Psichologė J. S. Jasiulionė: „Dirbtinis intelektas galėtų būti pagalba, bet negali pakeisti žmogiško ryšio“

„Dirbtinis intelektas jauniems žmonėms taip pat suteikia papildomą saugumo jausmą, nes jie puikiai supranta, kad kitoje pusėje nėra konkretaus žmogaus, kuris vadovautųsi savo įsitikinimais ar turėtų lūkesčių jiems“, – teigia Vaikų linijos savanorių mokytoja, psichologė dr. JURGITA SMILTĖ JASIULIONĖ.

Psichologė dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja, kokia gali būti dirbtinio intelekto nauda siekiant emocinės gerovės, kokie pavojai slypi pakeičiant gyvą bendravimą susirašinėjimu su programėle ir kodėl svarbu išlikti kritiškiems.

Vaikų linijos savanorių mokytoja, psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Ieškodami psichologinės ir emocinės paramos jauni žmonės vis dažniau naudojasi dirbtiniu intelektu, su juo kalbasi įvairiomis temomis. Atrodo, kad jaunuoliai labiau atsiveria dirbtinio intelekto programėlėms nei draugams ar specialistams. Kaip vertinate, kad vis daugiau jaunų žmonių sunkiu metu kreipiasi ne į artimuosius ar psichologus, o į dirbtinį intelektą?

Kyla kelios mintys. Pirmiausia tai, kad jauni žmonės dirbtinį intelektą naudoja ieškodami emocinės paramos, rodo, jog emocinio palaikymo poreikis yra gana didelis. Matyt, kai kuriose situacijose jaunuoliai ne visada greitai randa, kur gauti reikiamą emocinę paramą.

Su dirbtiniu intelektu galima bet kada pasikalbėti ir užduoti įvairiausių klausimų, jis yra lengvai prieinamas, todėl patrauklus ne tik mokymosi klausimais, bet ir patiriant emocinių sunkumų. Tai, man atrodo, siunčia žinią: jauniems žmonėms svarbu kalbėtis apie emocinę savo būseną, ir jie ieško tam pašnekovo.

Dirbtinis intelektas jauniems žmonėms taip pat suteikia papildomą saugumo jausmą, nes kitoje pusėje nėra konkretaus žmogaus, kuris vadovautųsi savo įsitikinimais ar turėtų lūkesčių jiems. Dirbtinis intelektas jiems atrodo neutralus pašnekovas, su kuriuo galima saugiai kalbėtis. Nors puikiai žinome, kad viskas, kas įkeliama į internetą, nėra visiškai anonimiška, jaunuoliams gali susidaryti įspūdis, jog tai yra saugu – nes nereikia bijoti neprognozuojamos kito žmogaus reakcijos.

Paaugliams kyla daugybė klausimų, kas jiems darosi: ar tai normalu, ar tai atitinkama raidos dalis, ar tik jų patiriami emociniai sunkumai? Todėl svarbu suprasti šį laikotarpį, kai paaugliai kelia įvairiausių klausimų. Jei jie kreipiasi pagalbos į dirbtinį intelektą, tai gali reikšti, kad savo aplinkoje arba nemato žmonių, kuriems galėtų atsiverti, arba sulaukia vertinimų, kurių nepriima, kuriais nepasitiki. Todėl natūralu, kad ieško kitų pagalbos formų.

Ar pokalbis su dirbtiniu intelektu gali sumažinti jauniems žmonėms vienišumą?

Manau, kad, žvelgiant į individualius atvejus, pokalbiai su dirbtiniu intelektu gali padėti. Kartais, jei neturi su kuo pasikalbėti, gali pasijusti ne toks vienišas parašydamas dirbtiniam intelektui: „Man liūdna“, ir gauti pasiūlymų, ką veikti, palaikymą: „Taip, kartais tikrai būna liūdna.“ Tokiu būdu bent šiek tiek galima palengvinti tą momentą.

Taip pat reikia suprasti, kad emocinės pagalbos paslaugos yra ribotos. Kai kuriose vietovėse specialistų tiesiog nėra, arba jie prieinami labai retai. Didžiuosiuose miestuose problema kita. Atrodo, kad čia specialistų daug, bet, pavyzdžiui, pati dirbdama su vaikais ir paaugliais susiduriu su situacijomis, kai žmonės klausia, kur kreiptis pagalbos, ir turiu pasakyti: „Pagalba yra, bet teks laukti pusę metų.“ Taip pat nemokama pagalba gali būti teikiama tik kelis kartus.

Dirbtiniu intelektu pagrįstos terapinės programėlės tikrai gali būti vertingas įrankis, jei vaikams ir paaugliams psichologinė pagalba yra neprieinama arba labai ribota.

Tokiais atvejais dirbtinis intelektas gali padėti – numalšinti dabar kylantį stiprų jausmą. Žinoma, jis negali pamatyti žmogaus kaip gyvas žmogus – neperduoda žmogiškos empatijos, neįvertina aplinkybių. Bet žinau, jog kai kuriems jaunuoliams padeda tai, kad vėlyvą vakarą kylant įtampai jie gali parašyti – galbūt dirbtinio intelekto programėlėje, o gal paskambinti į Jaunimo liniją ar Vaikų liniją, jei dar dirba.

Tokiu atveju dirbtinis intelektas suteikia galimybę dabar pasikalbėti, pasiklausti, nusiraminti. Nors būna, kad atsakymas gali ne mažinti, o didinti nerimą. Tačiau manau, kad dirbtiniu intelektu pagrįstos terapinės programėlės tikrai gali būti vertingas įrankis, jei vaikams ir paaugliams psichologinė pagalba yra neprieinama arba labai ribota.

Pexels.com nuotrauka

Kaip atskirti, kada naudotis dirbtiniu intelektu yra sveika, o kada – žalinga?

Sunku konkrečiai atsakyti, bet galiu pasidalyti praktiniais pavyzdžiais. Konsultuodama paauglius dažnai matau, kaip jie tarp susitikimų pasitaria su dirbtiniu intelektu. Tada mes tai aptariame kartu. Jie gauna atsakymą, pasako apie jį konsultacijoje, ir mes kalbamės – kas ramina, kas kelia nerimą, ar tai buvo tikslu. Toks naudojimo būdas yra sveikas.

Jei dirbtinis intelektas tampa vieninteliu autoritetu – jei jaunuolis nepasitiki niekuo kitu, tik viena programėle, tada verta susirūpinti. Dirbtinis intelektas gali būti pagalba, bet negali pakeisti žmogiško ryšio. Jei aplinkoje nėra žmogaus, su kuriuo galėtum pasikalbėti ir pasijusti suprastas, tuomet svarbu padėti tą ryšį sukurti ir atrasti.

Taigi yra galimybė įtraukti dirbtinį intelektą į psichologo darbą kaip pagalbinę priemonę?

Taip, bet tai turi būti pamatuota. Pavyzdžiui, kai kuriose Vakarų šalyse jau yra rekomendacijų, kaip psichologams įvertinti dirbtinio intelekto priemonių saugumą ir tinkamumą. Dirbtinis intelektas gali būti labai naudingas administraciniams procesams – registruojant, automatizuojant užduotis, bet ne kaip gyvo santykio pakaitalas. Ypač psichologijos srityje, kur informacija yra jautri, būtina užtikrinti saugumą ir nepažeisti etikos principų.

Sakote, kad dirbtinis intelektas tampa žalingas, jeigu yra vienintelis emocinis patarėjas. Kokią dar žalą įžvelgiate?

Jauni žmonės dažniausiai naudojasi prieinamiausiais dirbtinio intelekto įrankiais. Mes, kaip mažiau ar labiau patyrę dirbtinio intelekto naudotojai, žinome, kad šios technologijos taip pat klysta. Aišku, klysta ir žmonės, bet dirbtinis intelektas – ne išimtis.

Viena iš galimų žalų – tai, kad anksčiau kalbėjome apie vaikus ir paauglius, kurie, susidūrę su emociniais sunkumais, ieškodavo internete sau diagnozių, siekdami suvokti, kas jiems darosi. Dabar, pasitelkę dirbtinį intelektą, vaikai ar paaugliai gali dar labiau įtikėti kokia nors diagnoze, kuri gali būti netiksli ar net pavojinga.

Labai kviečiu jaunus žmones išlikti kritiškus. Jei jaučiatės vieniši ir vienintelis jūsų draugas yra dirbtinis intelektas, verta pasikalbėti su gyvu žmogumi.

Labai svarbu, kad jauni žmonės išmoktų kritiškai vertinti informaciją ir suprastų, jog dirbtinis intelektas turi ribas. Jis ne visada geba įvertinti emocines ar kultūrines aplinkybes, o tai ypač svarbu tiesiogiai bendraujant. Diagnostika, atlikta pasitelkus dirbtinį intelektą, arba tam tikrų tiesų paieška gali būti ir teisinga, ir klaidinga. Kartais tokia informacija grindžiama netiksliais šaltiniais, o jauni žmonės, ypač paaugliai, gali ją priimti nekritiškai.

Be to, retsykiais atsiranda pagunda pakeisti gyvą santykį virtualiu – juk tiesiogiai bendraujant sunku nuspėti kito žmogaus reakcijas, yra daug nežinomybės. O dirbtinis intelektas atrodo nuspėjamas, paslaugus, geranoriškas – visada pripažins klaidą. Tai gali vilioti jaunuolius, kurie turi sunkumų megzdami gyvą kontaktą. Tačiau šalia tokios paguodos slypi ir rizika – paauglys gali gauti klaidingą informaciją ir ja patikėti. Tai jam nepadės nei išgyti, nei rasti tinkamą pagalbą.

Pexels.com nuotrauka

Ką patartumėte jauniems žmonėms, kurie jaučia, kad dirbtinis intelektas juos geriau supranta nei, pavyzdžiui, artimi žmonės ar specialistai? Juk dirbtinis intelektas dažnai pritaria jų įsitikinimams, o specialistai – klausinėja, nagrinėja, kviečia ieškoti atsakymų.

Tikrai suprantu jaunuolius – gyvenime kartais būna labai vieniša. Atrodo, tik dirbtinis intelektas atliepia tą poreikį būti suprastam, palaikytam. Tačiau noriu kartu su tokiu jaunu žmogumi paieškoti gyvų santykių ir ryšių artimoje aplinkoje, kurie galėtų patenkinti tą patį poreikį.

Labai kviečiu jaunus žmones išlikti kritiškus. Jei jaučiatės vieniši ir vienintelis jūsų draugas yra dirbtinis intelektas, verta pasikalbėti su gyvu žmogumi. Vaikams ir paaugliams visada primenu, kad yra Vaikų linija, į kurią galima ne tik kreiptis telefonu, bet ir rašyti žinutes – tai ypač priimtina tiems, kuriems sunku kalbėti.

Beje, kartais vaikai mūsų klausia: „Su manimi kalba dirbtinis intelektas ar gyvas žmogus?“ Atsakymas – ten kalba specialiai parengti savanoriai, pasiruošę išklausyti ir padėti ieškoti santykių, kuriuos galima auginti ir kurti.

Galima turėti ir gerą patarėją internetinėje erdvėje, į kurį galima kreiptis, jei šalia nėra kitų žmonių, ir palaikyti gyvus santykius, kurie augintų ir stiprintų gyvenimo kelyje.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama