Politologas L. Kojala: Irano režimo silpnėjimas nepalankus Kremliui

Jis akcentuoja, kad Europos šalys šioje situacijoje didžiąja dalimi yra stebėtojos, o dar vienas karas Vidurio Rytuose reikš destabilizaciją, ilgą ir sudėtingą procesą be jokio aiškaus rezultato. Politologas pabrėžia, kad smūgis Iranui nėra geras ženklas Rusijai. „Kremliaus vykdomos agresijos prieš Ukrainą aplinkybėmis Irano režimo silpnėjimas yra nepalankus. Iranas yra Rusijos partneris, jų režimai bendradarbiauja ir pasirašo įvairius susitarimus, bet kartu Kremliaus galimybės tiesiogiai padėti Iranui yra labai ribotos“, – teigia L. Kojala ir pabrėžia, kad Rusija yra sakiusi, jog neturi jokių ilgalaikių gynybinių įsipareigojimų Iranui, todėl įsitraukti į šią situaciją neketina. youtube.com video Donaldas Trumpas dar ketvirtadienį pareiškė, kad per dvi savaites priims sprendimą dėl galimo JAV dalyvavimo kare. Kokios priežastys lėmė sprendimą Iranui smogti dabar? Jungtinės Valstijos matė, kad Izraelio smūgiai Iranui turi efektą: pašalintas ne vienas mokslininkas, tiesiogiai dirbęs vystant branduolinę programą, strategiškai smogta reikšmingoms vietoms, kurios naudojamos branduolinei programai plėtoti. Kartu amerikiečiai puikiai žino ir supranta, kad dalies žingsnių Izraelis padaryti negali, nes neturi ginkluotės ir amunicijos, reikalingos pasiekti giliai po žeme paslėptą Irano branduolinę infrastruktūrą. Tai buvo esminis veiksnys, kodėl Donaldas Trumpas, nepaisydamas savo komandos ir dalies rinkėjų kritikos, priėmė sprendimą imtis karinių veiksmų prieš Iraną. Jis tikėjosi, kad tai ilgam pakeis strateginę padėtį Vidurio Rytuose ir potencialiai pašalins Irano, kaip branduolinį ginklą galinčio įgyti režimo, grėsmę Izraeliui ir JAV. Kas žinoma apie bombardavimo mastą? Ar bombarduoti tik antžeminiai, ar ir po žeme esantys statiniai, kuriuos pasiekti gali tik JAV turimi sprogmenys? Pagrindinis tikslas buvo giliai po žeme į kalną įkasta infrastruktūra. Tam reikalingi bombonešiai ir specialios bombos, skirtos pasiekti paslėptus ir natūralių barjerų gerai saugomus objektus. Šia prasme Jungtinės Valstijos padarė tai, ko niekada nedarė anksčiau, nes tokios bombos, kiek man žinoma, dar nebuvo naudotos realiame kare. JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka Dabar labai svarbu stebėti, koks bus šio bombardavimo rezultatas ir efektas. Prezidentas Trumpas sakė, kad operacija buvo labai sėkminga, pasiekė esminį tikslą. Turbūt tik po kurio laiko paaiškės, kokia žala padaryta ir ar tai reiškia, kad Irano branduolinė programa yra visiškai sustabdyta. Tai įsivaizduoti sudėtinga: šimtu procentų viską sugriauti yra sunku, todėl svarbu, ar bent jau padarytas smūgis, kuris labai ilgam atidėtų Irano siekius įgyti branduolinį ginklą. Tik tai atlieptų strateginius operacijos interesus – iš esmės pakeisti geopolitinę realybę, užkertant kelią Iranui įgyti branduolinį ginklą.

Iranas po šios atakos, jeigu išsaugos galimybes vystyti branduolinę programą ir turės tam reikalingą nesugadintą infrastruktūrą, tikėtina, stengsis tai padaryti kiek įmanoma greičiau – greičiau nei bet kada anksčiau.

Priešingu atveju Iranas po šios atakos, jeigu išsaugos galimybes vystyti branduolinę programą ir turės tam reikalingą nesugadintą infrastruktūrą, tikėtina, stengsis tai padaryti kiek įmanoma greičiau – greičiau nei bet kada anksčiau. Po šių smūgių tapo akivaizdu, kad jokio kito atgrasymo mechanizmo Irano režimas neturi. Kokia pasaulio reakcija į JAV įvykdytą Irano bombardavimą? Ir kokios galimos to pasekmės? Pasaulis didžiąja dalimi yra stebėtojas. Europos šalių pastangos pastarosiomis dienomis megzti diplomatinį kontaktą įrodė, kad daugiau jokių realių priemonių jos neturi. Tiesiog stebi, ką daro Izraelis, kaip ir stebėjo, ką nuspręs daryti ar nedaryti JAV prezidentas Trumpas. Tai susiję su nuogąstavimais, nes dar vienas karas Vidurio Rytuose reikš destabilizaciją, ilgą ir sudėtingą procesą be aiškaus rezultato. Visi prisimins Irako ir Afganistano pamokas, kai buvo tikimasi trumpų, greitų karinių operacijų, bet tai lėmė dešimtmečius trukusius karus, kurie nesibaigė taip, kaip tikėjosi valstybės. Visi puikiai supranta, kad Iranas yra grėsmė ne tik dėl savo vykdomos branduolinės programos, bet ir dėl to, kad remia įvairias teroristines organizacijas, grasina strategiškai reikšmingiems objektams Vidurio Rytuose, taip pat kursto teroro aktus platesniame regione. Tad Irano režimas tikrai nėra tas, su kuriuo būtų galima susitarti ir plėtoti partnerystę. Galiausiai Iranas yra Rusijos rėmėjas pastarajai vykdant agresiją prieš Ukrainą. Iranas yra Rusijos partneris, jų režimai bendradarbiauja tarpusavyje, pasirašo įvairius susitarimus, bet Kremliaus galimybės tiesiogiai padėti Iranui yra labai ribotos. Kremlius akcentuoja neturintis ilgalaikių gynybinių įsipareigojimų Iranui, todėl įsitraukti į šią situaciją neketina. Kaip šis JAV bombardavimas gali pakoreguoti po poros dienų vyksiantį NATO susitikimą Hagoje? Dėmesys, be abejo, bus skirtas Vidurio Rytams. Labiausiai tikėtina, kad Jungtinių Valstijų prezidentas taip pat atvyks į NATO viršūnių susitikimą, tačiau jo vizitas bus trumpas. Didelę dalį fono, kuris sups viršūnių susitikimą, formuos Vidurio Rytų situacija, o ne klausimai, kurie būtų įprasti politinei NATO darbotvarkei. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama