Mokytojams stebintis, kad dalis moksleivių egzaminuose rašo nelietuviškai, valdininkai atkerta – stengiamasi nenusodinti
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Egzaminus organizuojanti Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) problemos nemato ir teigia, kad vertinant egzaminus stengiamasi mokinio nenusodinti.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, švietimo ekspertas dr. AINIUS LAŠAS atkreipia dėmesį, kad išimtys turėtų būti daromos tik neseniai iš užsienio atvykusiems moksleiviams.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Sako, kad vertinama atsižvelgiant į darbo visumą
Kaip teigia P. Sungaila, biologijos egzamino vertintojai kasmet mato darbų, kuriuose mokiniai egzamino atsakymus pateikia ne lietuvių, o rusų ar lenkų kalbomis. Tokių atvejų pasitaiko ir vertinant kitų disciplinų egzaminų atsakymus.
Pasak jo, nesuprantantieji šių kalbų atsisako vertinti tokius atsakymus. „Remiantis nerašyta praktika, tokie darbai perduodami kolegoms, gebantiems juos perskaityti ir įvertinti. Valstybiniai brandos egzaminai Lietuvoje pagal galiojančius teisės aktus turėtų būti laikomi valstybine kalba. Tai įtvirtinta Švietimo įstatyme ir brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašuose“, – sako pedagogas ir pabrėžia, kad oficialiuose dokumentuose nenumatyta galimybė atsakymus rašyti kita kalba, išskyrus atvejus, kai laikomas užsienio kalbos egzaminas.
Biologijos mokytojas Paulius Sungaila. Audriaus Gavėno nuotrauka
Kaip teigiama bendrame NŠA ir ŠMSM atsakyme dienraščiui „Bernardinai.lt“, atsakymus mokiniai turi pateikti lietuvių kalba.
„Iškilus neaiškumams kiekvieno mokinio darbo vertinimo atveju sprendžiama individualiai. Visi sprendimai dėl individualių atvejų yra aptariami vertinimo komisijoje ir esant poreikiui patvirtinami Vertinimo komiteto“, – rašoma atsakyme.
Anot institucijų, mokinio darbas vertinamas atsižvelgiant į darbo visumą: „Stengiamasi mokinio nenusodinti. Suprantamas stresas egzamino metu, ir jei mokinys, kuriam lietuvių kalba nėra gimtoji ar kuris juo labiau ne taip seniai atvykęs iš Ukrainos, parašo atsakymo fragmentą ne lietuvių kalba, tas atsakymas gali būti įskaitomas. Tačiau jei pastebima piktybiškumo atvejų, kai atsakymai pateikiami tik nevalstybine kalba ar juo labiau necenzūriniais žodžiais, toks darbas nevertinamas.“
Atsakyme pabrėžiama, kad egzaminų užduotys nėra verčiamos į tautinių mažumų (lenkų, rusų), taip pat kitas (ukrainiečių) kalbas: „Siekiant, kad mokiniai suprastų užduotis, jiems jų gimtosiomis kalbomis užduotyje pateikiami tam tikrų sąvokų ar apibrėžimų vertimai.“
Ervino Rauluševičiaus / ELTA nuotrauka
Tačiau P. Sungaila atkerta: kai vertinimas priklauso tik nuo tą kalbą mokančio vertintojo, atsiranda subjektyvumo rizika. „NŠA turėtų užtikrinti, kad brandos egzaminai būtų laikomi pagal priimtas taisykles. Taip pat būtina nustatyti aiškias taisykles vertintojams, kad VBE atsakymai turi būti pateikiami valstybine kalba, o kita kalba rašyti atsakymai nevertinami“, – tikina jis.
Anot pedagogo, kasmet mokytojams ir mokiniams kyla dilema, ar per egzaminus yra galimybė pateikti lotyniškus biologinių procesų ar struktūrų pavadinimus. „Pagal nusistovėjusią vertinimo praktiką kaip ir negalima, nors užsienio egzaminuose ši praktika taikoma. Tik dar nemačiau, kad Jungtinėje Karalystėje ar Australijoje egzamino atsakymus priimtų rusų kalba“, – svarsto jis.
Atsakymas skamba neįtikinamai?
P. Sungailos netenkina ir ministerijos bei NŠA pozicija. Nors formaliai teigiama, kad atsakymai turi būti pateikiami lietuvių kalba, pridedama, kad „fragmentas kita kalba gali būti įskaitomas“. Tai rodo, kad taisyklės ne tik interpretuojamos, bet ir pažeidžiamos. Dar blogiau, kad sprendimai daromi individualiai, komisijos viduje, be išorinės atskaitomybės. Tokia tvarka neužtikrina nei skaidrumo, nei pasitikėjimo egzaminų sistema“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškina pašnekovas.
„Mes daug metų nesugebame įskaityti teisingo atsakymo per biologijos egzaminą, bet formuojame komisijas vertinti rusų ar kita kalba rašytus darbus. Taip pat norėčiau užduoti retorinį klausimą: ar yra nors vienas NŠA ar ministerijos anksčiau oficialiai paskelbtas dokumentas, kaip turėtų būti reaguojama tokiose situacijose? Susidaro įspūdis, kad veiksmų algoritmas buvo pasiūlytas tik paviešinus problemą, kuri daug metų sprendžiama pagal nerašytas taisykles. Egzaminai ir jų vertinimas turi būti pagal parašytas taisykles. Kitaip diskredituojame visą egzaminų sistemą“, – tvirtina jis.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Mokytojas sako bendraujantis su egzaminų vertintojais, ir šie teigia, kad tokie atvejai nėra pavieniai – dažniausiai dalis atsakymų pateikiama rusų kalba.
„Situacija tampa dar prieštaringesnė, jei prisiminsine, kad biologijos egzamine nepriimami lotyniškai parašyti biologijos terminai. Angliški terminai taip pat neįskaitomi, net jei vartojami teisingai arba mokiniui žinomi iš mokymo šaltinių.
Primenu, kad 2024–2025 mokslo metais mokiniai neturėjo parengtų vadovėlių pagal atnaujintas ugdymo programas, todėl nemažai ir jų, ir mokytojų naudojosi anglų kalba rašyta literatūra. Tad kai kurie mokiniai biologijos sąvokas geriau išmoko angliškai nei lietuviškai. O juk tokie atsakymai neįskaitomi. Bet rusų ar lenkų kalba rašyti atsakymai, pasirodo, gali būti įskaitomi, jei tik nėra piktybiški“, – piktinasi pašnekovas.
Ekspertas: išimtis turi būti taikoma dėl objektyvių priežasčių
Švietimo ekspertui A. Lašui irgi nesuprantama, kodėl patvirtinama dalis atsakymų kitomis kalbomis. „Kodėl priimama viena ar kelios kalbos, o ne, tarkime, lotyniški terminai. Jeigu moksleiviai atvykę iš kitų šalių ir neturėjo pakankamai laiko išmokti lietuvių kalbos, tada ta išimtis yra suprantama ir objektyvi. Bet jeigu išimtis daroma, nes kai kurie nesijaučia mokantys lietuviškai, tarkime, net po penkerių metų, tada yra sistemos problema“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikina jis.
Anot A. Lašo, turėtų būti aiški taisyklė, kokiais atvejais toleruotini atsakymai kita kalba. „Pavyzdžiui, jeigu atsakymus nelietuviškai pateikia tie, kurie Lietuvoje gyvena mažiau nei trejus metus, galima žiūrėti lanksčiai, šiuo atveju suprantama priežastis daryti išimtį“, – sako jis.
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, švietimo ekspertas dr. Ainius Lašas. Jono Klėmeno nuotrauka
A. Lašas nesupranta, kodėl nepriimamos sąvokos lotynų kalba. „Nematau problemų, jeigu žmogus biologijos terminą atsimena lotyniškai, tada jį tikrai galima įskaityti kaip dalinį atsakymą. Manau, lankstumo gali būti abiem atvejais, bet išimtis turi būti taikoma dėl objektyvių priežasčių. Tačiau jeigu žmogus dvylika metų mokėsi rusakalbėje mokykloje ir neišmoko lietuvių kalbos, tada tikrai yra problema ir daromos nuolaidos atrodo keistai, nesuprantamai“, – apibendrina ekspertas.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad šiemet egzaminus laiko beveik 27 tūkstančiai vienuoliktokų ir per 27 tūkstančius dvyliktokų. Dvyliktokams pirmadienį prasidėjo pakartotinė brandos egzaminų sesija: abiturientai laikys anglų, prancūzų ir vokiečių egzaminų kalbėjimo dalis. Vienuoliktokams pakartotinė sesija prasidėjo trečiadienį. Pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 16 dienos, rezultatai išnagrinėjus apeliacijas – iki liepos 25-osios.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Sako, kad vertinama atsižvelgiant į darbo visumą
Kaip teigia P. Sungaila, biologijos egzamino vertintojai kasmet mato darbų, kuriuose mokiniai egzamino atsakymus pateikia ne lietuvių, o rusų ar lenkų kalbomis. Tokių atvejų pasitaiko ir vertinant kitų disciplinų egzaminų atsakymus.
Pasak jo, nesuprantantieji šių kalbų atsisako vertinti tokius atsakymus. „Remiantis nerašyta praktika, tokie darbai perduodami kolegoms, gebantiems juos perskaityti ir įvertinti. Valstybiniai brandos egzaminai Lietuvoje pagal galiojančius teisės aktus turėtų būti laikomi valstybine kalba. Tai įtvirtinta Švietimo įstatyme ir brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašuose“, – sako pedagogas ir pabrėžia, kad oficialiuose dokumentuose nenumatyta galimybė atsakymus rašyti kita kalba, išskyrus atvejus, kai laikomas užsienio kalbos egzaminas.
Biologijos mokytojas Paulius Sungaila. Audriaus Gavėno nuotrauka
Kaip teigiama bendrame NŠA ir ŠMSM atsakyme dienraščiui „Bernardinai.lt“, atsakymus mokiniai turi pateikti lietuvių kalba.
„Iškilus neaiškumams kiekvieno mokinio darbo vertinimo atveju sprendžiama individualiai. Visi sprendimai dėl individualių atvejų yra aptariami vertinimo komisijoje ir esant poreikiui patvirtinami Vertinimo komiteto“, – rašoma atsakyme.
Anot institucijų, mokinio darbas vertinamas atsižvelgiant į darbo visumą: „Stengiamasi mokinio nenusodinti. Suprantamas stresas egzamino metu, ir jei mokinys, kuriam lietuvių kalba nėra gimtoji ar kuris juo labiau ne taip seniai atvykęs iš Ukrainos, parašo atsakymo fragmentą ne lietuvių kalba, tas atsakymas gali būti įskaitomas. Tačiau jei pastebima piktybiškumo atvejų, kai atsakymai pateikiami tik nevalstybine kalba ar juo labiau necenzūriniais žodžiais, toks darbas nevertinamas.“
Atsakyme pabrėžiama, kad egzaminų užduotys nėra verčiamos į tautinių mažumų (lenkų, rusų), taip pat kitas (ukrainiečių) kalbas: „Siekiant, kad mokiniai suprastų užduotis, jiems jų gimtosiomis kalbomis užduotyje pateikiami tam tikrų sąvokų ar apibrėžimų vertimai.“
Ervino Rauluševičiaus / ELTA nuotrauka
Tačiau P. Sungaila atkerta: kai vertinimas priklauso tik nuo tą kalbą mokančio vertintojo, atsiranda subjektyvumo rizika. „NŠA turėtų užtikrinti, kad brandos egzaminai būtų laikomi pagal priimtas taisykles. Taip pat būtina nustatyti aiškias taisykles vertintojams, kad VBE atsakymai turi būti pateikiami valstybine kalba, o kita kalba rašyti atsakymai nevertinami“, – tikina jis.
Anot pedagogo, kasmet mokytojams ir mokiniams kyla dilema, ar per egzaminus yra galimybė pateikti lotyniškus biologinių procesų ar struktūrų pavadinimus. „Pagal nusistovėjusią vertinimo praktiką kaip ir negalima, nors užsienio egzaminuose ši praktika taikoma. Tik dar nemačiau, kad Jungtinėje Karalystėje ar Australijoje egzamino atsakymus priimtų rusų kalba“, – svarsto jis.
Atsakymas skamba neįtikinamai?
P. Sungailos netenkina ir ministerijos bei NŠA pozicija. Nors formaliai teigiama, kad atsakymai turi būti pateikiami lietuvių kalba, pridedama, kad „fragmentas kita kalba gali būti įskaitomas“. Tai rodo, kad taisyklės ne tik interpretuojamos, bet ir pažeidžiamos. Dar blogiau, kad sprendimai daromi individualiai, komisijos viduje, be išorinės atskaitomybės. Tokia tvarka neužtikrina nei skaidrumo, nei pasitikėjimo egzaminų sistema“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškina pašnekovas.
„Mes daug metų nesugebame įskaityti teisingo atsakymo per biologijos egzaminą, bet formuojame komisijas vertinti rusų ar kita kalba rašytus darbus. Taip pat norėčiau užduoti retorinį klausimą: ar yra nors vienas NŠA ar ministerijos anksčiau oficialiai paskelbtas dokumentas, kaip turėtų būti reaguojama tokiose situacijose? Susidaro įspūdis, kad veiksmų algoritmas buvo pasiūlytas tik paviešinus problemą, kuri daug metų sprendžiama pagal nerašytas taisykles. Egzaminai ir jų vertinimas turi būti pagal parašytas taisykles. Kitaip diskredituojame visą egzaminų sistemą“, – tvirtina jis.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Mokytojas sako bendraujantis su egzaminų vertintojais, ir šie teigia, kad tokie atvejai nėra pavieniai – dažniausiai dalis atsakymų pateikiama rusų kalba.
„Situacija tampa dar prieštaringesnė, jei prisiminsine, kad biologijos egzamine nepriimami lotyniškai parašyti biologijos terminai. Angliški terminai taip pat neįskaitomi, net jei vartojami teisingai arba mokiniui žinomi iš mokymo šaltinių.
Primenu, kad 2024–2025 mokslo metais mokiniai neturėjo parengtų vadovėlių pagal atnaujintas ugdymo programas, todėl nemažai ir jų, ir mokytojų naudojosi anglų kalba rašyta literatūra. Tad kai kurie mokiniai biologijos sąvokas geriau išmoko angliškai nei lietuviškai. O juk tokie atsakymai neįskaitomi. Bet rusų ar lenkų kalba rašyti atsakymai, pasirodo, gali būti įskaitomi, jei tik nėra piktybiški“, – piktinasi pašnekovas.
Ekspertas: išimtis turi būti taikoma dėl objektyvių priežasčių
Švietimo ekspertui A. Lašui irgi nesuprantama, kodėl patvirtinama dalis atsakymų kitomis kalbomis. „Kodėl priimama viena ar kelios kalbos, o ne, tarkime, lotyniški terminai. Jeigu moksleiviai atvykę iš kitų šalių ir neturėjo pakankamai laiko išmokti lietuvių kalbos, tada ta išimtis yra suprantama ir objektyvi. Bet jeigu išimtis daroma, nes kai kurie nesijaučia mokantys lietuviškai, tarkime, net po penkerių metų, tada yra sistemos problema“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikina jis.
Anot A. Lašo, turėtų būti aiški taisyklė, kokiais atvejais toleruotini atsakymai kita kalba. „Pavyzdžiui, jeigu atsakymus nelietuviškai pateikia tie, kurie Lietuvoje gyvena mažiau nei trejus metus, galima žiūrėti lanksčiai, šiuo atveju suprantama priežastis daryti išimtį“, – sako jis.
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, švietimo ekspertas dr. Ainius Lašas. Jono Klėmeno nuotrauka
A. Lašas nesupranta, kodėl nepriimamos sąvokos lotynų kalba. „Nematau problemų, jeigu žmogus biologijos terminą atsimena lotyniškai, tada jį tikrai galima įskaityti kaip dalinį atsakymą. Manau, lankstumo gali būti abiem atvejais, bet išimtis turi būti taikoma dėl objektyvių priežasčių. Tačiau jeigu žmogus dvylika metų mokėsi rusakalbėje mokykloje ir neišmoko lietuvių kalbos, tada tikrai yra problema ir daromos nuolaidos atrodo keistai, nesuprantamai“, – apibendrina ekspertas.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad šiemet egzaminus laiko beveik 27 tūkstančiai vienuoliktokų ir per 27 tūkstančius dvyliktokų. Dvyliktokams pirmadienį prasidėjo pakartotinė brandos egzaminų sesija: abiturientai laikys anglų, prancūzų ir vokiečių egzaminų kalbėjimo dalis. Vienuoliktokams pakartotinė sesija prasidėjo trečiadienį. Pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 16 dienos, rezultatai išnagrinėjus apeliacijas – iki liepos 25-osios.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
