A. Globys: dėl savo krikščioniškų įsitikinimų kai kurie žmonės bijo prarasti darbą

„Bendruomenė pasitikėjo ir leido man veikti dar ketverius metus. Manau, tam tikras pasitikėjimo kreditas pasiteisino, ir ji mato pirmųjų ketverių metų vaisius“, – sako profsąjungos pirmininkas.

Su dienraščiu „Bernardinai.lt“ jis dalijasi veiklos metų patirtimi, pasakoja apie įvairias sąjungai lipdomas etiketes ir atskleidžia, kokius darbus antrojoje kadencijoje laiko prioritetiniais.

youtube.com video

Kaip vertinate pirmuosius Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos veiklos metus?

Pirmieji veiklos metai niekada nebūna lengvi, nes vyksta organizacijos tapatybės paieškos. Ketveri metai – gana trumpas laikas, patyrėme daug iššūkių, bet ir nemažai nuveikėme. Augo organizacijos narių skaičius ir susiformavo trys pagrindinės strateginės veiklų vykdymo kryptys – visa tai vertinu labai pozityviai.

Kaip ir visa Lietuva, su didžiausiu iššūkiu susidūrėme 2022 metais, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Tuo metu vykdėme reklamos dėl gyventojų pajamų mokesčio (GMP) skyrimo kampaniją, ją turėjome perdaryti iš esmės, nes taryba priėmė sprendimą visas surinktas lėšas skirti Ukrainai. Tai buvo pirmųjų veiklos metų finansinis iššūkis, nes sulaukėme nemažo žmonių pasitikėjimo ir surinkome apie 40 tūkst. eurų paramos, – ją visą atidavėme Ukrainai.

Kaip manote, kas lėmė tokį pasitikėjimą?

Manau, kad situacijos aktualumas. Mes išėjome su žinia, kad Krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga kuriasi siekdama pagrindinio tikslo – sąžinės, religijos ir žodžio laisvės. Tai rodo, kad daugelis žmonių atkreipia dėmesį į šias problemas, jaučiasi nesaugūs ir mūsų palaikymas nuolat auga.

Jau daugiau kaip dešimtmetį gana aktyviai dalyvauju visuomeninėje veikloje ir nuolat jaučiu žmonių baimę išsakyti savo nuomonę.

Kokie yra profesinės sąjungos pagrindiniai veikimo principai ir esminis tikslas?

Esminį tikslą galime įvardinti kaip misiją. Prisiminkime ir Evangelijos žodžius, kai Viešpats kalba apie įkyrią našlę, kuri bando įtikinti užkietėjusį teisėją, kad padėtų susitvarkyti su reikalais. Po visos šios situacijos Jėzus ištaria žodžius, kad atėjęs Žmogaus Sūnus apgins jūsų teises, bet ar grįžęs į žemę Jis dar suras tikėjimą? (plg. Lk 18, 8). Viena iš esminių Krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos misijų – atliepti Viešpaties rūpestį, ar sugrįžęs į žemę Jis ras tikėjimą.

Kiekviena karta susiduria su skirtingais iššūkiais. Prieš mus buvusioji patyrė sovietmetį. Buvo labai sunku išlaikyti tikėjimą, kai jis faktiškai buvo draudžiamas. Mūsų karta mato, kad visame Vakarų pasaulyje mąžta tikėjimas, ir Lietuva – ne išimtis.

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitinis suvažiavimas. Sąjungos archyvo nuotrauka

Sunkumų patiria kiekviena karta, bet pagrindinis iššūkis – tai mūsų sąžinės laisvė. Sąžinė – ta vieta, kurioje mes turime santykius su Dievu, kaip moko mūsų Katalikų Bažnyčios Katekizmas. Pagrindinė profesinės sąjungos misija – padėti kiekvienam krikščioniui, kuriam tikėjimas yra svarbus, išlaikyti santykį su Dievu. Taip pat sąjungai svarbu būti užnugariu, solidarizuotis su krikščionimis ir palaikyti juos įvairiomis formomis: malda, telkimusi, viešinimu, finansine, o jeigu reikia – ir teisine pagalba.

Sąjunga įkurta 2021-aisiais. Kodėl to nepadarėte anksčiau?

Mintis kurti Krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą kilo spontaniškai. Iniciatorius buvo kunigas Algirdas Toliatas. Idėja susiburti gimė 2021-aisiais, kai susiformavus naujos valdžios daugumai buvo paskelbta, kad per šimtą dienų bus priimtas civilinės partnerystės įstatymas ir ratifikuota Stambulo konvencija. Kunigas Toliatas socialiniuose tinkluose pasidalijo nuomone apie peticiją prieš Stambulo konvenciją ir partnerystės įstatymą. Vien dėl šio pasisakymo jis susidūrė su dideliu spaudimu.

Nors iš pradžių kunigas norėjo atsitraukti, vėliau grįžo ir kartu su manimi dalyvavo Marijos radijo laidoje, joje dalijosi savo patirtimi. Po laidos kunigas Algirdas šią problemą aptarė su kitais – jeigu su tokiu spaudimu susiduria dvasininkas, tai kaip jaučiasi kiti žmonės? Jis pasakojo, kad kai kurie dėl savo krikščioniškų įsitikinimų bijo prarasti darbą. Oficialiai dėl to nėra atleidžiama – ieškoma kitų priežasčių, jaučiamas darbdavio spaudimas. Tuomet prasideda savicenzūra.

Kunigas Toliatas pasiūlė steigti profesinę sąjunga. Iš pradžių tokia mintis pasirodė keista, bet po ilgų diskusijų ir maldų susiformavo bendraminčių ratas. Procesas truko kelis mėnesius, nes nenorėta skubėti, kad organizacija nevirstų tik trumpalaikiu entuziazmu. Prieš steigdami sąjungą konsultavomės su kardinolu Sigitu Tamkevičiumi. Išklausęs planus, jis mus palaikė. Steigimo procesas truko kelis mėnesius, kol susiformavo 35 steigėjų branduolys.

Mes prašome bent dviejų stojančiojo rekomendacijų iš kitų Bažnyčios bendruomenės žmonių. Taip daroma, nes gali būti, kad į profesinę sąjungą ateis žmogus, kuris norėtų ją sugriauti iš vidaus, ir tuomet kovodami su juo sugaišime daug laiko.

Ko reikia, kad žmogus galėtų tapti jūsų profesinės sąjungos nariu?

Steigdamasi profesinė sąjunga paskelbė deklaraciją, kurioje įvardinti pagrindiniai jos principai ir vizija. Kai žmogus išreiškia norą tapti sąjungos nariu, jis turi susipažinti su jos steigimo deklaracija ir atsakyti, ar pritaria tam, kas joje yra sakoma. Pirmajame punkte minima, kad Kristus yra visko pagrindas, – taip turi būti ir žmogaus gyvenime. Turime ir etikos kodeksą – stojantysis su juo taip pat turi susipažinti ir jam pritarti.

Mes prašome bent dviejų stojančiojo rekomendacijų iš kitų Bažnyčios bendruomenės žmonių. Taip daroma, nes gali būti, kad į profesinę sąjungą ateis žmogus, kuris norėtų ją sugriauti iš vidaus, ir tuomet kovodami su juo sugaišime daug laiko. Stodamas į profsąjungą asmuo turi įsipareigoti kiekvieną mėnesį mokėti nario mokestį – 10 eurų.

Kadangi paminėjote kunigą Toliatą, ar kunigas gali tapti profesinės sąjungos nariu?

Kunigas Algirdas nėra Krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos narys. Jis yra mūsų kapelionas, o kardinolas Tamkevičius – dvasinis vadovas.

Kunigas Algirdas Toliatas. Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos nuotrauka

Krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga nepriklauso institucinei Bažnyčiai ir negina kunigų teisių. Pasitaiko, kad mus šiuo klausimu bando provokuoti, bet mūsų tikslas yra krikščionių veikimas pasaulyje – jų darbo vietose. Žinoma, gali būti, kad žmonės dirba Bažnyčios organizacijose, turime ir tokių narių.

O kas tada apgins kunigų žodžio laisvę?

Tuo turi pasirūpinti patys kunigai. Galime jiems patarti, teikti rekomendacijas. Jiems keliami reikalavimai pagal Bažnyčios kanonus, ir tai jau ne mūsų darbo laukas.

Gegužės mėnesio duomenimis, jūsų profesinėje sąjungoje yra 89 nariai. Kaip vertinate šį skaičių?

Tai nėra koks nors šuolis iki tūkstančio narių, bet mes tokio tikslo ir nekeliame. Jeigu iš karto, tik įkūrus organizaciją, atsirastų tūkstantis narių, būtų labai sudėtinga tokią sąjungą suvaldyti. Šiuo metu jos nariai yra labai sąmoningi. Per pirmus ketverius metus jų skaičius paaugo 2,5 karto. Man atrodo, tai gana solidu, ir mes tuo džiaugiamės.

Kartą per ketvirtį (jeigu reikia ir dažniau) vyksta tarybos posėdžiai. Nepamenu nė vieno posėdžio, per kurį nebūtų priimtas naujas narys, nes taryba turi patvirtinti naujo nario stojimą į profesinę sąjungą.

Jeigu pašalintume sąjungos nario mokestį, galbūt prisiregistruotų tūkstančiai, tačiau tokio tikslo neturime. Savo organizaciją įvardijame kaip bendruomenę ir laikome ją daug platesne, nes pirmaisiais veiklos metais GPM dalį mums skyrė apie 1100 žmonių. 2023-iaisiais – per du tūkstančius. Tai yra tam tikra mūsų bendruomenės narių dalis.

Be to, vykdome įvairius mokymus apie krikščioniškąją tapatybę. Daug jų filmuojame ir vėliau vaizdo įrašais dalijamės socialiniuose tinkluose. Didžiąją mokymų dalį peržiūri apie 10 tūkst. žmonių. Juos mes irgi laikome savotiška savo bendruomenės dalimi.

Priežasčių, kodėl žmonės nestoja į sąjungą, yra daug. Viena jų – solidarumo stoka. Reikia aktyviai prisidėti prie bendruomenės, siūlyti idėjas. Problema – kad iš tikrųjų esame sofos krikščionys.

Visa tai yra tarsi argumentai, kad krikščionių darbuotojų yra daugiau, nei šiuo metu tokių žmonių yra prisijungusių prie profesinės sąjungos. Kaip jums atrodo, kodėl tie, kurie skiria paramą, stebi mokymus, nenusprendžia tapti nariais?

Manau, viena pagrindinių priežasčių – kad skirtingų profesijų žmonės nevienodai susiduria su problemos aktualumu. Per ketverius metus mūsų sąjungoje yra išsigryninęs tam tikrų profesijų branduolys. Turime platų akademinės bendruomenės ratą – tarp mūsų narių yra visų universitetų dėstytojų. Daug narių – iš medikų bendruomenės. Nemažai yra teisininkų, nes dalis jų patiria spaudimą arba karjeros galimybių ribojimą dėl atstovaujamos krikščioniškos prigimtinės teisės nuostatų. Yra daug mokytojų.

Priežasčių, kodėl žmonės nestoja į sąjungą, yra daug. Viena jų – solidarumo stoka. Reikia aktyviai prisidėti prie bendruomenės, siūlyti idėjas. Problema – kad iš tikrųjų esame sofos krikščionys.

Minėjote, kad viena iš profesinės sąjungos misijų – ginti ir užtikrinti sąžinės, religijos ir žodžio laisvę. Kokiomis priemonėmis tai įmanoma pasiekti? Tik teisinėmis?

