Ekonomistė E. Leontjeva: naujoji mokesčių reforma laukiamų rezultatų neatneš

Apie svarstomus mokesčių reformos pakeitimus su dienraščiu „Bernardinai.lt“ nuomone dalijasi ekonomistė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė ELENA LEONTJEVA. youtube.com video Jeigu pažvelgtume į mokesčių reformos visumą iš paukščio skrydžio, kaip ji atrodo? Paukščiams mūsų reforma turėtų atrodyti gana liūdnai – joje pasigendama platesnio horizonto. Ilgametės problemos mokesčių sistemoje buvo žinomos, tačiau nesprendžiamos, todėl susikaupė šūsnys naujų problemų. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokestis. Jį buvo siekiama įvesti ir taikyti visiems, tačiau mokestis patyrė visišką fiasko: nuo noro apmokestinti visus, tada pažadų jo netaikyti pirmam būstui, galiausiai atsirado lubos ir panašiai. Manoma, kad po mokesčių reformos nekilnojamojo turto mokėtojų Lietuvoje netgi sumažės. Mūsų visuomenė priešinasi nekilnojamojo turto mokesčiui, o kokia yra kitų šalių patirtis? Daugelyje šalių toks mokestis egzistuoja. Galima ir liūdėti, ir džiaugtis, kad žmonės Lietuvoje taip jam priešinasi. Tai rodo, kad esame gana tvirtai įsikibę į savo žemę, sklypą, sodybą ar butą. Tai yra sveikos visuomenės bruožas: turime savo nuosavybę, esame atsakingi, rūpinamės tuo, kas mums priklauso, ir nenorime įsileisti kitų. Šis mokestis yra savotiškas brovimasis į privačią nuosavybę, kuri pajamų iš esmės nekuria. Yra žmonių, nebeišgalinčių gyventi naujai statomame rajone, todėl jie laikosi įsikibę į savo trobas ir sklypus. Taip kyla miesto plėtros problemų, kurias galbūt išspręstų nekilnojamojo turto mokesčiai. Tačiau turime suprasti ir tą žmogų, kuris sako: „Noriu mirti savo troboje ir nieko daugiau nenoriu žinoti.“ Vaikštant po Vilniaus mikrorajonus. Vytauto Buinevičiaus nuotrauka Lietuvoje šiuo metu pastebimas noras grįžti į nacionalizavimą, suvalstybinimą. Būtų galima kalbėti ir apie sveikatos apsaugos sistemos reformų užmojus. Tad žmonių noras turėti privačią nuosavybę ir ją ginti yra sveikintinas. Kokių pasekmių šalies biudžetui gali turėti naujoji mokesčių politika ilguoju laikotarpiu? Mokesčių reformos autoriai kalba, kad trumpuoju laikotarpiu ji atneš keletą šimtų milijonų eurų. Tačiau ilguoju laikotarpiu yra suduodamas smūgis našiausioms, efektyviausioms ir daugiausia gerovės sukuriančioms mūsų visuomenės grupėms. Galvoje turiu progresinius mokesčius – jie paliestų tuos, kurie sukuria daugiau gerovės. Tai pavojinga. Panašiai yra ir su gyventojų pajamų mokesčiu, kuris imamas iš daugiau uždirbančių žmonių. Tie, kurie aplink save kuria ekosistemą ir darbo vietas kitiems, gali susidurti su pagunda arba išsikelti iš Lietuvos, arba veikti nelegaliai. Dėl tokių tendencijų gali susitraukti Lietuvos ekonomika.

Kol esame vienintelė ekonomiškai dar auganti mūsų regiono šalis, būtų geriau negriauti esamos sistemos. Pažiūrėkime, kas vyksta globalioje rinkoje: kiekvieną dieną koks nors netikėtumas – jeigu ne muitai, tai dėl karo augančios degalų kainos. Atrodo, krizėms ir kataklizmams nebus galo.

Kol esame vienintelė ekonomiškai dar auganti mūsų regiono šalis, būtų geriau negriauti esamos sistemos. Pažiūrėkime, kas vyksta globalioje rinkoje: kiekvieną dieną koks nors netikėtumas – jeigu ne muitai, tai dėl karo augančios degalų kainos. Atrodo, krizėms ir kataklizmams nebus galo, todėl svarbu, kad našiausia visuomenės dalis galėtų susikaupti ir prisitaikyti prie pokyčių. O kaip, jūsų nuomone, priimti mokesčių pakeitimai paveiks Lietuvos ekonomikos konkurencingumą regione ir Europos Sąjungos mastu? Mūsų mokesčių konkurencingumas tikrai nėra vienas iš geriausių. Tiek Estijoje, tiek Latvijoje pelno mokestis apmokestinamas tik tuo metu, kai išmokami dividendai. Vadinasi, kol įmonė reinvestuoja uždirbtas lėšas, nėra jokio mokesčio. Lietuvoje toks mokestis taikomas, o nuo kitų metų bus padidintas nuo 15 iki 17 procentų. Jokių išlygų reinvestuojamam pelnui nėra. Momentinio nusidėvėjimo modelis, kurį mes pasiūlėme, įgyvendinamas labai ribotai. Įvesti biurokratiniai kriterijai, dėl kurių įmonės negali laisvai panaudoti modelio, kuris šiek tiek paskatintų investicijas. O lietuviai, kurie jau pradėjo žvalgytis kitų mokestinių jurisdikcijų, vis drąsiau kalba, kad jeigu persikraustytų į kitą šalį, visai nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio arba jis būtų labai mažas. Taigi reikia žiūrėti, kaip galėtume privilioti žmones iš kitų mokesčių jurisdikcijų ir neprarasti savųjų. Esame žemdirbių kraštas, tad kaip reikėtų suprasti mūsų ūkininkų protestus? Jie užtvindė Gedimino prospektą traktoriais ir grasina nenusileisti valdžiai. Tuo metu smulkūs ūkininkai šio protesto nepalaiko. Visuomenė mato, kad su nauja koalicija geriausia kalbėti iš jėgos pozicijos. Tai gana liūdna žinia. Turto mokesčio nuolaidos taip pat buvo išreikalautos protestais. Mandagus verslo bendruomenės dialogas nebuvo išgirstas, o reikalavimas jėga, atrodo, gali sulaukti tam tikrų rezultatų. Turbūt neatsitiktinai buvo atidėtas ir galutinis gyventojų pajamų mokesčio priėmimas Seime. Ūkininkų protestas prieš mokesčių pertvarką. Vilnius, 2025 m. birželio 19 d. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka Nežinau detalių skirtumų tarp mažųjų ir stambiųjų ūkininkų, bet galima įsivaizduoti – jeigu visų Lietuvos pramonės įmonių ir paslaugų teikėjų verslai pradėtų streikuoti, žmonės suvažiuotų prie Seimo ir nors valandą sustotų gamyba, tai reikštų didžiules netektis mūsų gerovei, valstybei ir biudžetui. Prastas dialogo lygis, kai kalbant iš jėgos pozicijų tam yra nuolaidžiaujama, o kalbant argumentų kalba – negirdima. Vienas esminių mokesčių reformos tikslų buvo, yra ir, tikėtina, bus lėšų kaupimas šalies gynybai. Ar pavyks surinkti tiek pinigų, kiek planavo dabartinė valdžia? Valdantieji jau pripažino, kad reforma, pradėta neva dėl gynybos finansavimo, turės atnešti lėšų ir socialinėms reikmėms, ir socialinės politikos pažadams įgyvendinti. Labai abejoju, kad tos didesnės lėšos bus surinktos. Jeigu socialiniai pažadai liks galioti ir bus įgyvendinami, gali būti, kad gynybai lėšų turėsime net mažiau. Esu skeptiška, kad reforma reikšmingai pastiprins mūsų gynybos finansavimą. Vienintelis būdas, kuris tikrai būtų veiksmingas ir apie kurį vis daugiau žmonių kalba palankiai, yra saikingas, skaidrus ir visiems galiojantis PVM padidinimas vienu procentu. Jeigu mes norime geriau finansuoti gynybą, mums reikalinga skaidri, efektyvi ir greita valdžia. Kol nesulaukiame optimizavimo ir biudžeto taupymo pastangų, tol didesni pinigai nebūtinai reiškia geresnę gynybą. Tai gali reikšti didesnį neefektyvumą, piktnaudžiavimą, lėšų švaistymą ir panašiai. Gynybos finansavimą reikia pradėti gerinti skaidrinant ir mažinant visos valstybės funkcijas. Pirmiausia reikia surasti egzistuojantį perteklių ir nukreipti jį į gynybą. Jei valstybė bus efektyvi, greitai veikianti, skaidri, ji gebės veiksmingai funkcionuoti ir gynybos srityje. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama