G. Sarafinas apie sukčiavimą per egzaminus: jeigu rengėjai sudaro tam galimybes, nežinau, ką ir pasakyti
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Jau anksčiau skelbta, kad sesijos metu buvo trikdžių. Egzaminus rengianti Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) buvo pranešusi, kad bus atsižvelgta į antrosios informatikos valstybinio brandos egzamino dalies nesklandumus, dėl to bus pradėtas tarnybinis patikrinimas. Mokytojai ir moksleiviai viešojoje erdvėje skundėsi, kad problemų kilo laikant anglų kalbos egzaminą, o vienas matematikos egzamino uždavinys buvo neprograminis.
Praėjusią savaitę į kritiką reagavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Ji tikino, kad su komanda išgirdo nuogąstavimus. „Įsigilinome į daugumą viešojoje erdvėje ir privačiomis žinutėmis gautų pastebėjimų, nusiskundimų, raginimų, nuomonių – kartais ir piktų, eilinį kartą nusiviliant švietimo sistema“, – ministerijos išplatintame komentare teigė ji.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Egzaminai – amžinas nesusipratimas?
Apžvelgdamas sesiją G. Sarafinas negaili kritikos NŠA. „Pati agentūros sąranga yra keista – kai veikė Nacionalinis egzaminų centras, neturėjome tiek daug nesklandumų. Kai buvo įkurta ši agentūra, daug profesionalų išsivaikščiojo. O kai nėra žilo plauko – patyrusių, išmintingų, besimokančių, kaip organizuoti egzaminus, žmonių, – sesija nebūna sklandi.
Nesakau, kad dirbantieji NŠA yra piktavaliai, tiesiog klaidų atsiranda iš nepatyrimo. Nauji žmonės gal ir stengiasi, tačiau nežino subtilumų, nenumato, kas laukia už kampo, o kai trenkia – maža nepasirodo. Blogiausia, kad klaidų pasekmes patiria ne tik dvyliktokai, bet nuo šiol ir vienuoliktokai, jiems tai yra amžinas iššūkis“, – tikina pašnekovas.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius pabrėžia ir kasmet pasitaikančius anglų kalbos egzamino nesklandumus. „Dėl šio egzamino – amžinos problemos: kliuvo klausymo užduoties kokybė, buvo problemų su leistuvais ir klausymo įrašo akcentais. Vis nepavyksta gerai parengti.
Matematikos egzamine buvo neprograminis uždavinys – nežinau, ar džiaugtis, ar liūdėti. Užduotis rengia profesionalai, gal vienas jų buvo iš universiteto ir apsiskaičiavo, bet kuo čia dėti jauni žmonės? Sočiai problemų buvo ir dėl lenkų kalbos ir literatūros egzamino – jis strigo techniškai“, – apibendrina pašnekovas.
Sako, kad organizatoriai sudaro sąlygas sukčiauti
NŠA pirmadienį pranešė, kad dėl nesąžiningo elgesio panaikino septynių vienuoliktokų elektroniniu būdu laikytų brandos egzaminų rezultatus. Iš viso priimti 25 sprendimai dėl pažeidimų laikant pirmąsias valstybinių brandos egzaminų dalis. Švietimo ekspertas pabrėžia, kad organizatoriai, neprofesionaliai rengdami egzaminus, sudaro sąlygas sukčiauti.
„Socialiniuose tinkluose plačiai aptarinėta, kiek ir kokių galimybių buvo nusirašyti. Pirmojoje egzamino dalyje jų buvo sočiai. Kalbant apie informatikos egzaminą, patys mokytojai net neslėpė, kad užduotis buvo įkelta taip, jog bet kam žinant nuorodą buvo galima tam tikru metu susirasti užduotį, ją išspręsti ir dalintis naudojantis naujausiomis technologijomis. Jeigu tik nori, būdų apeiti egzaminą yra apstu. Jeigu rengėjai sudaro tam galimybes, nežinau, ką ir pasakyti“, – teigia jis.
„Paminėjau penkis egzaminus ir sąžiningumo aspektą. Gali susidaryti įspūdis, kad dabar tokie laikai ar tokie vaikai, bet kitose valstybėse egzaminai vyksta normaliai. Pavyzdžiui, Lenkijoje nesusipratimų kyla minimaliai. Mano sesuo gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten egzaminai taip pat vyksta sklandžiai, kaip kadaise būdavo ir Lietuvoje“, – sako G. Sarafinas.
Ervino Rauluševičiaus / ELTA nuotrauka
Pašnekovas ragina pažvelgti į pasaulinę Tarptautinio bakalaureato sistemą – ji, anot jo, taip puikiai sukalta, ir viskas vyksta taip sklandžiai, kad nekyla jokių minčių apie skandalus.
„Kai kurios mūsų mokyklos turi Tarptautinio bakalaureato programoje besimokančių mokinių, tačiau neteko girdėti neigiamų jų atsiliepimų. Tai pasauliniu lygiu ištobulinta sistema: programos, užduotys parengiamos tinkamai, klaidų ir nesąmonių nėra. Pas mus viskas atbulai, nesiseka, paskui teisinamasi, atsiprašinėjama, vyksta tarnybiniai patikrinimai. Kam jaunam žmogui tie atsiprašymai?
Buvo toks animacinis filmukas, kuriame chuliganėlis įsibėgėja, spiria meškai į užpakalį, meška atsisuka, o jis sako: „Atsiprašau, gulinčio nemuša.“ Panašiai elgiasi ir mūsų egzaminų organizatoriai, nuolat girdime: „Atsiprašau, mes nenorėjome.“ Tai gyvenimo ateitį ir perspektyvas lemiantys egzaminai – ką su tais atsiprašymais daryti? Nešti į universitetą?“ – retoriškai klausia G. Sarafinas.
Abiturientai po valstybinio matematikos egzamino. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Anot pašnekovo, šiemet iškelta užduotis nerengti sunkaus egzamino. Tai didžiąja dalimi buvo įgyvendinta kalbant apie biologiją, istoriją, lietuvių kalbą.
„Egzaminų užduotys nebuvo ypač sunkios, vadinasi, šį lūkestį rengėjai išpildė. Vakarų Europoje, jei vienais metais jaunuoliai gavo lengvesnes užduotis, kitais – sunkesnes, vyksta teisiniai procesai. Aiškinamasi, kodėl taip nutiko, o pas mus egzaminų užduotys nėra lyginamos.
Net ir šiemet NŠA, kalbėdama apie ketvirtokų, aštuntokų, dešimtokų, vienuoliktokų ir dvyliktokų tikrinimą, akcentavo, kad sistema keitėsi, todėl neįmanoma jos palyginti. Tad ką daryti? Vaikštome apgraibomis“, – sako švietimo ekspertas.
Sutrikdytas ugdymo procesas
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius atkreipia dėmesį į birželio mėnesį dėl egzaminų sutrikdytą ugdymo procesą. „Ugdymas mokyklose vyko stebuklingai, nes kasdien buvo rengiami egzaminai tiek vienuoliktokams, tiek dvyliktokams. Ilgosiose gimnazijose nebuvo įmanoma užtikrinti mokymo kitų klasių mokiniams.
Ko tik mokyklos nedarė: direktoriai vaikščiojo kvadratinėmis galvomis, buvo pastėrę dėl situacijos kaip įkaitai. Jei moksleiviai negalėjo būti mokyklose, buvo mieste. Pavyzdžiui, mano sūnus peržiūrėjo daug filmų, tik nežinau, ar tai įeina į programą. Visi kaip išprotėję plušėjo iki gegužės 31 dienos, kad užbaigtų programas. Mokiniai jas perbėgo, paskui žiūrėjo filmus. Toks mokymasis nebuvo nei rimtas, nei atsakingas, nei rezultatyvus, nei produktyvus“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pasak jo, mokyklos bandė įgyvendinti reikalavimus. Tačiau tai neturi nieko bendro su mokymusi, ir tai patvirtins daugybė mokyklų vadovų bei mokytojų, bet jie nieko negali padaryti.
„Vyksta egzaminai, turi būti paskirti vykdytojai, todėl mokytojai negali tuo metu vesti pamokų. Buvo taip, kaip kas sugalvojo – vieni filmus žiūrėjo, kiti po muziejus vaikščiojo. Pamokos vyko netipinėse erdvėse. Kiekvienas gelbėjosi, kaip išmanė, bet taip buvo dėl nesustyguoto, suvelto ir mokykloms nepatikusio visų egzaminų rengimo vieną birželio mėnesį. Gal kitais metais bus kiek paprasčiau, sklandžiau, nes mokslo metai sutrumpinti ir baigsis jau birželio 15-ąją. Tikėtina, kad bus atsižvelgta į šių metų klaidas ir nesusipratimus“, – aiškina jis.
Švietimo ekspertas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Kalbėdamas apie išskaidytus egzaminus įžvelgia dvi problemas
Paklaustas, kada galėsime matyti naujojo išskaidyto egzaminų modelio rezultatus, G. Sarafinas atsako, kad vienuoliktokai nėra nelaimingi dėl išskaidyto modelio. „Turime įvertinti du niuansus – mūsų mokiniai mokosi dvejus metus pagal atnaujintas ugdymo programas. Reikia, kad vaikai būtų išėję, pavyzdžiui, vienuoliktos klasės kursą – visas temas. Tačiau taip nėra. Kai kurie mokytojai neslepia, kad dėl atnaujintų ugdymo programų krūvis mokiniams padidėjo trečdaliu ir visų temų jie nespėja išeiti.
Kai ateina tikrinimo laikas, mokiniai nuoširdžiai nustemba: „Mes to nesimokėme.“ Kad tokių netikėtumų nebūtų, turi būti suderinta, kad jaunuoliai spėtų susipažinti su visomis įtrauktomis į programą temomis. Jei taip nėra, vaikai nuskriaudžiami“, – problemą įvardija pašnekovas.
„Taip pat neišspręstas perlaikymo klausimas. Šiemet tą daryti buvo leista, tačiau neaišku, kaip bus kitais metais. Mokykloms krūvį didino ir tai, kad pernai viskas buvo suvelta dėl tarpinių patikrinimų, šiemet daug gimnazistų juos perlaikė. Mokykloms tai didžiulis krūvis, bet jeigu buvo leista perlaikyti vieną kartą, kodėl neleidus dar sykį? Šis blaškymasis neprimena žinių tikrinimo – jei penkis kartus perlaikai. Tarpiniai patikrinimai neturi būti eksperimentiniai ir kasmet vis kitokie“, – aiškina G. Sarafinas.
Švietimo ekspertas pabrėžia, kad praėjusių metų tarpinių patikrinimų rezultatus sunku palyginti su šių metų brandos egzaminų pirmosios dalies. „Nesąmonė, jei viskas kasmet kitaip, nesustyguota. Jaunuoliai sako, kad pats principas yra geras, bet įgyvendinimas – lietuviškas ir savotiškas. Kai bus aišku, kada ir pagal kokią programą tai vyks, kai bus išspręstos akademinio nesąžiningumo problemos, galėsime kalbėtis. O kai dabar pakabintos trys bėdos dėl vieno egzamino, negalime gėrėtis ir tvirtinti, kad perėjome į kitą kokybės lygį“, – apibendrina jis.
Šiemet egzaminus laiko beveik 27 tūkst. vienuoliktokų ir per 27 tūkst. dvyliktokų. Dvyliktokams pirmadienį prasidėjo pakartotinė brandos egzaminų sesija: abiturientai laikys anglų, prancūzų ir vokiečių egzaminų kalbėjimo dalis. Vienuoliktokams pakartotinė sesija prasidės trečiadienį. Pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 16 d., rezultatai išnagrinėjus apeliacijas – iki liepos 25-osios.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Egzaminai – amžinas nesusipratimas?
Apžvelgdamas sesiją G. Sarafinas negaili kritikos NŠA. „Pati agentūros sąranga yra keista – kai veikė Nacionalinis egzaminų centras, neturėjome tiek daug nesklandumų. Kai buvo įkurta ši agentūra, daug profesionalų išsivaikščiojo. O kai nėra žilo plauko – patyrusių, išmintingų, besimokančių, kaip organizuoti egzaminus, žmonių, – sesija nebūna sklandi.
Nesakau, kad dirbantieji NŠA yra piktavaliai, tiesiog klaidų atsiranda iš nepatyrimo. Nauji žmonės gal ir stengiasi, tačiau nežino subtilumų, nenumato, kas laukia už kampo, o kai trenkia – maža nepasirodo. Blogiausia, kad klaidų pasekmes patiria ne tik dvyliktokai, bet nuo šiol ir vienuoliktokai, jiems tai yra amžinas iššūkis“, – tikina pašnekovas.
Juk nesiekiama moksleivį suvartyti, pagauti, prigauti, sukirsti. Tačiau stebint, kas vyksta, susidaro įspūdis, kad yra priešingai. Nesuprantu, kodėl taip elgiamasi.Pasak švietimo eksperto, anksčiau egzaminai būdavo labiau prognozuojami. „Dabar tai yra amžinas nesusipratimas – eidamas į egzaminą galvoji, koks šiandien netikėtumas ir eksperimentas laukia. Per egzaminą turėtų būti patikrintos jaunuolių žinios, taip pat tai yra stojamieji į aukštąsias mokyklas. Juk nesiekiama moksleivį suvartyti, pagauti, prigauti, sukirsti. Tačiau stebint, kas vyksta, susidaro įspūdis, kad yra priešingai. Nesuprantu, kodėl taip elgiamasi“, – stebisi jis. „Metai po metų būdavo, kad vienas ar du egzaminai sutvarkomi, parengiami kokybiškiau, atrodo, visi patenkinti, bet kitais metais kartelė vėl nusileidžia ir kas nors sutrinka. Dabar atsirado visiškas neprognozavimas, jaunas žmogus nežino, koks bus egzaminas. Šiemet fizikos egzaminas baigėsi atsiprašymais, informatikos – dar ir tarnybiniais patikrinimais. Reikia sugebėti pasiekti tokį lygį, kai egzamino pabaigoje atnešami užduočių pataisymai ir patikslinimai, nors pusė jaunuolių jau būna išėję. Tokios nesąmonės normalus būdamas nesugalvotum, bet pas mus sugalvojama. Neįsivaizduoju, kaip reikia vertinti egzaminą, kurį laikė daugiau kaip keturi tūkstančiai abiturientų, tačiau vieni atliko pataisytą užduotį, o kiti – ne. Kas ką nori, tas tą daro“, – informatikos egzaminą kritikuoja G. Sarafinas.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius pabrėžia ir kasmet pasitaikančius anglų kalbos egzamino nesklandumus. „Dėl šio egzamino – amžinos problemos: kliuvo klausymo užduoties kokybė, buvo problemų su leistuvais ir klausymo įrašo akcentais. Vis nepavyksta gerai parengti.
Matematikos egzamine buvo neprograminis uždavinys – nežinau, ar džiaugtis, ar liūdėti. Užduotis rengia profesionalai, gal vienas jų buvo iš universiteto ir apsiskaičiavo, bet kuo čia dėti jauni žmonės? Sočiai problemų buvo ir dėl lenkų kalbos ir literatūros egzamino – jis strigo techniškai“, – apibendrina pašnekovas.
Sako, kad organizatoriai sudaro sąlygas sukčiauti
NŠA pirmadienį pranešė, kad dėl nesąžiningo elgesio panaikino septynių vienuoliktokų elektroniniu būdu laikytų brandos egzaminų rezultatus. Iš viso priimti 25 sprendimai dėl pažeidimų laikant pirmąsias valstybinių brandos egzaminų dalis. Švietimo ekspertas pabrėžia, kad organizatoriai, neprofesionaliai rengdami egzaminus, sudaro sąlygas sukčiauti.
„Socialiniuose tinkluose plačiai aptarinėta, kiek ir kokių galimybių buvo nusirašyti. Pirmojoje egzamino dalyje jų buvo sočiai. Kalbant apie informatikos egzaminą, patys mokytojai net neslėpė, kad užduotis buvo įkelta taip, jog bet kam žinant nuorodą buvo galima tam tikru metu susirasti užduotį, ją išspręsti ir dalintis naudojantis naujausiomis technologijomis. Jeigu tik nori, būdų apeiti egzaminą yra apstu. Jeigu rengėjai sudaro tam galimybes, nežinau, ką ir pasakyti“, – teigia jis.
„Paminėjau penkis egzaminus ir sąžiningumo aspektą. Gali susidaryti įspūdis, kad dabar tokie laikai ar tokie vaikai, bet kitose valstybėse egzaminai vyksta normaliai. Pavyzdžiui, Lenkijoje nesusipratimų kyla minimaliai. Mano sesuo gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten egzaminai taip pat vyksta sklandžiai, kaip kadaise būdavo ir Lietuvoje“, – sako G. Sarafinas.
Ervino Rauluševičiaus / ELTA nuotrauka
Pašnekovas ragina pažvelgti į pasaulinę Tarptautinio bakalaureato sistemą – ji, anot jo, taip puikiai sukalta, ir viskas vyksta taip sklandžiai, kad nekyla jokių minčių apie skandalus.
„Kai kurios mūsų mokyklos turi Tarptautinio bakalaureato programoje besimokančių mokinių, tačiau neteko girdėti neigiamų jų atsiliepimų. Tai pasauliniu lygiu ištobulinta sistema: programos, užduotys parengiamos tinkamai, klaidų ir nesąmonių nėra. Pas mus viskas atbulai, nesiseka, paskui teisinamasi, atsiprašinėjama, vyksta tarnybiniai patikrinimai. Kam jaunam žmogui tie atsiprašymai?
Buvo toks animacinis filmukas, kuriame chuliganėlis įsibėgėja, spiria meškai į užpakalį, meška atsisuka, o jis sako: „Atsiprašau, gulinčio nemuša.“ Panašiai elgiasi ir mūsų egzaminų organizatoriai, nuolat girdime: „Atsiprašau, mes nenorėjome.“ Tai gyvenimo ateitį ir perspektyvas lemiantys egzaminai – ką su tais atsiprašymais daryti? Nešti į universitetą?“ – retoriškai klausia G. Sarafinas.
Viskas pakišta po valstybės paslapties skraiste. Ankstesnė valdžia mums garantavo, kad užduočių rengėjai bent porą metų nesikeis – tie, kurie rengė pernai, rengs ir šiemet. Bet mes nežinome, ar taip yra.Bedė pirštu į egzaminų rengimo procesą Paklaustas, ar nesusipratimus dėl egzaminų užduočių lemia jų rengimo tvarka, G. Sarafinas atkreipia dėmesį, kad visuomenė niekada nesužinos, kas užduotis rengia. „Viskas pakišta po valstybės paslapties skraiste. Ankstesnė valdžia mums garantavo, kad užduočių rengėjai bent porą metų nesikeis – tie, kurie rengė pernai, rengs ir šiemet. Bet mes nežinome, ar taip yra. Apskritai nieko nežinome. Užduočių rengimo komandos atrenkamos slaptai, konkurso būdu, jose turi būti skirtingų specialistų iš mokyklų, universitetų, taip pat recenzentų, vertintojų. Viena žinome – norinčiųjų rengti užduotis yra mažai. Visi mato, kad skandalai nesibaigia ir visada kyla nepasitenkinimas. Galėtų po dešimties ar dvidešimties metų paskelbti, kas rengė užduotis, tačiau taip nėra. Niekada nesužinosime, galime tik baksnoti pirštu ir įsivaizduoti, kad komanda buvo silpnesnė“, – tvirtina jis.
Abiturientai po valstybinio matematikos egzamino. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Anot pašnekovo, šiemet iškelta užduotis nerengti sunkaus egzamino. Tai didžiąja dalimi buvo įgyvendinta kalbant apie biologiją, istoriją, lietuvių kalbą.
„Egzaminų užduotys nebuvo ypač sunkios, vadinasi, šį lūkestį rengėjai išpildė. Vakarų Europoje, jei vienais metais jaunuoliai gavo lengvesnes užduotis, kitais – sunkesnes, vyksta teisiniai procesai. Aiškinamasi, kodėl taip nutiko, o pas mus egzaminų užduotys nėra lyginamos.
Net ir šiemet NŠA, kalbėdama apie ketvirtokų, aštuntokų, dešimtokų, vienuoliktokų ir dvyliktokų tikrinimą, akcentavo, kad sistema keitėsi, todėl neįmanoma jos palyginti. Tad ką daryti? Vaikštome apgraibomis“, – sako švietimo ekspertas.
Sutrikdytas ugdymo procesas
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius atkreipia dėmesį į birželio mėnesį dėl egzaminų sutrikdytą ugdymo procesą. „Ugdymas mokyklose vyko stebuklingai, nes kasdien buvo rengiami egzaminai tiek vienuoliktokams, tiek dvyliktokams. Ilgosiose gimnazijose nebuvo įmanoma užtikrinti mokymo kitų klasių mokiniams.
Ko tik mokyklos nedarė: direktoriai vaikščiojo kvadratinėmis galvomis, buvo pastėrę dėl situacijos kaip įkaitai. Jei moksleiviai negalėjo būti mokyklose, buvo mieste. Pavyzdžiui, mano sūnus peržiūrėjo daug filmų, tik nežinau, ar tai įeina į programą. Visi kaip išprotėję plušėjo iki gegužės 31 dienos, kad užbaigtų programas. Mokiniai jas perbėgo, paskui žiūrėjo filmus. Toks mokymasis nebuvo nei rimtas, nei atsakingas, nei rezultatyvus, nei produktyvus“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pasak jo, mokyklos bandė įgyvendinti reikalavimus. Tačiau tai neturi nieko bendro su mokymusi, ir tai patvirtins daugybė mokyklų vadovų bei mokytojų, bet jie nieko negali padaryti.
„Vyksta egzaminai, turi būti paskirti vykdytojai, todėl mokytojai negali tuo metu vesti pamokų. Buvo taip, kaip kas sugalvojo – vieni filmus žiūrėjo, kiti po muziejus vaikščiojo. Pamokos vyko netipinėse erdvėse. Kiekvienas gelbėjosi, kaip išmanė, bet taip buvo dėl nesustyguoto, suvelto ir mokykloms nepatikusio visų egzaminų rengimo vieną birželio mėnesį. Gal kitais metais bus kiek paprasčiau, sklandžiau, nes mokslo metai sutrumpinti ir baigsis jau birželio 15-ąją. Tikėtina, kad bus atsižvelgta į šių metų klaidas ir nesusipratimus“, – aiškina jis.
Švietimo ekspertas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Kalbėdamas apie išskaidytus egzaminus įžvelgia dvi problemas
Paklaustas, kada galėsime matyti naujojo išskaidyto egzaminų modelio rezultatus, G. Sarafinas atsako, kad vienuoliktokai nėra nelaimingi dėl išskaidyto modelio. „Turime įvertinti du niuansus – mūsų mokiniai mokosi dvejus metus pagal atnaujintas ugdymo programas. Reikia, kad vaikai būtų išėję, pavyzdžiui, vienuoliktos klasės kursą – visas temas. Tačiau taip nėra. Kai kurie mokytojai neslepia, kad dėl atnaujintų ugdymo programų krūvis mokiniams padidėjo trečdaliu ir visų temų jie nespėja išeiti.
Kai ateina tikrinimo laikas, mokiniai nuoširdžiai nustemba: „Mes to nesimokėme.“ Kad tokių netikėtumų nebūtų, turi būti suderinta, kad jaunuoliai spėtų susipažinti su visomis įtrauktomis į programą temomis. Jei taip nėra, vaikai nuskriaudžiami“, – problemą įvardija pašnekovas.
„Taip pat neišspręstas perlaikymo klausimas. Šiemet tą daryti buvo leista, tačiau neaišku, kaip bus kitais metais. Mokykloms krūvį didino ir tai, kad pernai viskas buvo suvelta dėl tarpinių patikrinimų, šiemet daug gimnazistų juos perlaikė. Mokykloms tai didžiulis krūvis, bet jeigu buvo leista perlaikyti vieną kartą, kodėl neleidus dar sykį? Šis blaškymasis neprimena žinių tikrinimo – jei penkis kartus perlaikai. Tarpiniai patikrinimai neturi būti eksperimentiniai ir kasmet vis kitokie“, – aiškina G. Sarafinas.
Švietimo ekspertas pabrėžia, kad praėjusių metų tarpinių patikrinimų rezultatus sunku palyginti su šių metų brandos egzaminų pirmosios dalies. „Nesąmonė, jei viskas kasmet kitaip, nesustyguota. Jaunuoliai sako, kad pats principas yra geras, bet įgyvendinimas – lietuviškas ir savotiškas. Kai bus aišku, kada ir pagal kokią programą tai vyks, kai bus išspręstos akademinio nesąžiningumo problemos, galėsime kalbėtis. O kai dabar pakabintos trys bėdos dėl vieno egzamino, negalime gėrėtis ir tvirtinti, kad perėjome į kitą kokybės lygį“, – apibendrina jis.
Šiemet egzaminus laiko beveik 27 tūkst. vienuoliktokų ir per 27 tūkst. dvyliktokų. Dvyliktokams pirmadienį prasidėjo pakartotinė brandos egzaminų sesija: abiturientai laikys anglų, prancūzų ir vokiečių egzaminų kalbėjimo dalis. Vienuoliktokams pakartotinė sesija prasidės trečiadienį. Pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 16 d., rezultatai išnagrinėjus apeliacijas – iki liepos 25-osios.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
