Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henke: mus jungia kalba, tradicijos ir „Tautiška giesmė“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė DALIA HENKE sako: šis „Tautiškos giesmės“ giedojimas bus ypatingas dar ir tuo, kad ant Palangos jūros tilto giedos daugiau nei iš keturiasdešimties šalių atvykę Pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyviai.
Ponia Dalia, kaip jūs įsitraukėte į „Tautiškos giesmės“ giedojimą? Koks buvo pirmas kartas?
Šiek tiek pasigirsiu – esu viena iš šios tradicijos pradininkų. Prieš šešiolika metų jachta „Ambersail“ plukdė prezidento Valdo Adamkaus laišką pasaulio lietuviams, išsibarsčiusiems po įvairias šalis. Šios kelionės metu Australijoje ir gimė ši idėja, dar viena tradicija, kad mus galėtų sujungti mūsų himnas, mūsų „Tautiška giesmė“. Tradiciškai lietuviai užsienyje susitelkia ir švenčia Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Jonines, Motinos dieną, Sausio 13-ąją – liūdnesnę datą.
Išplaukusi aplink pasaulį jachta „Ambersail“ pirmiausia sustojo Kylyje. Čia mes sutikome kapitoną, įgulą, jie atvežė minėtą laišką. Ten pirmą kartą ir giedojome „Tautišką giesmę“.
Tuomet dar niekas nežinojo, kaip viskas vystysis, nei kad tokia tradicija gims per šį plaukimą, nei kad aš būsiu jos pradininkė. Tai be galo džiugu, nes atsirado dar viena proga mums, pasaulio lietuviams, pabūti su Lietuva bent mintimis.
Jau šešiolika metų Liepos 6-ąją jungiamės su Lietuva, giedame himną. Taip pat bendraujame: sueiname su šeimomis, draugais, atsivežame net kaimynų, pažįstamų, tų šalių gyventojų, kurie ne visada supranta mūsų tradiciją.
Kiek pasaulio šalių įsitraukia į mūsų „Tautiškos giesmės“ giedojimą, kiek jose yra didesnių ar mažesnių lietuvių bendruomenių?
Pasaulio lietuvių bendruomenė vienija 56-iose valstybėse esančias lietuvių bendruomenes, kurios yra oficialiai įsikūrusios. Kai kurios – tokių tik keletas – yra dar neįsiregistravusios, galbūt to neleidžia tų šalių įstatymai.
Įdomus ir kitas skaičius: prie šių bendruomenių veikia apie 250 lituanistinių mokyklų. Be to, pavyzdžiui, Vokietijos lietuvių bendruomenė jungia dar vienuolika apygardų pagal miestus: Miuncheną, Berlyną, Hamburgą... Jeigu skaičiuosime visus lietuvius, susijusius su bendruomene, jų yra daug daugiau nei tos lituanistinės mokyklos, kurias ką tik minėjau, plius 56 valstybių bendruomenės.
Pasaulio lietuviai. Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuotrauka
Džiugu, kad kiekvienas miestas, kiekviena vietovė, kur gyvena lietuviai, gieda himną. Žmonės žino šią tradiciją, susitelkia šią valandą, išgeria kavos ar alaus – kas ką mėgsta – ir gieda giesmę. Taip pabūna su Lietuva. Tai vyksta ir ten, kur nėra lietuvių bendruomenių. Yra aktyvių lietuvių Kinijoje, Malaizijoje ir įvairiose egzotinėse šalyse – ten jie tradiciškai susitinka Liepos 6-ąją.
Papasakokite, kaip jūsų šeimos nariai įsitraukia į „Tautiškos giesmės“ giedojimą.
Tai mūsų šeimos tradicija, visada ieškome, kur susitikti, nesvarbu, kokioje šalyje esi Liepos 6-ąją. Mano šeimos nariams tai įprasta, jie žino, kad bus fotografuojama, filmuojama, kad tai bus siunčiama į Lietuvą, kad būsime susijungę vaizdo reportažais su visu pasauliu.
Mano antroji pusė yra vokietis, ir vokiečiams neįprasta, kad taip visuotinai giedamas valstybės himnas. Jie tokios tradicijos neturi, todėl šiek tiek pavydi.
Šiais metais, beje, bus labai įdomu: pasaulio lietuviai susitiks giedoti „Tautišką giesmę“ Palangoje ant tilto, neš 250 metrų Lietuvos vėliavą, nes vyks Pasaulio lietuvių sporto žaidynių uždarymas. Jo akcentas bus giedojimas kartu su visu pasauliu ant Palangos tilto.
Kokiose šalyse esate giedojusi himną su Pasaulio lietuvių bendruomene ar atstovais?
Prisimenu baltąsias naktis Helsinkyje. Taip pat JAV, kai Bostone vyko Jaunimo sąjungos kongresas, – ten teko giedoti giesmę. Taip pat – Danijoje.
Vis dėlto Liepos 6-ąją aš visada stengiuosi būti Lietuvoje.
Minėjote, kad sugiedoję himną ar prieš tai dar visi bendraujate. Apie ką šiuo metu kalba lietuviai, gyvenantys įvairiose šalyse? Kas jiems aktualiausia, kas juos ypač jaudina?
Būtų neteisinga, jeigu nepaminėčiau gimimu gautos pilietybės išsaugojimo klausimo. Visada kiekviename susitikime manęs klausia: „Tai kaip bus mums dėl pasų? Kodėl juos mums atima? Kodėl neįvyko antras referendumas?“ Tai viena.
Kitas dalykas, kuris jaudina tautiečius, yra Lietuvos saugumo klausimas. Kaip jaučiasi žmonės Lietuvoje ir kokios pagalbos reikėtų, jeigu mums vėl reikėtų telktis ginti ją atėjus dienai X?
Ir, žinoma, džiaugiamės. Džiaugiamės savo atžalomis. Džiaugiamės savo darbais, projektais, juos aptariame, pavyzdžiui, Pasaulio sporto žaidynes. Neseniai vyko Pasaulio rašytojų suvažiavimas. Europos lietuviai rudenį susitinka Briuselyje. Ir, aišku, politikuojame. Aptariame ne tik Lietuvos, bet ir Pasaulio lietuvių bendruomenės, diasporos politiką.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Jūsų balsą girdės Lietuva, Europa ir visas pasaulis. Ko norėtumėte palinkėti lietuviams tokios gražios mūsų šventės – Mindaugo karūnavimo, Lietuvos valstybės dienos – proga, prieš einant giedoti „Tautišką giesmę“?
Mums visiems reikia nepamiršti, kad Lietuva yra plačiau nei geografinė Lietuva. Trečdalis tautos gyvena už Lietuvos ribų. Mus jungia Lietuva. Nesvarbu, kokiose valstybėse, žemynuose gyvename – mus jungia ta pati lietuviška daina, himnas, tradicijos ir kalba. Jeigu vėl tektų ginti Lietuvą, visada stovėtume už savo tėvynę. Dirbome, dirbame, dirbsime Lietuvai. Ir savo vaikus auginame lietuviška dvasia. Linkiu mums visiems vienybės.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Ugnė Gavelytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
