau tokių pavyzdžių nelabai yra.
Kur jūs šį kartą giedosite „Tautišką giesmę“?
Šį kartą Druskininkuose, prie Druskonio ežero.
Ko norėtumėte palinkėti žmonėms, giedosiantiems „Tautišką giesmę“ šiandien ir ateityje?
Palinkėčiau džiaugtis ir didžiuotis, kad esame lietuviai. Kad esame tauta, kuri visą laiką buvo įvairių istorinių įvykių priešakyje. Būtent mes su dainuojančia revoliucija sužlugdėme Sovietų Sąjungą. Mes esame Europos Sąjungoje ir tikrai galime džiaugtis gyvenimu. Labiausiai norėtųsi, kad mūsų vaikai džiaugtųsi gyvenimu ir gyventų taikoje.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Buriuotojas, verslininkas Raimundas Daubaras. Asmeninio archyvo nuotrauka
Daug keliaujate po platųjį pasaulį, bendraujate su lietuviais visuose pasaulio žemynuose. Kur teko su jais giedoti „Tautišką giesmę“?
Būtent Liepos 6-ąją nelabai teko giedoti. Manėme, kad „Tautišką giesmę“ sugiedosime vieną kartą – savo šalies vardo tūkstantmečiui, bet po metų paskambino Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai ir paklausė: „O kaip šiais metais? Ar negiedosime?“
Ši idėja taip užkrėtė pasaulio lietuvius, kad jie panoro tai pakartoti. Taip pradėjome iniciatyvą kiekvienais metais sujungti lietuvius į gyvą pasaulio grandinę. Šis formatas truputį keitėsi. 2009-ųjų Liepos 6-ąją susijungėme visi vienu metu devintą valandą vakaro Lietuvos laiku, o dabar „Tautiška giesmė“ ritasi per pasaulį kaip banga.
Pirmieji galbūt gieda lietuviai Polinezijoje, bet pirmą signalą dažniausiai gauname iš Japonijos. Ir taip toliau: Kinija, Azijos šalys, Ukraina, Lietuva, Europa, tada perima Amerika. Tokiu būdu ši tradicija gyvuoja jau šešiolika metų.
Ką sutikti lietuviai kalba apie „Tautiškos giesmės“ giedojimą? Ką jiems reiškia ši akcija?
Atsakysiu ne savo, o vienos australės žodžiais, kuriuos tada išgirdau. Ji, Australijos pilietė, sakė: „Kai giedu Australijos himną – aš pridedu ranką prie širdies. Kai giedu „Tautišką giesmę“ – aš verkiu.“
Tikriausiai visiems lietuviams, esantiems toli nuo Lietuvos, „Tautiška giesmė“ yra vienas iš širdies ryšių su mūsų tėvyne, mūsų Lietuva. Kai giedame „Tautišką giesmę“, jaučiamės išdidūs, esame vienintelė tauta, kuri per visą pasaulį sugeba susijungti toms kelioms akimirkoms.
Prasidėjus šiai jūsų patriotinei akcijai, ryšys pasaulyje buvo visai kitoks. Jeigu ir buvo mobiliųjų telefonų – tikrai nedaug, socialiniai tinklai taip pat dar nebuvo taip išplėtoti. Kiek pastarieji jums padeda skleisti Liepos 6-osios idėją – giedoti „Tautišką giesmę“?
Socialiniai tinklai, skaitmeninė medija mums teikia neribotas galimybes. Ankstesniais metais ryšį padėjo plėtoti Pasaulio lietuvių bendruomenė. Buvo bendraujama su įvairiose šalyse susikūrusiomis lietuvių bendruomenėmis, o jas vienijo Pasaulio lietuvių bendruomenė. Dabar virtualių lietuvių bendruomenių yra dešimtys, šimtai – tai neribotos galimybės pasiekti visus tautiečius.
„Tautiška giesmė“ aplink pasaulį. Oresto Gurevičiaus / ELTA nuotrauka
Liepos 6-oji – didelė šventė kiekvienam iš mūsų ir didžiulė iškilmė giedoti „Tautišką giesmę“. Šiemet ji bus ypatinga Palangoje, kur vyksta Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Čia vienoje vietoje bus lietuvių iš daugiau nei 40 pasaulio šalių.
Taip, šie žmonės atvyko. Bus didelis įvairių šalių lietuvių sambūris. Be to, yra svarbi tema – šių metų „Tautišką giesmę“ skiriame iškiliam mūsų kompozitoriui ir dailininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kurio jubiliejų švenčiame. Pagrindinis renginys vyks Druskininkuose, kur ir bus duotas tonas „Tautiškai giesmei“ giedoti.
Ar tiesa, kad „Tautiškos giesmės“ giedojimas yra unikalus?
Dabar galima paklausti dirbtinio intelekto, anksčiau teiraudavomės „Google“ platformoje. Iš tikrųjų tai unikalu. Žinome, kad kai kurios šalys bandė tai padaryti, pakartoti, susijungti, tačiau tokių pavyzdžių nelabai yra.
Kur jūs šį kartą giedosite „Tautišką giesmę“?
Šį kartą Druskininkuose, prie Druskonio ežero.
Ko norėtumėte palinkėti žmonėms, giedosiantiems „Tautišką giesmę“ šiandien ir ateityje?
Palinkėčiau džiaugtis ir didžiuotis, kad esame lietuviai. Kad esame tauta, kuri visą laiką buvo įvairių istorinių įvykių priešakyje. Būtent mes su dainuojančia revoliucija sužlugdėme Sovietų Sąjungą. Mes esame Europos Sąjungoje ir tikrai galime džiaugtis gyvenimu. Labiausiai norėtųsi, kad mūsų vaikai džiaugtųsi gyvenimu ir gyventų taikoje.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Ugnė Gavelytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
