Pasirengimo ekstremalioms situacijoms specialistas G. E. Klimenka: negalios žmonių evakuacijai kol kas deramai nepasiruošta

Nors Lietuvoje sukurti arba kuriami ir tobulinami gyventojų evakuacijos planai, vyksta mokymai, šioje srityje dar reikia labai daug padirbėti. 

Pasirengimo ekstremalioms situacijoms specialistas dr. GABRIELIUS E. KLIMENKA dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja apie negalios žmonių pasiruošimą evakuacijai.

Norint išsamiau atsakyti į klausimą apie negalią turinčių žmonių evakuacijos planus atsitikus ekstremaliai situacijai, reikalinga patikslinta ir naujausia informacija. Kur jos reikėtų ieškoti? Ir ar ji išvis yra koncentruotai kur nors pateikta?

Informacijos apie priedangas, kolektyvinius apsaugos statinius, evakuacijos planus reikėtų ieškoti puslapyje lt72.lt ir to paties pavadinimo programėlėje. Ten pateikti interaktyvūs žemėlapiai, kuriuose sužymėtos įvairios priedangos ir net parašyta, kurios iš jų pritaikytos neįgaliesiems.

Tačiau reikėtų iš anksto susiplanuoti, nuvykti iki tų priedangų, pasižiūrėti, ar tikrai jos tinkamos žmonėms, turintiems negalią, nes, pavyzdžiui, gali būti, kad koks nors nuolydis bus per didelis ir žmogus negalės dėl to užvažiuoti į priedangą savo vežimėliu.

Neregių ar kurtumo negalią turinčių žmonių problemos – kitos. Jie taip pat turėtų iš anksto išsiaiškinti, kaip nukakti iki priedangos, galbūt net pasikalbėti su jos savininkais, kad įsileistų apžiūrėti teritoriją, kad kilus ekstremaliai situacijai būtų mažiau streso, didesnė galimybė tinkamai nuvykti ir pasislėpti priedangoje ar kolektyvinės apsaugos statinyje.

Jūs buvote susitikęs su negalią turinčių žmonių organizacijų atstovais. Pasidalinkite, ką jie kalba apie neįgaliųjų evakuaciją.

Šis susitikimas vyko televizijos laidos „24 valandų iššūkis“ kontekste. Kas nors išsamiai nagrinėta ten nebuvo, bet iš informacijos, kurią pateikė žmonės, turintys negalią, mums dar yra kur augti – nors, kaip sakiau, dalis priedangų atrodo paruoštos šiems žmonėms, bet reali situacija ganėtinai prasta.

Į ką jie atkreipė dėmesį? Pavyzdžiui, žmogus, turintis kurtumo negalią, turi skaityti perspėjimo žinutę, tačiau ji jam gali būti nesuprantama. Reikėtų ją pateikti kitokiais būdais: simboliais, įvairiais ženkleliais.

Arba, tarkime, aklam žmogui bus labai sudėtinga rasti priedangą be kitų pagalbos, jeigu jis joje nėra buvęs. Minėtoje laidoje buvo pateikta situacija, kai asmuo net gavęs specialią pagalbą ieškojo priedangos ir jam buvo nelengva. Regos negalią turintys žmonės pageidavo, kad priedangose pagrindinė informacija būtų užrašyta Brailio raštu, tuomet jas galėtų rasti lengviau.

O kaip klausos negalią turinčius asmenis pasiektų informacija apie būtinybę evakuotis?

Tomis pačiomis žinutėmis, bet vėlgi ne visiems jos prieinamos, nes ne visi moka perskaityti tekstą, arba, jeigu ir moka, gali būti, kad žinutėje bus žodžių, kurių nėra kurtumo negalią turinčių žmonių žodyne, taigi bus sunku suprasti pačią informaciją.

Bet kokiu atveju reikėtų išsamiau pasikalbėti su Civilinės saugos skyriaus specialistais, nes negalią turinčių žmonių yra daug ir įvairių. Apskritai Lietuvos civilinė sauga šioje srityje žengia gal ne pirmuosius žingsnius, gal jau ir esame nuėję toliau, bet aš pats susidūręs su tokiais atvejais ir tokiais žmonėmis supratau, kad tai atskiras pasaulis.

Šie žmonės turi kitokių iššūkių negu aš, ir jų yra daug. Manau, reikėtų susėsti tiek Civilinės saugos skyriui, tiek kitoms valstybės institucijoms, tiek neįgaliųjų tarnyboms ir parengti atskirus planus, kad visi žmonės turėtų galimybę gelbėtis esant ekstremaliai situacijai.

Ką kalba patys negalią turintys žmonės apie pasirengimą evakuacijai? Ar palankiai sutinka šią žinią? Ar turi susikrovę išvykimo krepšius? Ar bent žino, kad tai reikia padaryti?

Kalbant apie išvykimo krepšį, situacija šiuo atveju yra tokia pati, kaip ir apskritai Lietuvoje. Nedidelė dalis žmonių turi susikomplektavę išvykimo krepšius, kiti planuoja tai padaryti, o treti bijo. Taip jau yra mūsų visuomenėje.

Kaip žmonės patys vertina situaciją? Įvairiai – vieni ruošiasi, kiti stengiasi šios temos negvildenti. Vėlgi, kaip ir visoje visuomenėje, yra tokių, kurie negatyviai žiūri į visas ekstremalias situacijas. Tačiau kai kurie tikrai ruošiasi, kelia daug klausimų, kokie iššūkiai jų laukia.

Mes tokiais atvejais dažnai šaudome – pataikysime, nepataikysime. Manau, viena didžiausių problemų šioje srityje yra nepakankamas negalią turinčių žmonių atstovų įtraukimas į pasirengimo planus.

Dauguma mūsų vienaip ar kitaip esame pasirengę evakuotis, tačiau negalią turintys žmonės juk negalės savarankiškai to padaryti. Jiems reikalingi pagalbininkai, asistentai ar kiti specialistai – ar apie tai pagalvota?

Reikia suprasti, kad pasirengimo ekstremalioms situacijoms planas pirmosioms trims paroms yra kiekvieno žmogaus individualus reikalas. Europos koncepcija tokia, kad žmogus 72 valandas turi gebėti pasirūpinti savimi pats. Tai jokiu būdu nereiškia, kad valstybei nerūpi žmonės, taip yra dėl to, kad susiklosčius ekstremaliai situacijai trūks pareigūnų – visi jie bus įtraukti gesinti pagrindinius gaisrus, susidarys įvairios logistinės grandinės.

Paprastai per vieną–tris paras šie dalykai išsprendžiami, ir jau tada galima rūpintis ne tik pagrindiniais gaisrais, galinčiais sukelti daugiau mirčių. Asmuo, turintis negalią, kaip ir bet kuris kitas, turi turėti pasirengimo planą, numatyti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Jeigu jam reikia pagalbos, jis turi ja pasirūpinti pats, – kas jam tą pagalbą suteiks. Tai gali būti kaimynai, giminės.

Bet kokiu atveju Vyriausybė tikrai nenumatys kiekvienam žmogui po papildomą pagalbininką. Nesvarbu, ar jis sveikas, ar turintis negalią. Tam nėra nei resursų, nei galimybių. Juo labiau kad šie dalykai patikėti savanoriškoms organizacijoms: Raudonajam Kryžiui, Lietuvos šaulių sąjungai, kitoms. Taip pat reikia suprasti, kad dalis tų žmonių taip pat evakuosis, dalis gesins pagrindinius gaisrus.

Kiekvienas turi pats pasirengti evakuacijai, susiplanuoti, nusimatyti įvairias galimybes, kur keliaus, kokiais keliais, kokį maistą pasiims, ar turės išvykimo krepšį, kas jam padės, ir visus kitus dalykus.

Ar vyksta specialūs negalią turinčių žmonių mokymai, susiję su evakuacija?

Mokymai, žinoma, vyksta. Bent jau porą kartų tokiuose dalyvauti yra kvietę ir mane. Esu buvęs pratybose su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, čia visada būna žmonių, turinčių negalią: su vežimėliais, su aklojo lazdelėmis. Pavyzdžiui, vienose pratybose buvo imituota avarija Astravo elektrinėje. Mes su mokymų dalyviais atėjome nuo Šumsko krypties ir perėjome visus kelius norėdami patekti į saugią zoną.

Nežinau, kiek informacija apie tokius mokymus pasiekia visus žmones, kuriuos ji turi pasiekti, bet žinau, kad ir pačios organizacijos kviečiasi specialistus mokymams, kai kurios treniruojasi. Vėlgi ta pati laida „24 valandų iššūkis“ buvo skirta būtent šiai temai.

Autorius: Ugnė Gavelytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama