G. Jeglinskas apie pratybas „Zapad“: „Ar Rusija mato NATO kaip grėsmę savo saugumui? Tegul mato“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Dienraščiui „Bernardinai.lt“ pašnekovas akcentuoja – turime nepamiršti, kad karas yra ne tik fizinis karių ir technikos judėjimas, ir sako, jog pratybų laikotarpiu reikia būti budriems dėl galimų sabotažo ar diversijų atvejų.
Birželį prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad, nors pratybos „Zapad“, jų organizavimas ir pobūdis nėra išskirtiniai, Lietuva su sąjungininkais yra pasirengusi bet kokio pobūdžio netikėtumams.
„Zapad“ 2021-aisiais buvo vienos didžiausių pastaraisiais metais Rusijos ir Baltarusijos pratybų, jose dalyvavo apie 200 tūkstančių karių. Tuomet skelbta, kad „Zapad 2021“ aktyvioji fazė vyko devyniuose poligonuose Rusijoje ir penkiuose Baltarusijoje. Šios pratybos nuo 2009-ųjų rengiamos kas dvejus metus. Jos nevyko tik 2023-iaisiais.
Lietuvos kariuomenė yra skelbusi, kad Rusijos galimybės per pratybas „Zapad“ užpulti Lietuvą – ribotos. Ji taip pat nurodė, kad aktyvioji pratybų fazė truks apie savaitę rugsėjo viduryje, o pajėgumų perdislokavimas ir kiti susiję veiksmai galimi rugpjūtį–spalį.
Oficialūs „Zapad“ tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą, patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams. Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvienąkart kelia nerimą dėl netyčinių incidentų rizikos. Kariuomenė tvirtina, kad šių pratybų tikslas yra pademonstruoti galią Vakarams.
„Zapad“ pratybos 2017 m. ELTA nuotrauka
Pratybos „Zapad“ nerengtos 2023-iaisiais. Tąkart britų žvalgyba tikėtina pratybų atšaukimo priežastimi nurodė tai, kad Rusijos kariuomenei trūko karių ir technikos. Visuomenę ramina prezidentas, o ir pats esate sakęs, kad nėra jokių ženklų būti užpultiems. Vis dėlto ar Rusijos kariuomenė jau turi pakankamai karių ir technikos, kad galėtų tai siųsti į pratybas, nors tęsia karą Ukrainoje?
Manau, šiuo metu nerimauti nėra reikalo, padėtis ir informacija, kiek karių siunčiama iš Rusijos, yra stebimos. Pratybų mastas bus kur kas mažesnis nei prieš ketverius metus, tada jose buvo demonstruojami daug didesni pajėgumai.
Karių ir technikos skaičiai yra maži, Rusija tiesiog stengiasi išlaikyti tradiciją rengti pratybas, nes jai tai svarbu. Ar Rusija mato NATO kaip grėsmę savo saugumui? Tegul mato.
Manau, turime stebėti situaciją ir išlikti ramūs.
Prognozuojamas pratybų mastas – bene tris kartus mažesnis nei 2021-aisiais, tačiau viskas turbūt priklausys nuo situacijos Ukrainoje?
Sunku pasakyti. Ukraina šiuo metu yra pagrindinis Rusijos karinių pajėgų kaupimo centras. Ten vyksta kova, kurią Vladimiras Putinas mato kaip egzistencinę, jis siekia užgrobti daugiau žemių. Nors nesakau, kad Baltijos šalys ir Šiaurės Rytų Europa nėra įdomios Rusijai – taip nėra.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Visuomenę raminti svarbu, bet svarbu ir turėti omenyje, kad per pratybas padidėja diversijų tikimybė, tiesa?
Gyvename diversijų amžiuje, tad pamatysime, ar jų ir sabotažo bandymų Lietuvoje padaugės. Turime būti budrūs, tačiau negalėčiau tvirtinti, kad per pratybas bus daugiau tokių atvejų. Svarbu pabrėžti, kad Lietuva rengiasi bet kokioms diversijoms.
Rusija jau kariauja informacinį karą. Kaip manote, ar jis gali suaktyvėti per pratybas „Zapad“?
Neabejotinai. Turime niekada nepamiršti, kad karas yra ne tik fizinis karių ir technikos judėjimas. Karas prasideda nuo dezinformacijos, istorijos klastojimo, propagandos krušos, skirtos vienai ar kitai valstybei, regionui. Dažnai sakoma, neva „jūsų šalis neegzistuoja“, „esate niekas“, „visada buvote Rusijos dalis“.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Tai, kad Lenkija, Latvija stiprėja, yra geras ženklas Lietuvai ir rodo, jog regionas rūpinasi savo saugumu. Rusija nėra nenugalimas drakonas – ji turi daug trūkumų, tai matome Ukrainoje. Mes turime geras technologijas, kurios nenusileidžia Rusijai. NATO laikosi kaip kumštis, yra vieninga. Nepaisant pareiškimų viešojoje erdvėje, neturime indikacijų, kad Jungtinės Amerikos Valstijos paliktų Aljansą, mažintų pajėgumus Europoje.
Matysime, kad JAV greičiausiai optimizuos tuos pajėgumus, jos nesitraukia nei iš NATO, nei iš Europos. Tai svarbu Jungtinėms Valstijoms. Situacija yra tokia, kokia yra, norėtųsi, kad Ukrainai duotume dar daugiau ginkluotės, finansinės paramos, bet Ukraina laiko frontą, o mūsų uždavinys – jai padėti ir, aišku, stiprinti save. Nesu nusiteikęs pesimistiškai, sakyčiau, kad į mūsų saugumo perspektyvas žvelgiu optimistiškai, tikiu, jog verta į tai investuoti. Mes galime sulaukti net ir ekonominio augimo bei kur kas galingesnės ekonominės transformacijos. Esame saugūs ir tikrai būsime dar saugesni.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
„Zapad“ pratybos 2017 m. ELTA nuotrauka
Pratybos „Zapad“ nerengtos 2023-iaisiais. Tąkart britų žvalgyba tikėtina pratybų atšaukimo priežastimi nurodė tai, kad Rusijos kariuomenei trūko karių ir technikos. Visuomenę ramina prezidentas, o ir pats esate sakęs, kad nėra jokių ženklų būti užpultiems. Vis dėlto ar Rusijos kariuomenė jau turi pakankamai karių ir technikos, kad galėtų tai siųsti į pratybas, nors tęsia karą Ukrainoje?
Manau, šiuo metu nerimauti nėra reikalo, padėtis ir informacija, kiek karių siunčiama iš Rusijos, yra stebimos. Pratybų mastas bus kur kas mažesnis nei prieš ketverius metus, tada jose buvo demonstruojami daug didesni pajėgumai.
Karių ir technikos skaičiai yra maži, Rusija tiesiog stengiasi išlaikyti tradiciją rengti pratybas, nes jai tai svarbu. Ar Rusija mato NATO kaip grėsmę savo saugumui? Tegul mato.
Manau, turime stebėti situaciją ir išlikti ramūs.
Prognozuojamas pratybų mastas – bene tris kartus mažesnis nei 2021-aisiais, tačiau viskas turbūt priklausys nuo situacijos Ukrainoje?
Sunku pasakyti. Ukraina šiuo metu yra pagrindinis Rusijos karinių pajėgų kaupimo centras. Ten vyksta kova, kurią Vladimiras Putinas mato kaip egzistencinę, jis siekia užgrobti daugiau žemių. Nors nesakau, kad Baltijos šalys ir Šiaurės Rytų Europa nėra įdomios Rusijai – taip nėra.
Rusija toliau siekia įvairiais būdais destabilizuoti padėtį Lietuvoje ir kitose šalyse hibridiniais, sabotažo ir diversijų būdais, tai tikrai tęsis.Rusija toliau siekia įvairiais būdais destabilizuoti padėtį Lietuvoje ir kitose šalyse hibridiniais, sabotažo ir diversijų būdais, tai tikrai tęsis. Bet dabar visa Rusijos jėga nukreipta į Ukrainą, ir kova joje dar truks, nes Rusija užstrigusi. Kai kurie šaltiniai skelbia, kad Rusija prie Baltarusijos ir Ukrainos pasienio ketina dislokuoti šimtą tūkstančių karių siekdama atidengti Baltarusijos ir Ukrainos frontą. Kaip reikėtų reaguoti į tokią informaciją, nes prieš prasidedant Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą agresorė savo kariuomenės sutelkimą teisino pratybomis? Pirmiausia bet kokią tokio tipo informaciją reikia vertinti labai atsargiai, ją tikrinti. Mūsų ir NATO institucijų žvalgybų vaidmuo šiuo atveju yra kertinis. Svarbu pabrėžti, kad svarbūs yra ne tik Kremliaus ar jo ginkluotųjų pajėgų teiginiai, bet ir konkretus karių judėjimas. O kol nėra fizinių veiksmų, kalbėjimas apie tai būtų tik spėlionės. Žinoma, negalime atmesti veiksnio, kad Baltarusija išdavė Ukrainą, leisdama Rusijai pulti iš savo pusės. Tai kada nors gali būti pakartota, bet reikalingi įrodymai ir tikras karių judėjimas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Visuomenę raminti svarbu, bet svarbu ir turėti omenyje, kad per pratybas padidėja diversijų tikimybė, tiesa?
Gyvename diversijų amžiuje, tad pamatysime, ar jų ir sabotažo bandymų Lietuvoje padaugės. Turime būti budrūs, tačiau negalėčiau tvirtinti, kad per pratybas bus daugiau tokių atvejų. Svarbu pabrėžti, kad Lietuva rengiasi bet kokioms diversijoms.
Rusija jau kariauja informacinį karą. Kaip manote, ar jis gali suaktyvėti per pratybas „Zapad“?
Neabejotinai. Turime niekada nepamiršti, kad karas yra ne tik fizinis karių ir technikos judėjimas. Karas prasideda nuo dezinformacijos, istorijos klastojimo, propagandos krušos, skirtos vienai ar kitai valstybei, regionui. Dažnai sakoma, neva „jūsų šalis neegzistuoja“, „esate niekas“, „visada buvote Rusijos dalis“.
Su dezinformacijos atakomis turime kovoti tiesa ir aiškia komunikacija.Tokiomis melagienomis, kai dekonstruojama istorija, siekiama sukurti pagrindą agresijai, bandoma tų šalių visuomenėms įteigti, kad jos yra nelegitimios, jų valstybių institucijos – neveiksnios. To neturime baimintis, tačiau kartu privalome aiškiai matyti situaciją, ką daro mūsų priešininkai, kad būtume pasiruošę. O su dezinformacijos atakomis turime kovoti tiesa ir aiškia komunikacija. Dezinformacija labai padeda sėti baimę. Mūsų visuomenė yra gana brandi. Skirtingai nuo kitų Vakarų valstybių, esame labai dažnai atakuojami, taigi sakyčiau, kad kaip visuomenė mes skiriame, kas yra melagienos, o kas – tikra. Esame patyrę ir suprantame paviršutiniškos dezinformacijos, kurios nėra rimtos, atakas. Pakartosiu – reikšmingas mūsų institucijų darbas, kad visą tą informaciją suvaldytų. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad labai svarbu stebėti, kas vyks po pratybų. Kaip manote, ar mes galime būti tikri, kad mūsų ir sąjungininkų žvalgyba viską fiksuos? Mūsų žvalgyba yra unikaliai stipri. O partneriai NATO situaciją mato realiu laiku ir viską stebi, tad neturiu pagrindo abejoti žvalgyba. Sutinku su generolu Vaikšnoru, kad ir po aktyviosios pratybų fazės turime stebėti padėtį, ar kariai, kurie bus atvykę iš tolimų Rusijos vietų, judės atgal. Tuo pat metu Lietuvoje vyks ir nacionalinės pratybos, ir su sąjungininkais. Gal galite plačiau papasakoti apie jas? Tai savalaikės Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų pratybos. Jeigu mes su partneriais galime treniruotis kartu, jeigu tuo metu galime šalyje turėti dar daugiau karių, tai tik stiprina mūsų pozicijas, daro atgrasomąjį poveikį ir Rusijai parodo, kad nejuokaujame ir esame pasirengę gintis. Kaip apskritai vertinate saugumo padėtį regione? Nėra taip blogai, kaip mums paišoma, mes tvirtėjame. Pastaraisiais metais mūsų kariuomenė sustiprėjo. Su mumis reikia skaitytis. Galime pasidžiaugti, kad turime ir stipresnę NATO, prisidėjo Suomija, Švedija. Nepaisant kabelių nutraukinėjimo, Baltijos jūrą supa vien NATO šalys, neskaitant kelių mažų ruožų, priklausančių Rusijai. NATO gynybos planai yra visai kitokie nei anksčiau, Aljanso reikalavimus reikia įgyvendinti. Kuo toliau, tuo labiau visi stiprėjame.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Tai, kad Lenkija, Latvija stiprėja, yra geras ženklas Lietuvai ir rodo, jog regionas rūpinasi savo saugumu. Rusija nėra nenugalimas drakonas – ji turi daug trūkumų, tai matome Ukrainoje. Mes turime geras technologijas, kurios nenusileidžia Rusijai. NATO laikosi kaip kumštis, yra vieninga. Nepaisant pareiškimų viešojoje erdvėje, neturime indikacijų, kad Jungtinės Amerikos Valstijos paliktų Aljansą, mažintų pajėgumus Europoje.
Matysime, kad JAV greičiausiai optimizuos tuos pajėgumus, jos nesitraukia nei iš NATO, nei iš Europos. Tai svarbu Jungtinėms Valstijoms. Situacija yra tokia, kokia yra, norėtųsi, kad Ukrainai duotume dar daugiau ginkluotės, finansinės paramos, bet Ukraina laiko frontą, o mūsų uždavinys – jai padėti ir, aišku, stiprinti save. Nesu nusiteikęs pesimistiškai, sakyčiau, kad į mūsų saugumo perspektyvas žvelgiu optimistiškai, tikiu, jog verta į tai investuoti. Mes galime sulaukti net ir ekonominio augimo bei kur kas galingesnės ekonominės transformacijos. Esame saugūs ir tikrai būsime dar saugesni.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
