Prof. E. Račius: deeskaluojant Izraelio ir Irano karinį konfliktą, lemiamą žodį privalo tarti JAV

Politologas, islamo ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius. Asmeninio archyvo nuotrauka

Kiek vėliau Izraelio kariuomenė pranešė, kad Iranas po Izraelio antskrydžių visoje islamo respublikos teritorijoje į Izraelį paleido maždaug šimtą nepilotuojamųjų orlaivių.

Po to Izraelis surengė naują atakų bangą Irano teritorijoje, įskaitant Tabrizo bei Širazo miestus ir Natanzo branduolinį kompleksą, pranešė Irano žiniasklaida.

Atsinaujinusį konfliktą tarp dviejų šalių dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Artimųjų Rytų ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius EGDŪNAS RAČIUS.

youtube.com video

Gerbiamasis profesoriau, kokios yra giluminės šio atsinaujinusio karinio konflikto tarp Irano ir Izraelio priežastys? Irano ginkluotosios pajėgos šiandien pareiškė, kad jų atsakas Izraeliui po mirtino smūgio keliems miestams, įskaitant sostinę Teheraną, neturės ribų.

Jeigu kalbame apie gilumines priežastis, turime suprasti, kad pretekstas, kurio pagrindu Izraelis jau ne pirmą kartą suduoda smūgius Iranui, kurių metu žūva civiliai mokslininkai, yra jo branduolinė programa. Tai daugiau pretekstas, nes Izraelio vyriausybė, vadovaujama Benjamino Netanyahu, yra labai aiškiai pasakiusi, kad galutinis Izraelio tikslas yra dabartinio Irano režimo nuvertimas, jo politinės santvarkos pakeitimas.

Šie smūgiai turi būti matomi iš tolesnio tikslo perspektyvos, nes Izraelis visą laiką sakė, kad dabartinis Iranas kelia grėsmę jo išlikimui. Ar tai būtų dėl Irano branduolinės programos, ar dėl ko nors kito – nėra taip svarbu.

O Irano reakcija, neva jis suduosiąs neįsivaizduojamo dydžio atsakomąjį smūgį, matyt, yra daugiau retorinio pobūdžio. Irano gynybinės galimybės sumenko praėjusiais metais po Izraelio bombardavimų, o puolamosios galimybės niekada nebuvo labai išplėtotos. Tikrai nėra paprasta tikėtis, kad Iranas sugebėtų realiai pasipriešinti ir suduoti atsakomąjį smūgį Izraeliui.

Izraelio kariuomenė patvirtino smogusi Teherano branduolinės programos objektams. EPA-ELTA nuotrauka

Kaip manote, kodėl Izraelis nesusilaiko nuo karinių smūgių Iranui? Juk turi tebesitęsiantį konfliktą su Palestina.

Izraelio vyriausybė, konkrečiai ministras pirmininkas, naudojasi proga, ir, kaip esu sakęs, tai yra jo auksinė valanda. Benjaminui Netanyahu sunkiai sekėsi susikalbėti su Baltųjų rūmų šeimininkais, ypač demokratais, ir dažnai deklaruojama strateginė partnerystė reiškė, kad Jungtinės Valstijos sulaikydavo Izraelį nuo kokių nors neapgalvotų ar drastiškų veiksmų.

Šį kartą situacija yra visiškai kitokia, nes dabartinis JAV prezidentas mąsto ir mato pasaulį labai panašiai kaip ir Izraelio ministras pirmininkas, ypač kalbant apie Vidurio Rytų regioną. Šiuo metu dar ministro pirmininko pareigas einantis Benjaminas Netanyahu gali pasinaudoti situacija, kai Baltieji rūmai jam yra išrašę vadinamąjį atvirą čekį: „Darykite, ką norite.“

Daug komentatorių sako, kad galbūt Baltieji rūmai šiuo konkrečiu atveju nėra patenkinti, ką padarė ir ką dar greičiausiai padarys Izraelis. Manyčiau, tai vėl yra labiau akių dūmimas, kad „mes nesikišome, mes nepalaikėme Izraelio“.

Esu giliai įsitikinęs, kad už viso šio Izraelio judesio, veikimo stovi Jungtinės Valstijos ir tai yra labai artimas tandemas. Taip kad šiuo atveju į klausimą, kodėl dabar tai įvyko, mano galva, atsakymas akivaizdus – nes arba Netanyahu nebebus ministras pirmininkas dėl rinkimų, dėl ko nors kito, arba galbūt ir JAV gali kažkas pasikeisti. 

Esu giliai įsitikinęs, kad už viso šio Izraelio judesio, veikimo stovi Jungtinės Valstijos ir tai yra labai artimas tandemas. Taip kad šiuo atveju į klausimą, kodėl dabar tai įvyko, mano galva, atsakymas akivaizdus – nes arba Netanyahu nebebus ministras pirmininkas dėl rinkimų, dėl ko nors kito, arba galbūt ir JAV gali kažkas pasikeisti. Vis dėlto dabartinis JAV prezidentas, nors ir geros sveikatos, bet yra garbaus amžiaus. O į Izraelio istoriją ministras pirmininkas nori įsirašyti kaip asmuo, kuris savo šaliai atidavė visą save.

Profesoriau, o kaip pasaulio valstybės apskritai reaguoja į Izraelio įvykdytus Irano bombardavimus? NATO generalinis sekretorius Markas Rutte šiandien pareiškė, kad labai svarbu, jog Izraelio sąjungininkai dėtų pastangas sumažinti įtampą po to, kai žydų valstybė atakavo Irano karinius ir branduolinius objektus.

Turbūt nėra tokio dalyko kaip pasaulio bendrija ar bendruomenė – yra daugybė valstybių, turinčių labai skirtingus interesus. Šiuo atveju mes matome, kad, tarkime, Kinija išreiškė susirūpinimą, nes, jos matymu, ši eskalacija neturi realaus pagrindo. Apie tai šiek tiek užsimena ir Vakarų valstybių lyderiai. Arabų šalių atstovų didesnių reakcijų kol kas negirdėjome, bet manyčiau, kad būtent arabų valstybių vadovai turėtų būti susirūpinę, ypač tų, kurios yra tarp Izraelio ir Irano – ten, kur yra Jungtinių Valstijų karinės bazės ar didelės investicijos.

Šiame regione to susirūpinimo vienaip ar kitaip yra, tačiau neretai būna, kad tai, kas pasakoma žodžiais ir patenka į eterį, ne visada reiškiasi tikrovėje.

Šį kartą tikrai vienareikšmiškai Izraelio išpuolis provokuotas nebuvo. Iranas buvo užpultas, kitaip negalima traktuoti.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad labai svarbu, jog Izraelio sąjungininkai siektų deeskaluoti įtampą, žydų valstybei prieš tai smogus į maždaug šimtą taikinių Irane, įskaitant Teherano branduolinius ir karinius objektus. EPA-ELTA nuotrauka

Paminėjote, kad Irano galimybės apsiginti nuo Izraelio atakų yra labai ribotos. Tai ką turėtų daryti tarptautinė bendruomenė, užkirsdama kelią dar vienam karui?

Tarptautinė bendruomenė neturi labai daug priemonių. Tarptautinė bendruomenė gali būti suvesta, redukuota į Jungtines Valstijas. Jeigu Jungtinės Valstijos nutartų elgtis taip, kad nebūtų eskaluojama ši situacija, jos tai galėtų padaryti labai greitai.

Didžioji dalis Izraelio ginkluotės yra amerikietiška. Didelė dalis žvalgybinės informacijos vienaip ar kitaip yra iš Jungtinių Valstijų. Jos yra pagrindinis Izraelio maitintojas karine prasme. Jei Jungtinės Valstijos apsispręstų elgtis kitaip, situacija tikrai galėtų deeskaluotis. Nesakau, kad viskas išsispręstų taikiai ir visos valstybės pradėtų bičiuliautis, bet tada Izraelis nebegalėtų savivaliauti taip, kaip tą daro pastaruosius metus.

Pasaulio bendrija šiuo atveju reiškia Jungtines Valstijas, o mes matome, kad Jungtinių Valstijų ir Izraelio vyriausybės interesai dabartiniu metu sutampa idealiai.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama