Politologai apie Regionų ministeriją: kalbama apie regionų stiprinimą, bet kuriamas dar vienas darinys Vilniuje
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Visuomeninio transliuotojo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad 67 proc. suaugusių šalies gyventojų nepritaria siūlymui įkurti Regionų ministeriją, už jos įsteigimą yra kiek mažiau nei penktadalis – 18 proc. – apklausos dalyvių. Nuomonės šiuo klausimu neturi arba į klausimą neatsakė 15 proc. respondentų.
Apklausos rezultatai nestebina ir politologės, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojos, Pilietinės visuomenės instituto direktorės dr. IEVOS PETRONYTĖS-URBONAVIČIENĖS. Pasak jos, trūksta viešų diskusijų dėl poreikio steigti naują ministeriją.
„Iš vienos pusės, nėra įtikinimo, kam kurti naują ministeriją, iš kitos pusės – biurokratijos didinimas steigiant ją greičiausiai ir sukelia gyventojų nepritarimą“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia ji.
Politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, Pilietinės visuomenės instituto direktorė dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Dažniau nepritaria kaimų ir mažesnių miestų gyventojai
Remiantis apklausos duomenimis, Regionų ministerijos steigimui santykinai dažniau pritaria didmiesčių gyventojai, specialistai ir tarnautojai bei vadovai, dirbantys valstybiniame sektoriuje, respondentai, kurie pasitiki vietos valdžia.
Tarp nepritariančiųjų dažniau pasitaikė vyrų, vyresnių nei 30 metų žmonių, taip pat kaimų ir mažesnių miestų gyventojų, darbininkų, ūkininkų, kitų tautybių gyventojų bei savivalda linkusių nepasitikėti respondentų.
Kaip tikina I. Kalpokas – didysis paradoksas, kad idėjai dažniau nepritaria regionų gyventojai. „Sakoma, kad norime įgalinti regionus, bet būtent jiems, atrodo, mažiausiai to reikia. Regionų ministerijos steigimas ir yra vienas tokių projektų, sugalvotų centro, kuriam atrodo, kad regionams tai patiks, o ar iš tikrųjų taip yra, ar regionams to reikia, ar jiems patinka – nėra įdomu“, – tvirtina politologas.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto nuotrauka
I. Petronytė-Urbonavičienė sako, kad įdomiausia yra paminėta sąsaja su pasitikėjimu ar nepasitikėjimu valdžia. „Galbūt pirmiausia idėjos vertinimas priklauso nuo pasitikėjimo valdžia ir jos sprendimais. Kitaip tariant, kai yra pasitikėjimo avansas valdančiaisiais, tada jų siūlomi sprendimai vertinami teigiamai.
Nors reikėtų detalesnių tyrimų, bet kelčiau hipotezę, kad gyventojų nepasitikėjimas valdžia tiesiogiai sąveikauja su jų tam tikrų idėjų palaikymu arba nepalaikymu. Klausimų vertinimas priklauso būtent nuo pasitikėjimo“, – svarsto VU TSPMI dėstytoja.
Reikėtų daugiau diskusijų viešojoje erdvėje?
Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinti ekspertai sutaria, kad dėl idėjos steigti ministeriją reikėtų daugiau diskusijų viešojoje erdvėje.
„Kaip ir kalbant apie visus pokyčius, šiuos irgi reikia parduoti. Šioje vietoje nebuvo dedama daug pastangų, tiesiog buvo pasakyta, kad tokios ministerijos reikia, ir viskas. Iš esmės taip ir liko neaišku, nei ką ji darys, nei kokia jos funkcija“, – teigia I. Kalpokas.
Pilietinės visuomenės instituto vadovė atkreipia dėmesį, kad aiškiai nekalbama apie funkcijų paskirstymą tarp ministerijų. „Iš vienos pusės, nors jau daugiau kaip metus šnekama apie ministerijos steigimą, tačiau iki galo nėra sutarta dėl to, ką ji pakeistų, kaip būtų paskirstytos jos funkcijos, galų gale koks tikslas steigti naują instituciją. Kartu šis neaiškumas susidubliuoja su paplitusiu žvilgsniu į biurokratiją, ir būtent tai sukuria atstūmimo reakciją“, – tvirtina I. Petronytė-Urbonavičienė.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
I. Kalpokas, paklaustas, ar tiki, kad ministerija bus įsteigta greitu metu, tuo neabejoja. „Tai prezidento idée fixe, be to, socdemams reikia sukurti naują postą Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, jeigu Gintautas Paluckas išsilaikys premjero kėdėje. Šiuo atveju jiems regionų ministerija yra naudinga“, – svarsto jis.
Pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, jei diskusijos bus kokybiškos, ministerija galėtų atsirasti kiek vėliau. „Įdomu, kiek bus sutarimo savivaldos lygmeniu ir kiek bus noro klausimą įgyvendinti Prezidentūrai, kuri jį ir iškėlė. Tai reikalauja daug įdirbio – viską darant kokybiškai reikėtų apmąstyti sprendimą, tad šios kadencijos pabaigoje nebūtinai turėsime naują ministeriją.
Kol kas nėra daug diskusijų, kodėl reikia tokios ministerijos, ką ji pakeis, galų gale kokią problemą sprendžia jos steigimas ir ar tai problemai spręsti naujos ministerijos steigimas yra pati efektyviausia priemonė. Viešų diskusijų norėtųsi daugiau, tad manyčiau, kad jeigu bus dirbama kokybiškai, nebūtinai per šią kadenciją, bet ta ministerija pradės darbą“, – argumentuoja pašnekovė.
Idėją kurti ministeriją iškėlė prezidentas
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko gegužės 23–birželio 5 dienomis. Apklausti 1022 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 108 atrankos taškuose.
Pernai rugsėjį naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad pusė Lietuvos gyventojų mano, jog Regionų ministerija yra nereikalinga, penktadalis – kad reikalinga, o dar beveik trečdalis respondentų nuomonės šiuo klausimu neturi.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Robertas Dargis kovo pabaigoje tvirtino, kad papildomos ministerijos sukūrimas skatins biurokratizmą, o problemoms spręsti užtektų atskiro padalinio Vidaus reikalų ministerijoje.
Regionų ministeriją Vyriausybė ketina įsteigti iki 2026 m. vidurio, planai įkurti tokią instituciją įrašyti į Vyriausybės programą. Ji būtų atsakinga už regionų plėtros užtikrinimą, gyvenimo kokybės juose gerinimą ir didesnį savivaldos savarankiškumą.
Šios ministerijos steigimo idėją pernai rugsėjo viduryje vykusiame Regionų forume pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda.
Premjeras G. Paluckas balandį teigė, kad Regionų ministerijai keliamos dvi pagrindinės užduotys – sutrumpinti teikiamų viešųjų paslaugų laiką ir užtikrinti atskirų regionų poreikius.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Antradienį apie ministerijos poreikį kalbėjęs vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pripažino, kad dar reikia padirbėti ties tuo įtikinant visuomenę.
„Kiekvienas galbūt galvoja, kad naujos įstaigos atsiradimas – tai biurokratijos didinimas. Ta idėja yra gana nauja, praeitą rudenį iškelta ir kaip programinis nuostatas patvirtinta. Manyčiau, ties tuo reikia padirbėti aiškinant, kad būtent biurokratijos sumažinimas ir yra tos ministerijos tikslas, kad savivalda, regionai galėtų daugiau koncentruotis ir būtų geriau vystomi“, – žurnalistams sakė jis.
Prezidentūra: turėtų būti labiau pabrėžiama, kad ministerija nepadidintų biurokratijos
Prezidentūros teigimu, apklausa rodo žmonių norą suprasti planuojamų pokyčių naudą šalies gyventojams.
„Šiuo etapu, kai centrinės ir vietos valdžios lygmenimis vyksta diskusijos dėl XIX Vyriausybės programinio siekio steigti Regionų ministeriją, Vyriausybė turėtų aiškiau komunikuoti šio pokyčio tikslą – užtikrinti efektyvesnę nacionalinę regioninę politiką, didinti savivaldos savarankiškumą, pasiekti tolygesnę Lietuvos regionų plėtrą, mažinti ekonominius regionų vystymosi skirtumus, t. y. pasitarnauti visų Lietuvos regionų gyventojų gerovei“, – teigiama Prezidentūros atsiųstame komentare dienraščiui „Bernardinai.lt“.
Prezidentūra akcentuoja, kad viešojoje komunikacijoje turėtų būti labiau pabrėžiama, kad naujai kuriama ministerija nepadidintų biurokratinio aparato. „Ministerijos funkcijos, darbuotojai ir asignavimai būtų perimami iš šiuo metu veikiančių ministerijų, todėl nei valstybės valdymo išlaidos, nei biurokratų skaičius Vilniuje ją įsteigus neaugtų“, – tvirtina Prezidentūra.
Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Priduriama, kad klaidinančiu argumentu reikėtų laikyti ir idėją apie Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nenumatytą už regionus atsakingo vicepremjero pareigybę – jis neva galėtų išspręsti sudėtingas ir kompleksines regionų problemas.
„Prezidento vertinimu, nuo Nepriklausomybės atkūrimo taip ir nebuvo sukurta efektyvi regionų politika – deja, Lietuvos regionų atskirtys auga, demografinės problemos juose tampa nevaldomos. <...> Ministerija būtų įrankis socialiniams ir ekonominiams regionų skirtumams mažinti, didesnei regionų ir vietos savivaldos atsakomybei, finansiniam savarankiškumui, kokybiškoms sveikatos, švietimo ir kitoms paslaugoms gyventojams užtikrinti“, – nurodoma komentare ir pabrėžiama, jog, G. Nausėdos nuomone, nauja institucija turėtų užtikrinti, kad regionuose būtų patrauklu ir patogu gyventi.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, Pilietinės visuomenės instituto direktorė dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Dažniau nepritaria kaimų ir mažesnių miestų gyventojai
Remiantis apklausos duomenimis, Regionų ministerijos steigimui santykinai dažniau pritaria didmiesčių gyventojai, specialistai ir tarnautojai bei vadovai, dirbantys valstybiniame sektoriuje, respondentai, kurie pasitiki vietos valdžia.
Tarp nepritariančiųjų dažniau pasitaikė vyrų, vyresnių nei 30 metų žmonių, taip pat kaimų ir mažesnių miestų gyventojų, darbininkų, ūkininkų, kitų tautybių gyventojų bei savivalda linkusių nepasitikėti respondentų.
Kaip tikina I. Kalpokas – didysis paradoksas, kad idėjai dažniau nepritaria regionų gyventojai. „Sakoma, kad norime įgalinti regionus, bet būtent jiems, atrodo, mažiausiai to reikia. Regionų ministerijos steigimas ir yra vienas tokių projektų, sugalvotų centro, kuriam atrodo, kad regionams tai patiks, o ar iš tikrųjų taip yra, ar regionams to reikia, ar jiems patinka – nėra įdomu“, – tvirtina politologas.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto nuotrauka
I. Petronytė-Urbonavičienė sako, kad įdomiausia yra paminėta sąsaja su pasitikėjimu ar nepasitikėjimu valdžia. „Galbūt pirmiausia idėjos vertinimas priklauso nuo pasitikėjimo valdžia ir jos sprendimais. Kitaip tariant, kai yra pasitikėjimo avansas valdančiaisiais, tada jų siūlomi sprendimai vertinami teigiamai.
Nors reikėtų detalesnių tyrimų, bet kelčiau hipotezę, kad gyventojų nepasitikėjimas valdžia tiesiogiai sąveikauja su jų tam tikrų idėjų palaikymu arba nepalaikymu. Klausimų vertinimas priklauso būtent nuo pasitikėjimo“, – svarsto VU TSPMI dėstytoja.
Reikėtų daugiau diskusijų viešojoje erdvėje?
Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinti ekspertai sutaria, kad dėl idėjos steigti ministeriją reikėtų daugiau diskusijų viešojoje erdvėje.
„Kaip ir kalbant apie visus pokyčius, šiuos irgi reikia parduoti. Šioje vietoje nebuvo dedama daug pastangų, tiesiog buvo pasakyta, kad tokios ministerijos reikia, ir viskas. Iš esmės taip ir liko neaišku, nei ką ji darys, nei kokia jos funkcija“, – teigia I. Kalpokas.
Pilietinės visuomenės instituto vadovė atkreipia dėmesį, kad aiškiai nekalbama apie funkcijų paskirstymą tarp ministerijų. „Iš vienos pusės, nors jau daugiau kaip metus šnekama apie ministerijos steigimą, tačiau iki galo nėra sutarta dėl to, ką ji pakeistų, kaip būtų paskirstytos jos funkcijos, galų gale koks tikslas steigti naują instituciją. Kartu šis neaiškumas susidubliuoja su paplitusiu žvilgsniu į biurokratiją, ir būtent tai sukuria atstūmimo reakciją“, – tvirtina I. Petronytė-Urbonavičienė.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
I. Kalpokas, paklaustas, ar tiki, kad ministerija bus įsteigta greitu metu, tuo neabejoja. „Tai prezidento idée fixe, be to, socdemams reikia sukurti naują postą Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, jeigu Gintautas Paluckas išsilaikys premjero kėdėje. Šiuo atveju jiems regionų ministerija yra naudinga“, – svarsto jis.
Pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, jei diskusijos bus kokybiškos, ministerija galėtų atsirasti kiek vėliau. „Įdomu, kiek bus sutarimo savivaldos lygmeniu ir kiek bus noro klausimą įgyvendinti Prezidentūrai, kuri jį ir iškėlė. Tai reikalauja daug įdirbio – viską darant kokybiškai reikėtų apmąstyti sprendimą, tad šios kadencijos pabaigoje nebūtinai turėsime naują ministeriją.
Kol kas nėra daug diskusijų, kodėl reikia tokios ministerijos, ką ji pakeis, galų gale kokią problemą sprendžia jos steigimas ir ar tai problemai spręsti naujos ministerijos steigimas yra pati efektyviausia priemonė. Viešų diskusijų norėtųsi daugiau, tad manyčiau, kad jeigu bus dirbama kokybiškai, nebūtinai per šią kadenciją, bet ta ministerija pradės darbą“, – argumentuoja pašnekovė.
Idėją kurti ministeriją iškėlė prezidentas
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko gegužės 23–birželio 5 dienomis. Apklausti 1022 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 108 atrankos taškuose.
Pernai rugsėjį naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad pusė Lietuvos gyventojų mano, jog Regionų ministerija yra nereikalinga, penktadalis – kad reikalinga, o dar beveik trečdalis respondentų nuomonės šiuo klausimu neturi.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Robertas Dargis kovo pabaigoje tvirtino, kad papildomos ministerijos sukūrimas skatins biurokratizmą, o problemoms spręsti užtektų atskiro padalinio Vidaus reikalų ministerijoje.
Regionų ministeriją Vyriausybė ketina įsteigti iki 2026 m. vidurio, planai įkurti tokią instituciją įrašyti į Vyriausybės programą. Ji būtų atsakinga už regionų plėtros užtikrinimą, gyvenimo kokybės juose gerinimą ir didesnį savivaldos savarankiškumą.
Šios ministerijos steigimo idėją pernai rugsėjo viduryje vykusiame Regionų forume pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda.
Premjeras G. Paluckas balandį teigė, kad Regionų ministerijai keliamos dvi pagrindinės užduotys – sutrumpinti teikiamų viešųjų paslaugų laiką ir užtikrinti atskirų regionų poreikius.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Antradienį apie ministerijos poreikį kalbėjęs vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pripažino, kad dar reikia padirbėti ties tuo įtikinant visuomenę.
„Kiekvienas galbūt galvoja, kad naujos įstaigos atsiradimas – tai biurokratijos didinimas. Ta idėja yra gana nauja, praeitą rudenį iškelta ir kaip programinis nuostatas patvirtinta. Manyčiau, ties tuo reikia padirbėti aiškinant, kad būtent biurokratijos sumažinimas ir yra tos ministerijos tikslas, kad savivalda, regionai galėtų daugiau koncentruotis ir būtų geriau vystomi“, – žurnalistams sakė jis.
Prezidentūra: turėtų būti labiau pabrėžiama, kad ministerija nepadidintų biurokratijos
Prezidentūros teigimu, apklausa rodo žmonių norą suprasti planuojamų pokyčių naudą šalies gyventojams.
„Šiuo etapu, kai centrinės ir vietos valdžios lygmenimis vyksta diskusijos dėl XIX Vyriausybės programinio siekio steigti Regionų ministeriją, Vyriausybė turėtų aiškiau komunikuoti šio pokyčio tikslą – užtikrinti efektyvesnę nacionalinę regioninę politiką, didinti savivaldos savarankiškumą, pasiekti tolygesnę Lietuvos regionų plėtrą, mažinti ekonominius regionų vystymosi skirtumus, t. y. pasitarnauti visų Lietuvos regionų gyventojų gerovei“, – teigiama Prezidentūros atsiųstame komentare dienraščiui „Bernardinai.lt“.
Prezidentūra akcentuoja, kad viešojoje komunikacijoje turėtų būti labiau pabrėžiama, kad naujai kuriama ministerija nepadidintų biurokratinio aparato. „Ministerijos funkcijos, darbuotojai ir asignavimai būtų perimami iš šiuo metu veikiančių ministerijų, todėl nei valstybės valdymo išlaidos, nei biurokratų skaičius Vilniuje ją įsteigus neaugtų“, – tvirtina Prezidentūra.
Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Priduriama, kad klaidinančiu argumentu reikėtų laikyti ir idėją apie Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nenumatytą už regionus atsakingo vicepremjero pareigybę – jis neva galėtų išspręsti sudėtingas ir kompleksines regionų problemas.
„Prezidento vertinimu, nuo Nepriklausomybės atkūrimo taip ir nebuvo sukurta efektyvi regionų politika – deja, Lietuvos regionų atskirtys auga, demografinės problemos juose tampa nevaldomos. <...> Ministerija būtų įrankis socialiniams ir ekonominiams regionų skirtumams mažinti, didesnei regionų ir vietos savivaldos atsakomybei, finansiniam savarankiškumui, kokybiškoms sveikatos, švietimo ir kitoms paslaugoms gyventojams užtikrinti“, – nurodoma komentare ir pabrėžiama, jog, G. Nausėdos nuomone, nauja institucija turėtų užtikrinti, kad regionuose būtų patrauklu ir patogu gyventi.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
