L. Linkevičius: labai svarbu, kad susitarimą Hagoje pasirašiusios šalys nepamirštų, jog jį reikia įgyvendinti
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Susitikimo dalyviai pasirašytą deklaraciją vadina istorine, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO viršūnių susitikimą – fantastišku.
Buvęs Lietuvos ambasadorius prie NATO, dabar ambasadorius Švedijoje LINAS LINKEVIČIUS bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros docentas ANDŽEJUS PUKŠTO dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako, kad už šio susitarimo slypi didžiuliai darbai, kuriuos teks atlikti Aljanso narėms.
youtube.com video
L. Linkevičius: įspūdį priešininkui daro ne procentai, o pajėgumai, kuriuos reikia kurti
L. Linkevičius pasiektą susitarimą teigia vertinantis kaip žingsnį į priekį nuo praėjusio viršūnių susitikimo. „Tai padaryti pavyko nelengvai, nes tie penki procentai padalyti į dar dvi dalis. Pusantro procento bus skirta ne tiesiogiai gynybos išlaidoms, o mobilumui, infrastruktūrai. Tikėtina, kad į šią sumą bus galima įskaičiuoti ir paramą Ukrainai. Tačiau šios išlaidos nėra tiesiogiai skiriamos gynybai, o tai nėra gerai. Laikotarpis iki 2035-ųjų taip pat yra ilgokas.
Tai yra žingsnis į priekį, palyginti su dviem procentais, apie kuriuos buvo kalbama dar pernai. Svarbu ne sprendimai, o jų įgyvendinimas, nes, kaip rodo praktika, šie dalykai ganėtinai skiriasi. Taip yra ir NATO atžvilgiu – šalys nutaria daug ką, bet vėluoja tai išpildyti. Vertinimas toks: tai yra pliusas, bet įspūdį priešininkui daro ne procentai, o pajėgumai, kuriuos reikia kurti“, – tvirtina pašnekovas.
NATO viršūnių susitikimas Hagoje, Nyderlanduose, 2025 m. birželio 25 d. EPA-ELTA nuotrauka
Prieš viršūnių susitikimą NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tikino, kad jam absoliučiai aišku, jog Jungtinės Amerikos Valstijos yra visiškai įsipareigojusios NATO ir jos penktajam straipsniui. Anot buvusio Lietuvos ambasadoriaus prie NATO, tą patvirtino ir D. Trumpas, nors anksčiau jo komentarai buvo kitokie.
„Pastaruoju metu jis sakė: „Taip, su sąjungininkais esame iki galo.“ Tiesą sakant, niekas Vašingtono sutarties neperrašė, ji galioja ir toliau galios. Įsipareigojimas parašytas aiškiai, tad į tai ir reikėtų susitelkti“, – akcentuoja jis.
Dėl 5 proc. gynybai NATO šalys sutarė dar prieš viršūnių susitikimą, tačiau Ispanija kalbėjo apie išlygą skirti mažiau. L. Linkevičius atkreipia dėmesį, kad įsipareigojimai yra viena, o įgyvendinimas – deja, kas kita. „Kaip matėme iš visų karštų diskusijų, tikrai ne visos Aljanso narės pasirengusios tą daryti. Buvo Ispanijos premjero laiškas, kuriame jis tikėjosi išlygų – matyt, nebus taip paprasta.
Bent turime kriterijų, kurių visi sutarė siekti. Tai nepaprastai svarbu ne todėl, kad liepė Trumpas, o todėl, kad pačios Aljanso narės įgyvendintų tai, ką nutarė. Visi gynybos planai, ginkluotė, ambicijos penkis kartus padidinti oro gynybos pajėgumus – tai reikalauja resursų, todėl į savo įsipareigojimus reikėtų žiūrėti rimtai“, – sako pašnekovas.
Buvęs Lietuvos ambasadorius prie NATO, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
Pasak jo, Ispanija nenorą gynybai skirti daugiau lėšų motyvuoja rizikos supratimu ir rizikos veiksniais, kurie visada buvo skirtingi: „Galbūt Ispanija tiesioginio poveikio ir grėsmių nejaučia. Tai priklauso ir nuo politikų, kaip jie orientuoja savo visuomenę, todėl svarbu išlaikyti vieningumą. Tikiuosi, taip ir bus, bet dar kartą sakau: svarbu įgyvendinti tai, kas sutarta.“
Apibendrindamas L. Linkevičius tvirtina, kad įsipareigojimas gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP iki 2035-ųjų – per ilgas laikotarpis.
„Paradoksas tai, kad mūsų – Europos ir NATO valstybių – ekonominis pajėgumas yra daugiau nei 20 kartų didesnis už Rusijos, tačiau pastaroji per tris mėnesius pagamina daugiau amunicijos nei visa NATO kartu sudėjus. Tai rodo, kad mūsų potencialas vis dar nėra išnaudotas – jį riboja daugybė kliūčių, o laikmetis reikalauja jas spręsti nedelsiant“, – aškina jis.
A. Pukšto: šiek tiek nerimo lieka dėl JAV kariuomenės buvimo Europoje
VDU politologas A. Pukšto dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtina, kad susitikimo rezultatas yra teigiamas. „Visi galiausiai sutiko, kad per dešimtmetį reikės skirti penkis procentus bendrojo vidaus produkto kiekvienos šalies gynybai. Tai labai geras ir džiugus dalykas“, – aiškina jis.
„Ar tai yra istorinis susitarimas? Būkime atviri, prie jo ilgai eita, daug diskutuota. Šiek tiek nerimo lieka dėl JAV kariuomenės buvimo Europoje ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimo su Europa. Nerimą kelia ir klausimas dėl šalių galimybių įgyvendinti šį įsipareigojimą. Buvo labai keista girdėti Ispanijos premjero norą, kad Ispanijai būtų taikomos išimtys“, – teigia A. Pukšto.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto. Asmeninio archyvo nuotrauka
Pašnekovas pozityviai vertina Vokietijos indėlį į Aljanso saugumą. „Šalis pasiryžusi imtis konkrečių veiksmų. Naujasis Vokietijos kancleris yra labai energingas šioje srityje.
Mano optimizmas yra saikingas, bet jis yra. Reikia pasidžiaugti pademonstruotu NATO vieningumu, kuriam bene labiausiai kenkia vidiniai nesutarimai. Tad kol NATO kalbama vienu balsu, einama į priekį – ir tai vertinu optimistiškai“, – apibendrina jis.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad NATO šalių lyderiai viršūnių susitikime Hagoje dalyvauja birželio 24–25 dienomis. Pagrindinės susitikimo temos – Rusijos karas Ukrainoje ir NATO šalių gynybos išlaidų didinimas.
Priešingai nei ankstesniais metais, šio NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje Ukrainos narystės perspektyvos Aljanse nėra minimos, tačiau sąjungininkai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą teikti paramą Kyjivui, kovojančiam su Rusijos invazija.
Kiek anksčiau NATO vadovas M. Rutte pareiškė norįs įpareigoti Aljanso nares vėliausiai nuo 2032 m. gynybai ir saugumui kasmet skirti 5 proc. savo BVP. Visoms šalims narėms jis išsiuntė laišką, kuriame ragina 3,5 proc. numatyti tvirtoms karinėms išlaidoms ir 1,5 proc. – susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir panašiems dalykams.
Diskusijos dėl Aljanso narių gynybos išlaidų didinimo kilo, kai tokį reikalavimą išsakė D. Trumpas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
NATO viršūnių susitikimas Hagoje, Nyderlanduose, 2025 m. birželio 25 d. EPA-ELTA nuotrauka
Prieš viršūnių susitikimą NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tikino, kad jam absoliučiai aišku, jog Jungtinės Amerikos Valstijos yra visiškai įsipareigojusios NATO ir jos penktajam straipsniui. Anot buvusio Lietuvos ambasadoriaus prie NATO, tą patvirtino ir D. Trumpas, nors anksčiau jo komentarai buvo kitokie.
„Pastaruoju metu jis sakė: „Taip, su sąjungininkais esame iki galo.“ Tiesą sakant, niekas Vašingtono sutarties neperrašė, ji galioja ir toliau galios. Įsipareigojimas parašytas aiškiai, tad į tai ir reikėtų susitelkti“, – akcentuoja jis.
Dėl 5 proc. gynybai NATO šalys sutarė dar prieš viršūnių susitikimą, tačiau Ispanija kalbėjo apie išlygą skirti mažiau. L. Linkevičius atkreipia dėmesį, kad įsipareigojimai yra viena, o įgyvendinimas – deja, kas kita. „Kaip matėme iš visų karštų diskusijų, tikrai ne visos Aljanso narės pasirengusios tą daryti. Buvo Ispanijos premjero laiškas, kuriame jis tikėjosi išlygų – matyt, nebus taip paprasta.
Bent turime kriterijų, kurių visi sutarė siekti. Tai nepaprastai svarbu ne todėl, kad liepė Trumpas, o todėl, kad pačios Aljanso narės įgyvendintų tai, ką nutarė. Visi gynybos planai, ginkluotė, ambicijos penkis kartus padidinti oro gynybos pajėgumus – tai reikalauja resursų, todėl į savo įsipareigojimus reikėtų žiūrėti rimtai“, – sako pašnekovas.
Buvęs Lietuvos ambasadorius prie NATO, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
Pasak jo, Ispanija nenorą gynybai skirti daugiau lėšų motyvuoja rizikos supratimu ir rizikos veiksniais, kurie visada buvo skirtingi: „Galbūt Ispanija tiesioginio poveikio ir grėsmių nejaučia. Tai priklauso ir nuo politikų, kaip jie orientuoja savo visuomenę, todėl svarbu išlaikyti vieningumą. Tikiuosi, taip ir bus, bet dar kartą sakau: svarbu įgyvendinti tai, kas sutarta.“
Apibendrindamas L. Linkevičius tvirtina, kad įsipareigojimas gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP iki 2035-ųjų – per ilgas laikotarpis.
„Paradoksas tai, kad mūsų – Europos ir NATO valstybių – ekonominis pajėgumas yra daugiau nei 20 kartų didesnis už Rusijos, tačiau pastaroji per tris mėnesius pagamina daugiau amunicijos nei visa NATO kartu sudėjus. Tai rodo, kad mūsų potencialas vis dar nėra išnaudotas – jį riboja daugybė kliūčių, o laikmetis reikalauja jas spręsti nedelsiant“, – aškina jis.
A. Pukšto: šiek tiek nerimo lieka dėl JAV kariuomenės buvimo Europoje
VDU politologas A. Pukšto dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtina, kad susitikimo rezultatas yra teigiamas. „Visi galiausiai sutiko, kad per dešimtmetį reikės skirti penkis procentus bendrojo vidaus produkto kiekvienos šalies gynybai. Tai labai geras ir džiugus dalykas“, – aiškina jis.
„Ar tai yra istorinis susitarimas? Būkime atviri, prie jo ilgai eita, daug diskutuota. Šiek tiek nerimo lieka dėl JAV kariuomenės buvimo Europoje ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimo su Europa. Nerimą kelia ir klausimas dėl šalių galimybių įgyvendinti šį įsipareigojimą. Buvo labai keista girdėti Ispanijos premjero norą, kad Ispanijai būtų taikomos išimtys“, – teigia A. Pukšto.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto. Asmeninio archyvo nuotrauka
Pašnekovas pozityviai vertina Vokietijos indėlį į Aljanso saugumą. „Šalis pasiryžusi imtis konkrečių veiksmų. Naujasis Vokietijos kancleris yra labai energingas šioje srityje.
Mano optimizmas yra saikingas, bet jis yra. Reikia pasidžiaugti pademonstruotu NATO vieningumu, kuriam bene labiausiai kenkia vidiniai nesutarimai. Tad kol NATO kalbama vienu balsu, einama į priekį – ir tai vertinu optimistiškai“, – apibendrina jis.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad NATO šalių lyderiai viršūnių susitikime Hagoje dalyvauja birželio 24–25 dienomis. Pagrindinės susitikimo temos – Rusijos karas Ukrainoje ir NATO šalių gynybos išlaidų didinimas.
Priešingai nei ankstesniais metais, šio NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje Ukrainos narystės perspektyvos Aljanse nėra minimos, tačiau sąjungininkai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą teikti paramą Kyjivui, kovojančiam su Rusijos invazija.
Kiek anksčiau NATO vadovas M. Rutte pareiškė norįs įpareigoti Aljanso nares vėliausiai nuo 2032 m. gynybai ir saugumui kasmet skirti 5 proc. savo BVP. Visoms šalims narėms jis išsiuntė laišką, kuriame ragina 3,5 proc. numatyti tvirtoms karinėms išlaidoms ir 1,5 proc. – susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir panašiems dalykams.
Diskusijos dėl Aljanso narių gynybos išlaidų didinimo kilo, kai tokį reikalavimą išsakė D. Trumpas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
