Klimatologas G. Stankūnavičius: „Jeigu žmonės labai nori karščių, tegul važiuoja į Turkiją“

Meteorologai perspėja, kad šių metų vasara Europoje gali pasižymėti rekordiniais karščiais ir ilgalaikėmis sausromis. Prognozuojama, kad vasara bus bent 2–3 laipsniais karštesnė nei įprastai, o karščio bangų intensyvumas bus itin didelis. Ypač karšta gali būti Pietų Europos šalyse, ten temperatūra, tikėtina, sieks net 42 laipsnius Celsijaus. Išsamiau apie vasaros orus dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi su klimatologu, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentu GINTAUTU STANKŪNAVIČIUMI. youtube.com video Docente, vasaros karščiai, pranešama, jau alina ne tik Pietų, bet ir Vakarų Europą. Skelbiama, kad šį ketvirtadienį ir Lietuvoje įkais iki 33 laipsnių šilumos. Kas lemia tokius karščius? Tai trumpalaikis tropinės oro masės įsiveržimas iš Pietų Europos. Jis labai laikinas, ir jau penktadienį greičiausiai tų karščių nebeturėsime. Tuo tarpu Pietų ir Pietvakarių Europoje jie užsilaikys ilgiau, ir ten žmonėms, kurie prie tokių orų nepratę ar turi sveikatos problemų, bus kur kas sunkiau. Kokius pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos Lietuvos vasaros orams, šiuo metu pastebite ir kaip jie gali paveikti šių metų vasarą Lietuvoje? Kol kas patys procesai arba didelio masto oro pernaša labiau būdinga rudeniui, kai oro srautas keliauja iš vakarų į rytus ir padalija oro mases. Į pietus nuo pagrindinio oro srauto vyrauja tropinės kilmės oro masės, taip pat ir dalyje Vakarų Europos, o šiauriau šios zonos yra poliarinės oro masės. Unsplash.com nuotrauka Kaip Ramiojo vandenyno El Ninjo reiškiniai gali paveikti vasaros orus Lietuvoje? Pranešama, kad jie šiais metais pasieks piką. Šie reiškiniai tiesiogiai mūsų neveikia – tai yra labai ilgas signalo perdavimas. Be to, jis užterštas įvairiais kitais signalais, kurie artimesni mūsų klimato zonai. Lietuvoje tiesioginio ryšio su El Ninjo ar La Ninjos reiškiniais mes neturime. Yra nustatyti tam tikri ryšiai, kad La Ninjos metais mūsų žiemos būna švelnesnės, o vasaros – vėsesnės. El Ninjo metais – priešingai. Kadangi šiuo metu pasaulis, kaip žmonės kalba, labai sujauktas, ar įmanoma pateikti vasaros orų prognozes jau dabar? Ne. Egzistuoja ilgalaikės prognozės. Kai kurie centrai dabar pateikia net devynių mėnesių prognozes, tačiau jų patikimumas gana menkas, artimas Monte Karlo metodui – metant monetą ar buriant iš kavos tirščių. Geriausios prognozės yra iki dešimties parų. Sunkiausia prognozuoti  kritulius, nes jų pasiskirstymas erdvėje yra labai netolygus.

Mus dažniau pasiekia tropinės kilmės oro masės. Aukštesnė temperatūra turi daugiau energijos ir didesnę tikimybę energijos virsmams į sūkurių energiją. Taip gali susidaryti mezociklonai, viesulai, labai stiprūs škvalai, stambūs ledėkai, intensyvios perkūnijos, stiprios liūtys.

Ar galima tikėtis daugiau ekstremalių orų reiškinių šią vasarą – karščio bangų, smarkių liūčių, audrų? Jeigu taip, kokios to priežastys? Mus dažniau pasiekia tropinės kilmės oro masės. Aukštesnė temperatūra turi daugiau energijos ir didesnę tikimybę energijos virsmams į sūkurių energiją. Taip gali susidaryti mezociklonai, viesulai, labai stiprūs škvalai, stambūs ledėkai, intensyvios perkūnijos, stiprios liūtys. Poliarinės oro masės paprastai tokių reiškinių negeneruoja arba generuoja tik tada, kai yra sandūroje su kitokiomis ypatybėmis pasižyminčiomis oro masėmis. Dabar matėme, kad ir Paryžių užliejo. Atslinkusi tropinė oro masė turi labai daug drėgmės, o kai ši staiga ima kondensuotis – iškrenta didelis ir labai intensyvus lietus, galintis padaryti nemažai nuostolių. Ar galima kalbėti, kad ši vasara bus panaši į praėjusių kelerių metų vasaras? Ne, jau dabar galime sakyti, kad ji nepanaši. Ji panašesnė į daugiametę vasarą, kokios turėtų būti Lietuvoje. Kokius penkerius metus turėjome labai šiltas vasaras, pernai net rugsėjis buvo vasariškas. Šiemet gegužės mėnesį temperatūra buvo panaši į kovo pabaigos, o birželis buvo vėsesnis už normą, artimesnis gegužei. Vasaros pradžia rodo, kad temperatūra neatitinka standartų, prie kurių jau pripratome. Ar yra kokių nors naujausių tyrimų ar duomenų, kurie leistų geriau suprasti būsimas vasaros orų tendencijas Lietuvoje? Žiemą prognozuoti yra lengviau negu vasarą, kai gauname kur kas daugiau saulės spinduliuotės. Didesnė saulės energija gali būti panaudota įvairiems energijos virsmams ir sūkurių generacijai, kurie lemia mūsų klimatą. Žiemą praktiškai visa šiluma yra atneštinė – jeigu turime gerą pernašą iš Atlanto, tuomet žiemos būna švelnios. Jeigu pernašos neturime – žiemos būna atšiauresnės. Vasarą tai negalioja. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka Ką patartumėte gyventojams, planuojantiems šių metų vasarą leisti mūsų krašte? O kuo bloga mūsų vasara? Jeigu žmonės labai nori karščių, tegul važiuoja į Turkiją. Tačiau ten gaištamas laikas, nes vidurdienis būna išmestas iš atostogų – reikia kažkur slėptis, nes labai karšta. Lieka rytas ir vakaras, o kas mėgsta naktinį gyvenimą – galbūt naktis. Tokia beveik viso Viduržemio jūros klimato laiko leidimo forma. Mes galime išnaudoti beveik visą šviesų paros metą. Aišku, labiausiai sutrukdo ilgalaikis lietus, kurio toli į priekį negalime prognozuoti. Tačiau trumpalaikis lietus atostogų per daug negadina. Be to, pasirinkimas dabar labai didelis: nepatinka užgrūsti Lietuvos paplūdimiai – važiuokime į Latviją, Estiją. Puikus Šiaurės Rytų Lenkijos pajūris. Galimybių labai daug, ir jos brangiai nekainuoja. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama