A. Januška: Europa kol kas negalėtų viena atgrasyti Rusijos, todėl NATO greitai perėmė D. Trumpo procentų logiką
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Šiame aukščiausiojo lygio susitikime daugelis temų bus aptariamos glaustai, nepaisant to, kad su jomis susijusių veiksmų padariniai gali būti jaučiami ne vienus metus. Trečiadienio rytą numatyta viena darbo sesija, kurioje planuojama, kad šalys sutars per dešimtmetį išlaidas gynybai padidinti iki 5 proc. BVP.
NATO šalys dėl šios ribos apsisprendė dar prieš viršūnių susitikimą, tačiau Ispanija sako sutarusi dėl išlygos skirti mažiau. Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tokius susitarimus neigia.
Bendrija didina gynybos išlaidas, nes tą daryti spaudžia Jungtinės Valstijos, tačiau pats amerikiečių lyderis D. Trumpas abejoja, ar JAV turėtų laikytis naujojo įsipareigojimo, nors pabrėžia, kad kiti sąjungininkai turėtų elgtis taip pat. „Nemanau, kad mes turėtume, bet manau, kad jie turėtų“, – sakė jis apie kitus Aljanso narius.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Karolinos Gudžiūnienės / ELTA nuotrauka
Tiesa, JAV prezidentas užsipuolė Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sánchezo vyriausybę sakydamas: „NATO turės susitvarkyti su Ispanija, kuri buvo pagarsėjusi mažais mokėjimais.“ Pernai Ispanija gynybai skyrė mažiau nei 2 proc. BVP, o pačios Jungtinės Valstijos – apie 3,4 proc. BVP.
Ispanijos atsakomybė „išsiplauna“?
Signataro A. Januškos teigimu, NATO viršūnių susitikimas išsiskiria ir savo trukme. Nors oficialiai buvo skelbta, kad jis tęsis nuo birželio 24 iki 26 dienos, darbotvarkė sutrumpinta. Lyderių susitikimo komunikatas taip pat bus gana trumpas.
„Sunku patikėti, kad NATO viršūnių susitikimas Hagoje yra toks, koks yra – sutrumpėjęs ir laiko, ir teksto prasme iki minimumo, norint parodyti vienybę ir neerzinti Trumpo“, – sako jis.
Lietuvai NATO viršūnių susitikimo kontekste svarbūs du klausimai – NATO pasiruošimas gynybai ir parama Ukrainai.
„Hagos viršūnių susitikimas galėtų tapti istoriniu, jei būtų patvirtintos 5 procentų (3,5 + 1,5 proc.) gynybos išlaidos iki 2030 metų, tačiau terminas nukeltas iki 2035-ųjų. Kadangi nėra jokių bausmių už įsipareigojimų neįvykdymą, tikėtina, kad bus simuliuojama – kaip buvo ir su 2 proc. BVP gynybai įsipareigojimu“, – atkreipia dėmesį A. Januška.
Pasak jo, jau dabar Ispanijos reikalaujama išimtis tenkinama slepiantis po diplomatine melo formule: žodis „mes“ pakeičiamas „Aljansu“ – atsakomybė „išsiplauna“, nes kalba institucinė visuma, o ne atskiras narys. Panaši diplomatinė gudrybė slypi ir po 5 proc.: atrodo, kad kalbama apie tiek, bet iš tiesų apie 3,5 proc.
Diplomatas pabrėžia, kad Rusijos karas sukrėtė ES, bet ne tiek, kad gynyba būtų padidinta iki 5 proc., tačiau D. Trumpo bijoma labiau nei V. Putino – amerikiečių lyderio reikalavimas gynybai beveik įgyvendinamas.
„Be JAV strateginių pajėgumų, palydovinės žvalgybos ir branduolinio skėčio, Europa kol kas negalėtų viena atgrasyti Rusijos, o tai ir yra priežastis, kodėl Aljansas taip greitai perėmė Trumpo procentų logiką. NATO teturi tik kelis procentus būtinos oro gynybos pajėgumų Rytų Europai apginti“, – pažymi jis.
Signataras Albinas Januška. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Anot A. Januškos, nors įsipareigojimo laikotarpis ilgas ir ne visos šalys laikysis susitarimo, tai yra rimtas žingsnis į priekį. „Didesnis sąjungininkų finansavimas reiškia daugiau rotacinių pajėgų ir infrastruktūros Baltijos regione; Lietuva bus viena didžiausių naudos gavėjų – tikėkimės, kartu ir Ukraina“, – tikina pašnekovas ir pabrėžia, kad atgrasymas bus įtikinamas tik tada, kai popieriuje suplanuotos oro gynybos baterijos, amunicijos sandėliai ir logistikos koridoriai taps realybe ant žemės.
Kaip antradienį teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, NATO siekis per ateinančius dešimt metų padidinti savo gynybos finansavimą iki 5 proc. yra didesnė ambicija negu anksčiau. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras dešimtmečio laikotarpį pavadino smarkiai per ilgu.
Pasigenda dėmesio Ukrainai
Nors anksčiau skelbta, kad NATO viršūnių susitikime Ukraina kvietimo prisijungti prie Aljanso nesulauks, į Hagą atvykęs ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis planuoja susitikti su D. Trumpu.
„Parama Ukrainai, žinoma, bus deklaruojama milijardinė – tai gerai, tačiau be naujo JAV įsipareigojimo, o tai yra labai blogai: vėl nauda Kremliui. Iš esmės visa materialinė karinė parama Ukrainai gula ant europinės NATO dalies“, – svarsto A. Januška.
Jis abejoja, kad bus išsakytas aiškus ultimatumas Kremliui nutraukti ugnį Ukrainoje ir sutikti su paliaubomis. „Taip pat nebus (bent laikinai) NATO atvirų durų politikos Ukrainai. Nors generalinis sekretorius tikina, kad Ukrainos nepaminėjimas nereiškia ankstesnių įsipareigojimų atsisakymo, faktas toks: jeigu trijuose ankstesniuose viršūnių susitikimuose frazė kartota, o ketvirtame jos nėra, tai palankus ženklas Kremliui, kad ir kokie būtų diplomatiniai paaiškinimai.
Jei kartojimas politiškai nesvarbus, nereikėtų ir Hagoje dar sykį deklaruoti NATO penktojo straipsnio kaip geležinio įsipareigojimo“, – nurodo pašnekovas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
A. Januška teigia, kad NATO pataikauja D. Trumpui. „Atrodo, kad visa NATO (tikėkimės – laikinai) vykdo Trumpo politiką siekti paliaubų neerzinant Rusijos – Ukrainos sąskaita. Trumpas pasakė, kad Ukrainos narystė NATO nerealistinė, ir visi, nenorėdami nesutarimų, atsako: Yes, sir („Taip, pone“). Kyla problema dėl NATO pažadų: jie kinta priklausomai nuo vieno žmogaus – JAV prezidento.
Faktų seka leidžia manyti, kad Putino „stop NATO“ tikslas ir Trumpo taikos sandoris susilieja, o Ukrainos temą išbraukęs Hagos komunikatas gali būti didžiausias Kremliaus diplomatinis laimėjimas nuo 2022-ųjų“, – svarsto signataras.
Anot jo, belieka laukti, ką pasakys pats D. Trumpas po susitikimo – ar skelbs eilinę pergalę? Ir ką ištars apie Ukrainą?
Apibendrindamas A. Januška teigia – vertinant objektyviai, D. Trumpas padarė daug, kad paskatintų Europą daugiau dėmesio skirti gynybai. „Ir padarė tai vienas, vedamas savo įsitikinimų ir asmeninių motyvų. Tačiau NATO stiprybė slypi ne vien ginkluotėje, bet ir principuose. Jei jie tampa taktiniu manevru, priklausomu nuo vieno žmogaus nuomonės, pažeidžiama visa sistema, o kartu ir Lietuvos gynyba“, – sako jis.
Pirmąją viršūnių susitikimo dieną vyko gynybos pramonės forumo plenarinė sesija ir susitikimas tarp Aljanso generalinio sekretoriaus, Europos Sąjungos ir Ukrainos lyderių. Vakare užsienio reikalų ministrų formatu susitiko NATO ir Ukrainos taryba, vyks neformali vadovų vakarienė, kurią rengia Nyderlandų karalius ir karalienė.
Trečiadienis – pagrindinė NATO viršūnių susitikimo diena. Planuojama darbinė lyderių sesija, po kurios numatytos M. Rutte ir D. Trumpo spaudos konferencijos.
Lietuva Aljanso narė yra nuo 2004 m. Šalis šiais metais gynybai turėtų skirti kiek daugiau nei 4 proc. BVP, o kitąmet – 5,25 proc. BVP.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Karolinos Gudžiūnienės / ELTA nuotrauka
Tiesa, JAV prezidentas užsipuolė Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sánchezo vyriausybę sakydamas: „NATO turės susitvarkyti su Ispanija, kuri buvo pagarsėjusi mažais mokėjimais.“ Pernai Ispanija gynybai skyrė mažiau nei 2 proc. BVP, o pačios Jungtinės Valstijos – apie 3,4 proc. BVP.
Ispanijos atsakomybė „išsiplauna“?
Signataro A. Januškos teigimu, NATO viršūnių susitikimas išsiskiria ir savo trukme. Nors oficialiai buvo skelbta, kad jis tęsis nuo birželio 24 iki 26 dienos, darbotvarkė sutrumpinta. Lyderių susitikimo komunikatas taip pat bus gana trumpas.
„Sunku patikėti, kad NATO viršūnių susitikimas Hagoje yra toks, koks yra – sutrumpėjęs ir laiko, ir teksto prasme iki minimumo, norint parodyti vienybę ir neerzinti Trumpo“, – sako jis.
Lietuvai NATO viršūnių susitikimo kontekste svarbūs du klausimai – NATO pasiruošimas gynybai ir parama Ukrainai.
„Hagos viršūnių susitikimas galėtų tapti istoriniu, jei būtų patvirtintos 5 procentų (3,5 + 1,5 proc.) gynybos išlaidos iki 2030 metų, tačiau terminas nukeltas iki 2035-ųjų. Kadangi nėra jokių bausmių už įsipareigojimų neįvykdymą, tikėtina, kad bus simuliuojama – kaip buvo ir su 2 proc. BVP gynybai įsipareigojimu“, – atkreipia dėmesį A. Januška.
Pasak jo, jau dabar Ispanijos reikalaujama išimtis tenkinama slepiantis po diplomatine melo formule: žodis „mes“ pakeičiamas „Aljansu“ – atsakomybė „išsiplauna“, nes kalba institucinė visuma, o ne atskiras narys. Panaši diplomatinė gudrybė slypi ir po 5 proc.: atrodo, kad kalbama apie tiek, bet iš tiesų apie 3,5 proc.
Diplomatas pabrėžia, kad Rusijos karas sukrėtė ES, bet ne tiek, kad gynyba būtų padidinta iki 5 proc., tačiau D. Trumpo bijoma labiau nei V. Putino – amerikiečių lyderio reikalavimas gynybai beveik įgyvendinamas.
„Be JAV strateginių pajėgumų, palydovinės žvalgybos ir branduolinio skėčio, Europa kol kas negalėtų viena atgrasyti Rusijos, o tai ir yra priežastis, kodėl Aljansas taip greitai perėmė Trumpo procentų logiką. NATO teturi tik kelis procentus būtinos oro gynybos pajėgumų Rytų Europai apginti“, – pažymi jis.
Signataras Albinas Januška. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Anot A. Januškos, nors įsipareigojimo laikotarpis ilgas ir ne visos šalys laikysis susitarimo, tai yra rimtas žingsnis į priekį. „Didesnis sąjungininkų finansavimas reiškia daugiau rotacinių pajėgų ir infrastruktūros Baltijos regione; Lietuva bus viena didžiausių naudos gavėjų – tikėkimės, kartu ir Ukraina“, – tikina pašnekovas ir pabrėžia, kad atgrasymas bus įtikinamas tik tada, kai popieriuje suplanuotos oro gynybos baterijos, amunicijos sandėliai ir logistikos koridoriai taps realybe ant žemės.
Kaip antradienį teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, NATO siekis per ateinančius dešimt metų padidinti savo gynybos finansavimą iki 5 proc. yra didesnė ambicija negu anksčiau. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras dešimtmečio laikotarpį pavadino smarkiai per ilgu.
Pasigenda dėmesio Ukrainai
Nors anksčiau skelbta, kad NATO viršūnių susitikime Ukraina kvietimo prisijungti prie Aljanso nesulauks, į Hagą atvykęs ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis planuoja susitikti su D. Trumpu.
„Parama Ukrainai, žinoma, bus deklaruojama milijardinė – tai gerai, tačiau be naujo JAV įsipareigojimo, o tai yra labai blogai: vėl nauda Kremliui. Iš esmės visa materialinė karinė parama Ukrainai gula ant europinės NATO dalies“, – svarsto A. Januška.
Jis abejoja, kad bus išsakytas aiškus ultimatumas Kremliui nutraukti ugnį Ukrainoje ir sutikti su paliaubomis. „Taip pat nebus (bent laikinai) NATO atvirų durų politikos Ukrainai. Nors generalinis sekretorius tikina, kad Ukrainos nepaminėjimas nereiškia ankstesnių įsipareigojimų atsisakymo, faktas toks: jeigu trijuose ankstesniuose viršūnių susitikimuose frazė kartota, o ketvirtame jos nėra, tai palankus ženklas Kremliui, kad ir kokie būtų diplomatiniai paaiškinimai.
Jei kartojimas politiškai nesvarbus, nereikėtų ir Hagoje dar sykį deklaruoti NATO penktojo straipsnio kaip geležinio įsipareigojimo“, – nurodo pašnekovas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
A. Januška teigia, kad NATO pataikauja D. Trumpui. „Atrodo, kad visa NATO (tikėkimės – laikinai) vykdo Trumpo politiką siekti paliaubų neerzinant Rusijos – Ukrainos sąskaita. Trumpas pasakė, kad Ukrainos narystė NATO nerealistinė, ir visi, nenorėdami nesutarimų, atsako: Yes, sir („Taip, pone“). Kyla problema dėl NATO pažadų: jie kinta priklausomai nuo vieno žmogaus – JAV prezidento.
Faktų seka leidžia manyti, kad Putino „stop NATO“ tikslas ir Trumpo taikos sandoris susilieja, o Ukrainos temą išbraukęs Hagos komunikatas gali būti didžiausias Kremliaus diplomatinis laimėjimas nuo 2022-ųjų“, – svarsto signataras.
Anot jo, belieka laukti, ką pasakys pats D. Trumpas po susitikimo – ar skelbs eilinę pergalę? Ir ką ištars apie Ukrainą?
Apibendrindamas A. Januška teigia – vertinant objektyviai, D. Trumpas padarė daug, kad paskatintų Europą daugiau dėmesio skirti gynybai. „Ir padarė tai vienas, vedamas savo įsitikinimų ir asmeninių motyvų. Tačiau NATO stiprybė slypi ne vien ginkluotėje, bet ir principuose. Jei jie tampa taktiniu manevru, priklausomu nuo vieno žmogaus nuomonės, pažeidžiama visa sistema, o kartu ir Lietuvos gynyba“, – sako jis.
Pirmąją viršūnių susitikimo dieną vyko gynybos pramonės forumo plenarinė sesija ir susitikimas tarp Aljanso generalinio sekretoriaus, Europos Sąjungos ir Ukrainos lyderių. Vakare užsienio reikalų ministrų formatu susitiko NATO ir Ukrainos taryba, vyks neformali vadovų vakarienė, kurią rengia Nyderlandų karalius ir karalienė.
Trečiadienis – pagrindinė NATO viršūnių susitikimo diena. Planuojama darbinė lyderių sesija, po kurios numatytos M. Rutte ir D. Trumpo spaudos konferencijos.
Lietuva Aljanso narė yra nuo 2004 m. Šalis šiais metais gynybai turėtų skirti kiek daugiau nei 4 proc. BVP, o kitąmet – 5,25 proc. BVP.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
