Ar apleistuose pastatuose laiką leidžiantys jaunuoliai yra grėsmė visuomenei?

Lietuvoje nėra gatvės vaikų?

Dienraščio „Bernardinai.lt“ studijoje apsilankę „Vilnius Social Club“ programų vadovas, Lietuvos socialinio darbo gatvėje asociacijos valdybos narys KASPARAS LAURECKIS ir kriminologas, Vilniaus universiteto teisės docentas GINTAUTAS SAKALAUSKAS sako, kad formaliai Lietuvoje gatvės vaikų nėra.

Pasak jų, tokių mažamečių buvo dar nepriklausomybės pradžioje – jų gyveno gatvėje tiesiogine žodžio prasme. Šiuo metu, pasak specialistų, siūloma vartoti kitokias sąvokas, tokias kaip „jaunuoliai, kurie leidžia laiką gatvėje“ ir pan.

Kalbėdamas apie socialinį darbą gatvėje K. Laureckis tikina, kad per pastarąjį dešimtmetį padėtis pasikeitė.

„Lietuvai keičiantis, keitėsi ir jaunuoliai, jų įpročiai, o esminiu lūžio tašku įvardinčiau COVID-19 pandemiją“, – tvirtina ilgametę patirtį socialinio darbo srityje turintis pašnekovas. Būtent tuo metu išryškėjo smarkiai padidėjusi ekranų įtaka nepilnamečiams. K. Laureckis pabrėžia, kad prie to prisidėjo ir šalies švietimo sistema, legalizavusi ekranus.

„Po pandemijos matome mažiau jaunuolių viešosiose erdvėse“, – sako Lietuvos socialinio darbo gatvėje asociacijos valdybos narys.

Nors vis dažniau pastebima, kad šiuolaikinės technologijos daro neigiamą įtaką emocinei ir psichinei jaunimo sveikatai, VU teisės docentas G. Sakalauskas pateikia ir optimistišką statistiką: „Registruotas jaunų žmonių nusikalstamas elgesys sumažėjo nuo penkių iki dešimties kartų.“

Specialistas priduria, kad dar prieš tris dešimtmečius nepilnamečiai padarydavo 30 nužudymų per metus, o šiuo metu tokie atvejai – vienetiniai.

Unsplash.com nuotrauka

Išpūsta Sportų rūmų istorija?

Praėjusiais metais didelio atgarsio žiniasklaidoje sulaukė jaunuolių, leidžiančių laiką prie avarinio Sporto rūmų pastato, tema. Tuomet sostinės tarnybos vieną po kito gavo pranešimus apie nepilnamečius, kurie sprogdina petardas.

Po kiek laiko vėl buvo niokojamas valstybės turtas – išdaužyti Sporto rūmų langai. Tą kartą žiniasklaidoje paviešintos nuotraukos, kuriose užfiksuota grupelė bėgančių paauglių su kaukėmis.

Šis atvejis, pasak kriminologo G. Sakalausko, gerokai išpūstas. Ekspertas pabrėžia, kad paauglių domėjimasis apleistais pastatais yra natūralus – jiems įdomu užlipti ant stogo, išbandyti ribas, patirti adrenaliną.

„Tai yra klasika, tai darė daugelis paauglystėje. Reakcija su dronais, didelėmis policijos pajėgomis buvo visiškai neadekvati“, – kritikos negaili G. Sakalauskas. Jo nuomone, ši situacija rodo perdėtą griežtumą.

„Stengiamasi nubausti vaikus, jų tėvus, taip pat garsinti tokias situacijas, bet galiausiai tai neduoda rezultato“, – tęsia G. Sakalauskas ir pabrėžia, kad tokie veiksmai taip pat formuoja ateinančios kartos požiūrį į teisėsaugą.

Miesto sterilumas skatina atskirtį

K. Laureckis sutinka, kad apleisti pastatai tampa jaunimo traukos židiniu. Vis dėlto, jo teigimu, į tai galima žiūrėti dvejopai: kaip į probleminį reiškinį arba kaip į tokį, kuris verčia susimąstyti.

Jis pažymi, kad šiuo metu tarp jaunų žmonių populiarėja miesto tyrinėjimas – Urban exploration. Anot K. Laureckio, daug svarbiau su tokiais žmonėmis susipažinti, mėginti suprasti, ką jie galvoja, o ne taikyti policines priemones. Pašnekovai mano, kad galima apleistas teritorijas, pastatus sieti su neigiamais reiškiniais, tačiau tai per daug vienpusiška.

Teisės docento G. Sakalausko manymu, jaunimui reikia turėti savo erdvių. Jis prisiminė atvejį, kai Vilniaus palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos klebonas leido bažnyčios teritorijoje jaunimui leisti laisvalaikį.

K. Laureckio įsitikinimu, šiuo metu sostinė išgyvena virsmą. Miestas gražėja, kita vertus, atsiranda vis daugiau sterilumo.

„Visuomenėje vyrauja saugumo mitas, kad jei kiekvienas daugiabutis apsitvers tvora ir turės privačią aikštelę, visuomenė bus saugi“, – sako „Vilnius Social Club“ programų vadovas. Būtent ši programa naudoja futbolą kaip priemonę socialiniam darbui su vaikais ir jaunuoliais. Svečias kaip pavyzdį nurodo problemišką padėtį Vilniaus Naujininkuose, kur 30 tūkstančių gyventojų mikrorajone nė vienas mokyklos stadionas nėra prieinamas vietos bendruomenei.

„Vilnius Social Club“ nuotrauka

Visuomenės požiūris ir aiškios krypties būtinybė

Lietuvoje nuskambant vienam ar kitam rezonansiniam atvejui, kuriame dalyvauja ir nepilnamečiai, vis dar dažnai kaip išeitis minimas įkalinimo bausmių sugriežtinimas. Kriminologas G. Sakalauskas sako, kad tokių pasiūlymų pasekmes buvo galima matyti prieš tris dešimtmečius.

„Tuo metu daug vaikų patekdavo į kalėjimus“, – sako jis ir teigia žinantis ne vieną atvejį, kai paaugliai už vagystes sulaukdavo bausmės atidėjimo, bet paskui nesilaikydavo sąlygų ir būdavo įkalinami.

VU teisės docentas perspėja, kad manantieji, jog kalėjimas išspręs visas problemas, turi suprasti, kad tie paaugliai išeis į laisvę, o su metais ta bėda niekur nedings. Taip pat, pasak G. Sakalausko, nepilnamečių nusikalstamumas siejasi su pagalbos šauksmu.

„Reikia ieškoti būdų, kaip pasiekti jauną žmogų“, – konstatuoja specialistas.

Socialiniai darbuotojai dažnai būna pirmose gretose, kai kalba pasisuka apie jaunuolių prasižengimus.

Lietuvos socialinio darbo gatvėje asociacijos valdybos narys mano, kad svarbu ne tik auganti visuomenės branda ir pasirinktas nuoseklus kelias.

„Lietuvoje veikiantys vaikų dienos centrai iki šiol stokoja finansavimo“, – galimą prevencijos kryptį nurodo specialistas. Jo nuomone, neteisinga, kai keletas pusę etato dirbančių socialinių darbuotojų turi susitvarkyti su nelengvais iššūkiais.

K. Laureckis pabrėžia, kad vasara yra puikus metas brandiems sprendimams, ir išskiria savivaldos vaidmenį prisiimant atsakomybę už didesnį viešųjų paslaugų pasiekiamumą nepilnamečiams. youtube.com video Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Ugnė Gavelytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama