Specialistė apie narkotikus vartojančius paauglius: „Šoko praktika, gąsdinimas ir grasinimai čia tikrai neveikia“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
„Yra atvejų, kai dvylikametis sako: nuo devynerių pradėjau vartoti tai, ką radau šaldytuve namuose“, – pasakoja Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėja GIEDRĖ MISIŪNIENĖ.
Tyrime dalyvavo 88 klasės, maždaug 2 tūkstančiai moksleivių. Pasak Mažeikių rajono savivaldybės, tirtos devynios 5–8 klasių mokinių grupės. Visose nustatyta vienoda tendencija: šešiose iš devynių grupių fiksuotas mokinių sąlytis su narkotinėmis medžiagomis.
Tyrėjai akcentuoja nerimą keliančią tendenciją: su psichotropinėmis medžiagomis susiduria didelė dalis mokinių jau nuo penktos klasės. Panaši problema išlieka aktuali visose tirtose amžiaus grupėse.
G. Misiūnienės teigimu, problema vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje: didėja pasiūla ir paklausa, o psichotropinės medžiagos įsigyjamos naudojant programėles.
„Prieš penkerius metus gaudavome informaciją apie veikiančius slaptus tinklalapius, kuriais naudotis būdavo sudėtinga, o dabar viskas gana paprasta. Prekyba vyksta nekontaktuojant: per socialinius tinklus atsiunčiamas adresas, telieka nuvykti ir pasiimti prekę“, – sako ji.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi su G. Misiūniene apie narkotinių medžiagų plitimą mokyklose, poveikį fizinei bei psichinei sveikatai ir tinkamą tėvų auklėjimą, apsaugantį nuo žalingų įpročių.
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėja Giedrė Misiūnienė. Ekaterinos Khvashchynskayos / ELTA nuotrauka
Apie paauglius ir narkotikus kalbame daug, tačiau tema tapo dar aktualesnė po gegužės mėnesį Mažeikių mokyklose atlikto tyrimo. Rezultatai pašiurpino visuomenę – apie pusė mokinių turėjo sąlytį su narkotinėmis medžiagomis. Kokį matote šios problemos aktualumą ir ar padėtis iš tikrųjų tokia prasta?
Situacija gana grėsminga, reikia papildomo dėmesio. Visi suprantame, kad problema yra ne vaikai, o nusikalstamos veiklos organizavimo mastai, kurie niekada nebuvo taip arti mūsų.
Remiantis 2024 metais atlikto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimo rezultatais, matomas vartojusių alkoholį ir tabako cigaretes moksleivių skaičiaus mažėjimas, o kanapių vartojimo rodikliai yra geriausi nuo 2003 metų. Elektroninių cigarečių vartojimo padėtis pagerėjo, palyginti su 2019 metais, tačiau raminamųjų ir migdomųjų vartojimas be gydytojų skyrimo toliau auga.
Pexels.com nuotrauka
Kuo greičiau bus atkreiptas dėmesys į problemą, tuo mažiau laiko, resursų reikės tai įveikti, o vaiką galėsime grąžinti į kasdienį jo gyvenimą. Tačiau kartais dėl didelės psichikos sveikatos stigmos vaikai iš gyvenimo iškrenta pusmečiui ar net metams.
Problema yra prieinamumas, tačiau kokiais būdais nepilnamečiai gali taip lengvai pasiekti nelegalias narkotines medžiagas?
Atsakydama į šį klausimą informacija turiu dalytis ribotai, kad tai netaptų mokymu. Apskritai kalbant, prieš penkerius metus gaudavome žinių apie veikiančius slaptus tinklalapius, kuriais naudotis būdavo sudėtinga, o dabar viskas gana paprasta. Prekyba vyksta nekontaktuojant: per socialinius tinklus atsiunčiamas adresas, telieka nuvykti ir pasiimti prekę. Vaikai pasakoja, kad vyksta savotiškas žaidimas įsilaužiant į susirašinėjimą ir skubant į nurodytą vietą pasiimti medžiagas nesumokėjus. Tai šiurpina, nes nieko panašaus nėra buvę.
Dėl ko paaugliai dažniausi pradeda vartoti narkotines medžiagas? Paaugliškas smalsumas, noras eksperimentuoti, o gal emociniai sunkumai, problemos artimoje aplinkoje?
Be jau žinomų rizikos veiksnių – skurdo, neužtikrintos priežiūros ar neigiamos patirties vaikystėje, turime naują pasaulyje ir Lietuvoje išgyventą koronaviruso protrūkį ir to padarinius. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad socialinės sąveikos ribojimas ir ugdymo perkėlimas į nuotolinę erdvę darė poveikį mokinių psichologinei savijautai, skatino nerimą, emocinę įtampą, atminties, dėmesingumo mažėjimą, silpnesnį pasitikėjimą savimi. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra streso įveikos mechanizmo dalis.
Unsplash.com nuotrauka
Pastebiu, kad tėvams sunku vaikų paauglystės laikotarpiu atlaikyti ribas ir sukurti naujas taisykles. Galios demonstravimas veikia tik iki pradinės klasės: „Aš pasakiau – taip ir bus.“
Paauglystė – tai metas, kai vaikams reikia peraugti tėvus, iš vaikystės pereiti į suaugystę. Skyriuje su vaikais dažnai žiūrime filmą apie iš senos odos išsineriančią gyvatę, kai ji metasi į atokiausius šlykščiausius kampus, skaudžiai kabinasi už aštriausių briaunų. Tai nieko bendro su malonumu neturintis raidos etapas, todėl kartais reikia atsitraukti ir pasitelkti aplinkinius. Ne veltui mūsų senoliai sakė, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo.
Kokie turėtų būti žingsniai įtariant arba įsitikinus, kad paauglys vartoja narkotines medžiagas? Kaip nesutrikti stresinėje situacijoje ir teisingai spręsti?
Šoko praktika, gąsdinimas ir grasinimai čia tikrai neveikia. Svarbu suprasti, kad yra keletas vartojimo etapų: eksperimentavimas su psichoaktyviosiomis medžiagomis, rizikingas ar žalingas vartojimas. Tolesni pagalbos veiksmai planuojami atsižvelgiant į konkretų atvejį.
Ankstyvoje paauglystėje pradėtas tėvų pokalbis su vaikais apie psichoaktyviąsias medžiagas turi didelę įtaką jų vertybėms, įsitikinimams ir elgesiui. Tai padeda vaikams jaustis saugiems ir priimti labiau apgalvotus, sveikatai palankius sprendimus. Tad atviras ir pagarbus bendravimas su vaikais tokia tema, jų išklausymas stiprina tarpusavio ryšį ir pasitikėjimą.
Jei tėvai pastebi rizikingą vartojimą ir akivaizdžią grėsmę vaiko sveikatai, turėtų kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos centrus. Psichoaktyviąsias medžiagas vartojantiems vaikams ir jaunuoliams gydymo paslaugas teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Atvykus ambulatorinio skyriaus specialistų komanda įvertins būklę ir nukreips tolesnei pagalbai. Situacijos būna skirtingos, rizikos veiksnių spektras – platus, todėl kiekvienam vaikui, įvertinus jo būklę, sudaroma asmeninė psichosocialinė gydymo programa.
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėja Giedrė Misiūnienė. Ekaterinos Khvashchynskayos / ELTA nuotrauka
Apie paauglius ir narkotikus kalbame daug, tačiau tema tapo dar aktualesnė po gegužės mėnesį Mažeikių mokyklose atlikto tyrimo. Rezultatai pašiurpino visuomenę – apie pusė mokinių turėjo sąlytį su narkotinėmis medžiagomis. Kokį matote šios problemos aktualumą ir ar padėtis iš tikrųjų tokia prasta?
Situacija gana grėsminga, reikia papildomo dėmesio. Visi suprantame, kad problema yra ne vaikai, o nusikalstamos veiklos organizavimo mastai, kurie niekada nebuvo taip arti mūsų.
Remiantis 2024 metais atlikto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimo rezultatais, matomas vartojusių alkoholį ir tabako cigaretes moksleivių skaičiaus mažėjimas, o kanapių vartojimo rodikliai yra geriausi nuo 2003 metų. Elektroninių cigarečių vartojimo padėtis pagerėjo, palyginti su 2019 metais, tačiau raminamųjų ir migdomųjų vartojimas be gydytojų skyrimo toliau auga.
Vaikai svaiginasi naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, kurių poveikis psichinei sveikatai nėra ištirtas.Duomenys rodo, kad padėtis gerėja, tačiau atsiranda naujų medžiagų, kurių nepažįstame. Jų ypatumai: santykinis legalumas – vaikai jų atsisiunčia legaliai iš kitų šalių, prieinamumas – medžiagą galima gauti per 20 minučių, ir pigumas – už 10 eurų įsigyta medžiaga galima svaigintis keturias dienas. Vaikai svaiginasi naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, kurių poveikis psichinei sveikatai nėra ištirtas, ir jie nesupranta, ką vartoja. Įprastai išskiriame 15–16 metų paauglius, tačiau žinome, kad vartojančiųjų psichoaktyviąsias medžiagas amžius jaunėja. Jūsų žiniomis, nuo kada paaugliai patenka į rizikos zoną? Rizika atsiranda, jei situacija suaugusiųjų būna nesužiūrėta: vaikas išgyvena sunkumus ne pagal savo amžių – krizes, patyčias, netektis; jei šalia nėra nė vieno suaugusiojo, kuris jį palaikytų ir atlieptų poreikius, jei patiria stiprų spaudimą siekti aukštų mokymosi rezultatų ar nepriežiūrą. Kuo jaunesnis amžius, tuo mažiau išsivystęs psichologinis atsparumas, todėl suaugusiojo vaidmuo yra toks reikšmingas. Svarbus aspektas – paauglystė kaip raidos fenomenas, ypatingas išskirtiniu elgesiu ir savita brandos eiga. Paauglystėje ieškoma savęs, bręstama, konfrontuojama, išbandomos ribos, eksperimentuojama. Remiantis neuromokslininkų tyrimais, tai prasideda būnant 9–10 metų amžiaus. Šiuo metu dalis paauglių pradeda bandyti psichoaktyviąsias medžiagas. Vartojančiųjų amžius išties jaunėja. Yra atvejų, kai dvylikametis sako: nuo devynerių pradėjau vartoti tai, ką radau šaldytuve namuose. Šešiolikmečiai pasakoja, kad rūkalus jiems perka tėvai. Ankstyva pradžia pavojinga tuo, kad iki keturių kartų sustiprina riziką. Paaugliams visada sakome, kad tokiame amžiuje eksperimentuoti būdinga visomis formomis, bet atidėkite tai, kas susiję su kenkimu sveikatai. Paaugliai nemėgsta žodžio „stop“ arba „nevartoti“, todėl radome gražų tarpinį variantą. Mokslo įrodytas teiginys „kuo vėliau pradėsi – tuo mažesnė rizika sveikatai“ veikia. Kokį poveikį narkotinių medžiagų vartojimas gali turėti nepilnamečio fizinei ir psichinei sveikatai? Sutrikęs socialinis gyvenimas ir kognityvinės funkcijos: dėmesys, atmintis, mąstymas. Gali atsirasti savižala, sutrikti valgymas ar miegas. Vienas iš požymių, dėl kurių kreipiasi tėvai, – vis dažniau matoma svaigi vaiko būsena, silpna mokymosi motyvacija, atsiribojimas nuo tėvų ir mokytojų, ryšio su aplinka nejautimas, konfliktiškumas, dažnėjančios manipuliacijos. Taip pat pradeda dingti vertingi daiktai, namuose atsiranda keistos, nematytos medžiagos, slepiamas jų turinys. Šie požymiai gali būti greitai pastebimi, tačiau tėvai dažnai sako: „Sunku suprasti, kad tai susiję su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, nes netinkamą vaiko elgesį siejome su paauglystės raidos etapu.“ Taip pasitaiko gana dažnai, jei pametamas vartojimo pradžios etapas. Yra medžiagų, kurių poveikis gali trukti vos kelias valandas, todėl sunku tai atpažinti neturint žinių.
Pexels.com nuotrauka
Kuo greičiau bus atkreiptas dėmesys į problemą, tuo mažiau laiko, resursų reikės tai įveikti, o vaiką galėsime grąžinti į kasdienį jo gyvenimą. Tačiau kartais dėl didelės psichikos sveikatos stigmos vaikai iš gyvenimo iškrenta pusmečiui ar net metams.
Problema yra prieinamumas, tačiau kokiais būdais nepilnamečiai gali taip lengvai pasiekti nelegalias narkotines medžiagas?
Atsakydama į šį klausimą informacija turiu dalytis ribotai, kad tai netaptų mokymu. Apskritai kalbant, prieš penkerius metus gaudavome žinių apie veikiančius slaptus tinklalapius, kuriais naudotis būdavo sudėtinga, o dabar viskas gana paprasta. Prekyba vyksta nekontaktuojant: per socialinius tinklus atsiunčiamas adresas, telieka nuvykti ir pasiimti prekę. Vaikai pasakoja, kad vyksta savotiškas žaidimas įsilaužiant į susirašinėjimą ir skubant į nurodytą vietą pasiimti medžiagas nesumokėjus. Tai šiurpina, nes nieko panašaus nėra buvę.
Dėl ko paaugliai dažniausi pradeda vartoti narkotines medžiagas? Paaugliškas smalsumas, noras eksperimentuoti, o gal emociniai sunkumai, problemos artimoje aplinkoje?
Be jau žinomų rizikos veiksnių – skurdo, neužtikrintos priežiūros ar neigiamos patirties vaikystėje, turime naują pasaulyje ir Lietuvoje išgyventą koronaviruso protrūkį ir to padarinius. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad socialinės sąveikos ribojimas ir ugdymo perkėlimas į nuotolinę erdvę darė poveikį mokinių psichologinei savijautai, skatino nerimą, emocinę įtampą, atminties, dėmesingumo mažėjimą, silpnesnį pasitikėjimą savimi. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra streso įveikos mechanizmo dalis.
Daliai vaikų būdingas stiprių potyrių noras: jie spaudžia pedalą iki galo, neina per vidurį, nebūna normalioje rutinoje.Kitas momentas yra socialinė aplinka: santykis su tėvais, bendraamžiais ir mokykla. Paaugliui labai svarbu tapatintis su bendraamžiais, savęs ieškoti, įtvirtinti savo statusą. Visi į mūsų gydymo įstaigą atvykstantys vaikai yra žemos savivertės. Jie netiki savimi ir savo jėgomis, yra patyrę daug negerovių arba jų matę šeimoje: skyrybas, dažnus gyvenamosios vietos ar tėvų partnerių pokyčius. Svarbu ir genetiniai veiksniai. Būna, kad pradėjus ūmėti psichikos ligai vaikas nebeatpažįsta savęs, jaučia per didelį nerimą ir negali jo suvaldyti, todėl ima vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Daliai vaikų būdingas stiprių potyrių noras: jie spaudžia pedalą iki galo, neina per vidurį, nebūna normalioje rutinoje. Jie gali pasižymėti aukštais akademiniais gebėjimais, tačiau gazuodami ne į tą pusę pradeda vartoti narkotines medžiagas. Kita grupė genetiškai neturi galios ir resursų, vaikų poreikiai yra vidutiniai arba dideli specialieji, fiksuojama atsilikusi raida. Tokiems visiškai negalima vartoti narkotinių medžiagų. Kaip tėvams reikėtų auklėti vaikus, kad galėtų kuo labiau apsaugoti nuo nuklydimų? Juk turi būti laisvės ir disciplinos pusiausvyra. Sveiko gyvenimo būdo demonstravimas savo pavyzdžiu, pozityvi disciplina, artimas ryšys, vaiko išklausymas ir poreikių atliepimas yra geriausias pozityviosios tėvystės auklėjimo pamatas. Kiekvienoje šeimoje auklėjimo stilius yra savitas, ir tik tėvai geriausiai žino, ko reikia jų vaikui. Tačiau jei tampa sunku susitarti ir įtampa auga, svarbu žinoti, kad yra pagalba – specialistai gali padėti laiku suvaldyti sudėtingas situacijas.
Unsplash.com nuotrauka
Pastebiu, kad tėvams sunku vaikų paauglystės laikotarpiu atlaikyti ribas ir sukurti naujas taisykles. Galios demonstravimas veikia tik iki pradinės klasės: „Aš pasakiau – taip ir bus.“
Paauglystė – tai metas, kai vaikams reikia peraugti tėvus, iš vaikystės pereiti į suaugystę. Skyriuje su vaikais dažnai žiūrime filmą apie iš senos odos išsineriančią gyvatę, kai ji metasi į atokiausius šlykščiausius kampus, skaudžiai kabinasi už aštriausių briaunų. Tai nieko bendro su malonumu neturintis raidos etapas, todėl kartais reikia atsitraukti ir pasitelkti aplinkinius. Ne veltui mūsų senoliai sakė, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo.
Kokie turėtų būti žingsniai įtariant arba įsitikinus, kad paauglys vartoja narkotines medžiagas? Kaip nesutrikti stresinėje situacijoje ir teisingai spręsti?
Šoko praktika, gąsdinimas ir grasinimai čia tikrai neveikia. Svarbu suprasti, kad yra keletas vartojimo etapų: eksperimentavimas su psichoaktyviosiomis medžiagomis, rizikingas ar žalingas vartojimas. Tolesni pagalbos veiksmai planuojami atsižvelgiant į konkretų atvejį.
Ankstyvoje paauglystėje pradėtas tėvų pokalbis su vaikais apie psichoaktyviąsias medžiagas turi didelę įtaką jų vertybėms, įsitikinimams ir elgesiui. Tai padeda vaikams jaustis saugiems ir priimti labiau apgalvotus, sveikatai palankius sprendimus. Tad atviras ir pagarbus bendravimas su vaikais tokia tema, jų išklausymas stiprina tarpusavio ryšį ir pasitikėjimą.
Jei tėvai pastebi rizikingą vartojimą ir akivaizdžią grėsmę vaiko sveikatai, turėtų kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos centrus. Psichoaktyviąsias medžiagas vartojantiems vaikams ir jaunuoliams gydymo paslaugas teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Atvykus ambulatorinio skyriaus specialistų komanda įvertins būklę ir nukreips tolesnei pagalbai. Situacijos būna skirtingos, rizikos veiksnių spektras – platus, todėl kiekvienam vaikui, įvertinus jo būklę, sudaroma asmeninė psichosocialinė gydymo programa.
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
