Kunigas D. Avellaneda: jeigu norime su jaunimu kalbėtis apie Dievą, turime prie jo prisitaikyti
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kiekvienas jaunuolis turi savitą kelią Dievo link, o jų sielovada besirūpinančių žmonių tikslas – būti navigacija, padedančia rasti trumpiausią maršrutą.
Su jaunimu aktyviai laiką leidžiantis Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonas, Įsikūnijusio Žodžio kongregacijos vienuolis misionierius DOMINGO AVELLANEDA ir Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos tikybos mokytoja RENATA MARKEVIČIENĖ dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako, kad, norint apie Dievą su jaunimu sėkmingai kalbėtis, reikia ne tik teologijos žinių, bet ir gebėjimo megzti su jaunais žmonėmis nuoširdų ryšį ir kalbėti jiems suprantama kalba.
O tai reiškia, kad kartais gali tekti išeiti iš bažnyčios ir sėsti prie bendro su jaunuoliais stalo, kur tikėjimo klausimai aptariami laisvoje ir draugiškoje atmosferoje.
Paprastumas – raktas, atrakinantis bendravimo spynas
Mokytoja R. Markevičienė tikina – kiekvienas tikybos mokytojas turėtų susidėlioti prioritetus ir suprasti, kad per tikybos pamokas jis yra tik įrankis, o pagrindinis veikėjas – Šventoji Dvasia.
„Jeigu mokytojas nesimeldžia, nedalyvauja rekolekcijose, nešvenčia liturgijos, tada pamoka turbūt yra tiesiog pamoka“, – pasakoja pedagogė.
Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos tikybos mokytoja Renata Markevičienė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Kunigas D. Avellaneda organizuoja įvairius renginius jauniems žmonėms, kartu su jais žaidžia futbolą – šiuos paprastus ir žemiškus dalykus jis vadina raktu, kuris padeda atrakinti bet kurią bendravimą varžančią spyną.
„Bendraudamas, būdamas kartu su jaunais žmonėmis kunigas ar tikybos mokytojas tampa draugu. Tada ta tiesa, kurią norima perteikti, išgirstama daug lengviau nei sakoma iš sakyklos“, – patirtimi dalijasi dvasininkas.
„Pavyzdžiui, žaisdami žaidimus ar prie bendro stalo valgydami picą jaunuoliai jaučiasi laisviau ir gali su tavimi kalbėti bet kokia tema, net teirautis sudėtingiausių dalykų, kurių nedrįsta klausti tėvų. Kodėl taip yra? Jie mato, kad šalia yra galintis bendrauti, išklausyti, suprasti ir neieškantis sau jokios naudos žmogus“, – pasakoja kunigas D. Avellaneda.
Jis priduria, kad keičiantis laikams privalu keisti ir bendravimo būdą: „Labai svarbu skirti laiko ir stengtis suprasti jaunąją kartą, nes kiekviena jaunuolių karta keičiasi, visai kaip naujausios technologijos, o mes, jeigu norime skleisti jiems tikėjimą, turime prie to prisitaikyti.“
Mokytoja R. Markevičienė taip pat apgailestauja, kad skleisti tikėjimą iš dalies trukdo griežtas pamokų tvarkaraštis. Jeigu ne jis, mokytoja tikybos pamokas dažniau rengtų sakralioje erdvėje, pavyzdžiui, bažnyčioje, nes tokia vieta gali dar stipriau liudyti tikėjimą.
Kunigas primena ir jaunuolių svarbą šiandieniame pasaulyje. Jis sako, kad žmonės privalo skirti dėmesį jaunimui, nes vėliau jis vadovaus valstybei ir kurs jos ateitį, tad, anot jo, kuo geresni bus jauni žmonės, tuo geresnė bus Lietuva.
Kunigas Domingo Avellaneda. Pumpėnų parapijos feisbuko nuotrauka
Skirtingi žmonės – skirtingi bendravimo būdai
Pumpėnų parapijos klebonas pabrėžia, kad norint, jog Dievo liudijimas pasiektų žmogaus ausis ir širdį, reikia kalbėti jam suprantama kalba. Visi esame skirtingi, tad dvasininkas ragina iš pradžių pažinti jaunuolius ir tada kalbėti taip, kad šie suprastų.
Tikybą dėstanti mokytoja atkreipia dėmesį, kad mažesni vaikai yra nuoširdesni, o paaugliai labiau linkę maištauti. Vis dėlto ji savo pamokose ragina mokinius samprotauti.
„Nemėgstu perdėtų vaikiškų žaidimų. Mano tikybos pamokos tikslas – mokyti vaiką mąstyti. Jis pats turi ieškoti tiesos“, – sako ji.
Pedagogė teigia, kad viena iš šių laikų problemų yra ta, jog visi darbai atliekami už vaikus. Jos manymu, jaunuolis pats turi išmokti kramtyti ir tokiu būdu išsiugdyti visuomeninį suvokimą. Nevienareikšmiškai ji vertina ir kai kurių mokytojų naudojamą tikybos pratybų sąsiuvinį.
„Man nepatinka pratybos. Jos gali būti reikalingos konkrečiai temai papasakoti, bet dažnai vaikai pratybas sprendžia aklai. Mes nežinome, ką jie galvoja, ir neaišku, ar tai yra geras rezultatas. Pratybos gali būti kaip pamokos dalis, bet neturi užimti viso laiko“, – tvirtina katechetė.
Jeigu jaunuolis prieš egzaminą pasimeldžia, tai šaunu – jis supranta, kad be Dievo pagalbos neišlaikys egzamino. Labai gerai, jeigu jis suvokia, kad kaip Dievo dovana jam suteiktas protas gilintis ir įsisąmoninti dalykus.
Malda – būdas išlaikyti egzaminus
Daugelis žmonių Dievą prisimena ištikus sunkumams. Jaunuoliai – ne išimtis, o vienas pagrindinių jų gyvenimo iššūkių – atsiskaitymai.
„Jeigu jaunuolis prieš egzaminą pasimeldžia, tai šaunu – jis supranta, kad be Dievo pagalbos neišlaikys egzamino. Labai gerai, jeigu jis suvokia, kad kaip Dievo dovana jam suteiktas protas gilintis ir įsisąmoninti dalykus“, – sako kunigas D. Avellaneda.
Pumpėnų Jaunimo dienos. Pumpėnų parapijos feisbuko nuotrauka
Tikybos mokytoja dalijasi ir savo patirtimi. Jos sūnus dvyliktokas nusprendė parapijos klebono paprašyti šv. Mišių, nes dėl egzaminų jautė didelį stresą. Vaikinas apie tai pranešė ir kitiems, tad į bažnyčią netikėtai susirinko apie 60 žmonių.
„Komuniją priėmė gal ir nedaug jaunuolių, bet vėliau jie prieš kiekvieną egzaminą kalbėjo maldą „Tėve mūsų“, – pasakoja R. Markevičienė.
Pasitaiko ir provokacijų
Kai kurie jaunuoliai meta akmenį į Bažnyčios pusę dėl seksualinio priekabiavimo atvejų. Kunigas D. Avellaneda ragina tokiems atverti akis.
„Kiek yra nusikaltimą padariusių kunigų? 0,001 procento. O kiek yra tokiu būdu nusikaltusių tėvų? Kur kas daugiau. Tai gal šiems tada sakyti, kad nekurtų šeimos, nes irgi yra pavojus prisidirbti?“ – argumentuoja dvasininkas.
Pumpėnų Jaunimo dienos. Pumpėnų parapijos feisbuko nuotrauka
Jo teigimu, kunigas yra tik tiltas tarp Dievo ir žmogaus, tad reikia stengtis, kad jaunuolis suprastų, jog gali tikėti Dievu, nepaisydamas kai kurių kunigų nuklydimų.
„Jeigu vaikas sužino apie kokį nors blogą pavyzdį, jį reikia nuraminti. Bažnyčia nepriklauso konkrečiam kunigui – tai Kristaus Bažnyčia“, – teigia jis.
Įvairių provokuojamų klausimų tenka sulaukti ir mokytojai R. Markevičienei. Kartais tokie jaunuolių klausimai kyla iš natūralaus smalsumo, tačiau mokyklos gyvenimą puikiai pažįstanti katechetė sako pastebinti, kad neretai bandoma pasirodyti prieš kitus. Pasitaiko, kad būna peržengiama riba ir mokiniai įvairiais klausimais pradeda tyčiotis iš tikėjimo. Tada tenka brėžti ribas.
„Kartais reikia imti ir kirsti kirviu. Stop – čia yra šventas dalykas, tad nesityčiok“, – patirtimi dalijasi mokytoja.
Gėda būti netikinčiam
Kunigas D. Avellaneda augo Argentinoje ir į Lietuvą atvyko prieš du dešimtmečius. Lygindamas jaunimą Argentinoje ir Lietuvoje, jis sako, kad Pietų Amerikoje jaunuolių tikėjimas yra gyvesnis.
„Šokiadieniais ten bažnyčios pilnos jaunimo. Ir pats prisimenu, kad eidamas į mokyklą užsukdavau į bažnyčią ir ten susitikdavau su bendraklasiais ir mokytojais“, – pasakoja jis.
Pumpėnų Jaunimo dienos. Pumpėnų parapijos feisbuko nuotrauka
„Kartais būdavo keista, jeigu pažįstamas sekmadienį neateidavo į Mišias. Galvodavome, gal jam kas nors atsitiko, gal susirgo“, – toliau prisiminimais dalijasi jis.
Argentiniečių dvasininkas mano, kad Argentinoje turbūt lengviau evangelizuoti, vis dėlto tai yra tik teorinės žinios, nes jam neteko būti kunigu gimtojoje šalyje – vos įšventintas jis buvo išsiųstas į Lietuvą.
O Lietuvoje jauniems žmonėms tenka sulaukti ir patyčių dėl religinių įsitikinimų.
„Ateizmo yra labai daug, patyčių kultūra paplitusi. Ji – net subtiliai besikandžiojanti, nes vaikai daug bendrauja per internetą. Reikia juos saugoti, nes jų tikėjimas dar tik auga“, – padėtį mokykloje analizuoja pedagogė.
Kunigas sako, kad Argentinoje jauni žmonės taip pat gali sulaukti patyčių dėl savo tikėjimo, tačiau tokių turbūt mažiau nei Lietuvoje. Šiems žmonėms jis pataria to nesureikšminti.
„Galbūt kaip tik turėtų būti gėda netikėti Dievu. Kaip tu gali netikėti Dievu? Tegul besityčiojantys supranta, kad tu taip pat turi įrankį apsiginti“, – pataria kunigas D. Avellaneda.
„Visada reikia būti savo vietoje. Paklausti, kuo tiki tas, kuris tyčiojasi. Joga? Budistine meditacija? Kokiais nors energijos teikiančiais kristalais? Visa tai yra melas, tie žmonės dar nerado Dievo“, – tvirtina dvasininkas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Tomas Kemzūra
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
