A. Ramonaitė apie siūlymą savivaldos rinkimuose leisti balsuoti šešiolikmečiams: politinis jaunimo išprusimas gerokai mažesnis
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
„Jeigu balsavimas būtų slaptas, beveik garantuoju, kad toks įstatymas nebūtų patvirtintas, bet yra atviras, tad manau, yra galimybė, jog bus priimtas. Nors lengva nebus“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė politologė.
Seimo nario socialdemokrato Tomo Martinaičio birželį pateikta iniciatyva leisti balsuoti šešiolikmečiams sulaukė parlamentarų pritarimo po pateikimo. Ją parėmė 78 Seimo nariai, dabar projektą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o į posėdžių salę pataisa bus grąžinta rudens sesijoje.
Pasak T. Martinaičio, leidus savivaldos rinkimuose balsuoti šešiolikmečiams, jauni žmonės labiau domėsis, kas atstovaus jų interesams. Tačiau kritiškai idėją Seime vertino konservatorius Audronius Ažubalis. Jo nuomone, jaunimas turi mokytis, siekti žinių, pažinti pasaulį ir tą pačią savivaldą, o ne imtis spręsti jos reikalus.
Seimo narys socialdemokratas Tomas Martinaitis. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Tyrimai rodo, kad balsuojantys šešiolikmečiai – aktyvesni
Kalbėdama apie idėją mažinti balsuoti galinčiųjų kartelę iki šešiolikos metų, A. Ramonaitė tikino, kad moksliniai tyrimai rodo paradoksalų efektą. „Pirmajam dalyvavimui rinkimuose 16 metų riba yra geriau nei 18-os, nes šešiolikmečiai dar mokosi mokykloje ir gyvena pas tėvus, tad dažniausiai gali gauti daugiau informacijos ir būti paskatinti dalyvauti rinkimuose. 18 metų sulaukę žmonės būna baigę mokyklą, išėję iš namų ir rūpinasi visai kitais dalykais. Jie ištrūksta iš natūralios aplinkos, ir politika jiems nebūna prioritetas“, – svarstė ji.
Anot pašnekovės, manoma, kad balsavimo riba nuo 18 metų yra nepalankus dalykas. „Kai riba buvo sumažinta nuo 21 metų iki 18-os – suprasta, kad tai negera idėja. Padidinti nebegali, tad telieka kitas būdas – sumažinti, ir tai gali būti veiksminga, nes sąlygos balsuoti tampa palankesnės. Tyrimai tai patvirtina, nes balsuojantys šešiolikmečiai būna aktyvesni.
Tačiau taip pat pastebėta, kad pirminis aktyvumas ilgai neišsilaiko. Tiesa, nėra daug duomenų, nes nedaugelis šalių yra leidusios balsuoti asmenims nuo 16 metų. Pirminiai tyrimai rodo, kad pirmą kartą balsuojama aktyviau, tačiau vėliau aktyvumas krinta, taigi nežinia, ar yra ilgalaikis poveikis. Gal tam daro įtaką mokykla – agituoja eiti balsuoti, tačiau ilgainiui socialinis spaudimas išnyksta“, – aiškino profesorė.
Oresto Gurevičiaus / ELTA nuotrauka
A. Ramonaitė sakė, kad dauguma šalių mažinti balsavimo kartelę pradėjo nuo savivaldos. „Šie rinkimai tarsi mažesnės svarbos, norima supažindinti su vietos savivalda. Tačiau paskui jaunimas pradeda kelti klausimą: jeigu jie jau gali balsuoti savivaldos rinkimuose, kodėl negali nacionaliniuose? Leidimas balsuoti savivaldos rinkimuose yra pradinis taškas turint omenyje, kad kažkada bus leista balsuoti nacionaliniuose rinkimuose“, – teigė ji.
Projektas nenaudingas socialdemokratams
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad valdančiųjų teikiamas projektas visiškai nenaudingas jiems patiems. „Paradoksalu, kad dabartiniai valdantieji siūlo šį projektą, nes bent jau socialdemokratams iš to nematau jokios naudos. Jų elektoratas yra vyresnio amžiaus, tad jiems visiškai nenaudinga jį plėsti į jaunesnę pusę, nes greičiausiai rinkimų teisę gavęs jaunimas balsuos ne už juos.
Kita vertus, jeigu jaunimo organizacijos daro spaudimą politikams, šie bijo prieštarauti, nes jeigu jų nepalaikysi, tada jau tikrai už tave nebalsuos. Spėju, veikia toks mechanizmas, kad reikia pritarti, nors tau tai nelabai naudinga“, – sakė ji.
Kaip neigiamą siūlymo aspektą A. Ramonaitė įžvelgia galimybę manipuliuoti jaunais rinkėjais. „Tai yra rimta problema. Ankstesni mūsų tyrimai parodė, kad politinis jaunimo išprusimas yra gerokai mažesnis nei vyresnių žmonių, ir tai yra ne tik amžiaus, bet ir kartų efektas. Jaunesni žmonės neseka naujienų portalų, neskaito laikraščių, nežiūri televizijos. Jie naujienas gauna tik iš socialinių tinklų, o jeigu jų burbule nėra politinių temų, tada gali būti, kad jie neturi jokio supratimo apie politinę sistemą ir partijas“, – nurodė pašnekovė.
Anot VU TSPMI profesorės, dar viena problema yra ta, kad jaunimas labai dažnai keičia savo rinkimines preferencijas. „Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad jaunuoliai neturi aiškaus pasirinkimo ir balsuoja bandymo būdu. Jais lengva manipuliuoti, nes turi mažiau informacijos apie rinkimų sistemą, partijas. Jeigu neturi tokios informacijos, tave socialiniuose tinkluose gali lengvai paveikti.
Tad leidus balsuoti šešiolikmečiams gali būti tam tikro blaškymosi, kuris nėra geras ženklas demokratijai, paremtai tuo, kad rinkėjai balsuoja atsižvelgdami į savo vertybes arba į tai, kaip vertina buvusios valdžios veiksmus. O jeigu rinkėjai nieko nežino, kyla klausimas, kaip politikams įmanoma įgyvendinti politinę atsakomybę, jei nesuprantama, kas yra valdžioje, ar politikai veikia gerai, ar blogai. Tai tampa žaidimu, o ne rinkimais. Aišku, aš hiperbolizuoju, nes jaunimas nesudaro rinkėjų daugumos, tačiau pavojų galima įžvelgti“, – apibendrino pašnekovė.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
„Dabar parama projektui itin didelė, bet parašai už jį neįpareigoja balsuoti. Nebūčiau iki galo drąsi teigti, kad projektas bus priimtas, nes tarp valdančiųjų yra partijų, kurioms tai visiškai nenaudinga“, – pridūrė ji.
Jei Seimas pritartų, į Konstituciją būtų įrašyta, kad savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimuose balso teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 16 metų. Konstituciniam straipsniui pakeisti reikia mažiausiai 94 balsų.
Balsavimas nuo 16 metų yra įtvirtintas Austrijoje, Maltoje, Belgijoje, Estijoje, kai kuriuose Vokietijos regionuose. Graikijoje balsavimo teisę turi 17 metų sulaukę asmenys.
Šiuo metu Konstitucijoje įtvirtinta, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Seimo narys socialdemokratas Tomas Martinaitis. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Tyrimai rodo, kad balsuojantys šešiolikmečiai – aktyvesni
Kalbėdama apie idėją mažinti balsuoti galinčiųjų kartelę iki šešiolikos metų, A. Ramonaitė tikino, kad moksliniai tyrimai rodo paradoksalų efektą. „Pirmajam dalyvavimui rinkimuose 16 metų riba yra geriau nei 18-os, nes šešiolikmečiai dar mokosi mokykloje ir gyvena pas tėvus, tad dažniausiai gali gauti daugiau informacijos ir būti paskatinti dalyvauti rinkimuose. 18 metų sulaukę žmonės būna baigę mokyklą, išėję iš namų ir rūpinasi visai kitais dalykais. Jie ištrūksta iš natūralios aplinkos, ir politika jiems nebūna prioritetas“, – svarstė ji.
Anot pašnekovės, manoma, kad balsavimo riba nuo 18 metų yra nepalankus dalykas. „Kai riba buvo sumažinta nuo 21 metų iki 18-os – suprasta, kad tai negera idėja. Padidinti nebegali, tad telieka kitas būdas – sumažinti, ir tai gali būti veiksminga, nes sąlygos balsuoti tampa palankesnės. Tyrimai tai patvirtina, nes balsuojantys šešiolikmečiai būna aktyvesni.
Tačiau taip pat pastebėta, kad pirminis aktyvumas ilgai neišsilaiko. Tiesa, nėra daug duomenų, nes nedaugelis šalių yra leidusios balsuoti asmenims nuo 16 metų. Pirminiai tyrimai rodo, kad pirmą kartą balsuojama aktyviau, tačiau vėliau aktyvumas krinta, taigi nežinia, ar yra ilgalaikis poveikis. Gal tam daro įtaką mokykla – agituoja eiti balsuoti, tačiau ilgainiui socialinis spaudimas išnyksta“, – aiškino profesorė.
Oresto Gurevičiaus / ELTA nuotrauka
A. Ramonaitė sakė, kad dauguma šalių mažinti balsavimo kartelę pradėjo nuo savivaldos. „Šie rinkimai tarsi mažesnės svarbos, norima supažindinti su vietos savivalda. Tačiau paskui jaunimas pradeda kelti klausimą: jeigu jie jau gali balsuoti savivaldos rinkimuose, kodėl negali nacionaliniuose? Leidimas balsuoti savivaldos rinkimuose yra pradinis taškas turint omenyje, kad kažkada bus leista balsuoti nacionaliniuose rinkimuose“, – teigė ji.
Projektas nenaudingas socialdemokratams
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad valdančiųjų teikiamas projektas visiškai nenaudingas jiems patiems. „Paradoksalu, kad dabartiniai valdantieji siūlo šį projektą, nes bent jau socialdemokratams iš to nematau jokios naudos. Jų elektoratas yra vyresnio amžiaus, tad jiems visiškai nenaudinga jį plėsti į jaunesnę pusę, nes greičiausiai rinkimų teisę gavęs jaunimas balsuos ne už juos.
Kita vertus, jeigu jaunimo organizacijos daro spaudimą politikams, šie bijo prieštarauti, nes jeigu jų nepalaikysi, tada jau tikrai už tave nebalsuos. Spėju, veikia toks mechanizmas, kad reikia pritarti, nors tau tai nelabai naudinga“, – sakė ji.
Kaip neigiamą siūlymo aspektą A. Ramonaitė įžvelgia galimybę manipuliuoti jaunais rinkėjais. „Tai yra rimta problema. Ankstesni mūsų tyrimai parodė, kad politinis jaunimo išprusimas yra gerokai mažesnis nei vyresnių žmonių, ir tai yra ne tik amžiaus, bet ir kartų efektas. Jaunesni žmonės neseka naujienų portalų, neskaito laikraščių, nežiūri televizijos. Jie naujienas gauna tik iš socialinių tinklų, o jeigu jų burbule nėra politinių temų, tada gali būti, kad jie neturi jokio supratimo apie politinę sistemą ir partijas“, – nurodė pašnekovė.
Anot VU TSPMI profesorės, dar viena problema yra ta, kad jaunimas labai dažnai keičia savo rinkimines preferencijas. „Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad jaunuoliai neturi aiškaus pasirinkimo ir balsuoja bandymo būdu. Jais lengva manipuliuoti, nes turi mažiau informacijos apie rinkimų sistemą, partijas. Jeigu neturi tokios informacijos, tave socialiniuose tinkluose gali lengvai paveikti.
Tad leidus balsuoti šešiolikmečiams gali būti tam tikro blaškymosi, kuris nėra geras ženklas demokratijai, paremtai tuo, kad rinkėjai balsuoja atsižvelgdami į savo vertybes arba į tai, kaip vertina buvusios valdžios veiksmus. O jeigu rinkėjai nieko nežino, kyla klausimas, kaip politikams įmanoma įgyvendinti politinę atsakomybę, jei nesuprantama, kas yra valdžioje, ar politikai veikia gerai, ar blogai. Tai tampa žaidimu, o ne rinkimais. Aišku, aš hiperbolizuoju, nes jaunimas nesudaro rinkėjų daugumos, tačiau pavojų galima įžvelgti“, – apibendrino pašnekovė.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
„Dabar parama projektui itin didelė, bet parašai už jį neįpareigoja balsuoti. Nebūčiau iki galo drąsi teigti, kad projektas bus priimtas, nes tarp valdančiųjų yra partijų, kurioms tai visiškai nenaudinga“, – pridūrė ji.
Jei Seimas pritartų, į Konstituciją būtų įrašyta, kad savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimuose balso teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 16 metų. Konstituciniam straipsniui pakeisti reikia mažiausiai 94 balsų.
Balsavimas nuo 16 metų yra įtvirtintas Austrijoje, Maltoje, Belgijoje, Estijoje, kai kuriuose Vokietijos regionuose. Graikijoje balsavimo teisę turi 17 metų sulaukę asmenys.
Šiuo metu Konstitucijoje įtvirtinta, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
