ES slinktys, arba Mintys po NATO viršūnių susitikimo
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
ES keičia kursą
Numanoma priešprieša su Rusija verčia iš naujo pergalvoti ES saviidentifikacijos pagrindus. Beje, Europą ir Europos Sąjungą vis dar siūlau traktuoti kaip atskirus sąmonės, sociokultūros ir politinius darinius. Toliau bus kalbama tik apie ES problematiką, kiek platesnę Europos savivoką paliekant nuošalyje.
Ukrainos, o ir mūsų viešojoje erdvėje dažnai sutiksi teiginį, kur pusiau juokais tvirtinama, kad Putinas sukūrė šiuolaikinę ukrainiečių tautą. Nelaimės vienija. Regis, panašius procesus galima stebėti ir europiniu lygmeniu. Radosi priešas, kuriam reikia priešpriešinti demokratija grįstą ir, svarbiausia, stiprią bendrabūvio idėją.
Tai, ant ko ES važiavo iki konfrontacijos su Rusija – nebeveikia. Tai rodo ir NATO viršūnių susitikime susirinkusių valstybių lyderių teiginiai. Vienijimasis, atsakomybė už šalį, jėgos struktūrų stiprinimas, karinio komplekso gaivinimas – tai dabartinė pakitusi ES darbotvarkė. Šios temos dabar skamba kone iš visų tribūnų.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Nauja Europos tapatybė?
Jei žvilgtelėtume praeitin, valstybių lyderių ir eurobiurokratų kalbose rastume kiek kitokius visuotinai skatintinus ES raidos prioritetus. Demokratijos plėtra ir priežiūra pasaulyje, sunkiai nusakomos įvairovės garbinimas, ES narių skaičiaus didinimas ir t. t.
Laikai pasikeitė.
Su išlygomis galima teigti, kad Putinas sukūrė ne tik ukrainiečių naciją, bet ir naująją ES. Nuopelnai skirtini ir Donaldui Trumpui, kuris taip pat privertė europiečius šiek tiek susiimti ir realiau pažvelgti į aplinką permąstant keistus siekius ekonomikos, aplinkosaugos, politikos ir etikos srityse.
Gynybinių ES galių atkūrimas tapo savotišku saviidentifikacijos pakaitalu (anksčiau ar vėliau teks jo ieškoti kitose srityse, bet kol kas – gerai, veikia). Regis, kokiems penkeriems metams klausimas apie ES esmę ir prasmę atkrito savaime. Nes turime bendrą priešą (ispanams, portugalams, italams ir dar kai kam taip neatrodo, bet čia atskira kalba). Faktas yra tai, kad daugeliui valstybių pavojaus akivaizdoje likti po vieną tiesiog nesaugu.
Ką laimi Europa?
Naujoji geopolitinė realybė ne tik formuoja naująją ES savastį, bet ir skatina realius pokyčius ant žemės. Pabandysiu juos nusakyti papunkčiui. Taigi, ko laukti?
Hipotetiškai pranašauju, kad mažės išlaidos kartais sąmoningai skatinamos imigracijos padariniams šalinti; sustos / sulėtės ES plėtimasis, nes reikia skaičiuoti pinigus (ačiūdie, Turkijos priėmimo į ES beprotybė baigėsi anksčiau, bet lieka kelios Balkanų šalys ir buvusių sovietinių valstybių būrelis); bus atkreiptas dėmesys į rimtus mokslo tyrimus, inžinerinius sprendimus, kurie pirmiausia sietini su karo pramone, DI, kitų skaitmeninių technologijų plėtra; norom nenorom, bet teks keisti viešojo kalbėjimo kryptį. Kairuoliškas aktyvizmas mutuos į nuosaikų dešinįjį. Tai vienintelis kelias pateisinti išlaidas gynybai ir bent kažkiek paruošti žmones galimam konfliktui su Rusija. Visų vaivorykštės spalvų vėliavos ruošiantis gynybai yra labai neparankios.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Ugnė Gavelytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