Turėjome kelis atvejus, kai mūsų bendruomenės nariai savo darbo vietoje susidūrė su realia cancel kultūra. Kai kurie iš jų – plačiai žinomi visuomenėje. Tai žurnalistas Virginijus Savukynas, kuris turėjo konfliktą su LRT dėl pasisakymo feisbuke. Kitas atvejis – Vidmanto Valiušaičio konfliktas su Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Taip pat profesorės dr. Birutės Obelenienės situacija, kai Vytauto Didžiojo universitete buvo užsipultas jos mokymų kursas ir faktiškai buvo bandoma ją išmesti iš universiteto.

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos tarybos narė prof. dr. Birutė Obelenienė ir sąjungos pirmininkas Audrius Globys. Sąjungos archyvo nuotrauka

Turime išsigryninę metodologiją, kuri veikia praktiškai, ir čia aš matau net tam tikrą Dievo laiminimą.

Svarbu ir tai, kad mūsų dvasinis palydėtojas kunigas Toliatas visą bendruomenę kviečia melstis noveną į Šventąją Dvasią. Meldžiamės už visus, kurie dalyvauja konflikte.

Antras dalykas – veikimo algoritmo dalis – viešinimas. Šią patirtį perėmėme iš „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“. Kiekvienas atvejis yra viešinamas. Bendradarbiaujame su didžiąja dauguma Lietuvos žiniasklaidos. Trečia – prašome, kad pasisakytų ir visuomeninės organizacijos, bendradarbiaujame su dauguma jų.

Ketvirta – tai teisinė pagalba. Ji labai svarbi, bendradarbiaujame su advokatų kontora. Teisinis palydėjimas vyksta vadovaujant profesionalams, nes bylos būna sudėtingos, tam reikia specifinių žinių. Visas jas laimėjome, bet jos brangiai kainavo.

Kaip jums atrodo, ar nekyla pavojus, kad prieš valstybę veikiantys asmenys gali prisidengti savo krikščioniškomis pažiūromis ir prašyti profesinės sąjungos paramos?

Todėl ir yra reikalingos rekomendacijos, kad į profesinę sąjungą stojančius žmones pažintume pačioje pradžioje ir kad jūsų minėti asmenys nepatektų į mūsų organizaciją.

Viešojoje erdvėje kartais tenka matyti, kad Krikščionių darbuotojų profesinei sąjungai dažnai būna lipdomos radikalų ir maršistų etiketės. Iš kur kyla tokie apibūdinimai?

Etikečių klijavimas yra vienas iš propagandos veikimo būdų. Kai šiandien pasikalbi su disidentais arba skaitai jų knygas, matai, kad jiems nuolat buvo klijuojamos etiketės. Taip buvo daroma norint šiuos žmones atitraukti nuo visuomenės ir suskaldyti pačią bendruomenę. Labai gaila, bet kai kurias etiketes klijuoja ir krikščionių bendruomenės.

Mano atsakymas labai paprastas – kaip ir Kalno pamoksle. Viešpats sakė, kad palaiminti persekiojami ir tie, kurie šmeižiami neteisingai. Būkite linksmi, džiūgaukite, nes jūsų laukia didelis atpildas danguje (plg. Mt 5, 10–12). Taigi mes esame linksmi ir džiūgaujame, nes mums klijuojamos etiketės yra netiesa.

Įvardijote radikalumą. Man pirmoje vietoje yra Dievas – Kristus. Ar dėl to esu radikalas? Kai klijuojama maršisto ar radikalo etiketė, reikėtų labai aiškiai įsivardinti turinį. Mūsų bendruomenę, tarybos narius sudaro visuomenėje žinomi ir gerbtini žmonės. Jie tikrai nėra kokie nors marginalai.

Esate išrinktas ir toliau vadovauti profesinei sąjungai. Kaip manote, kas lėmė tokį balsavusiųjų sprendimą?

Bendruomenė pasitikėjo ir leido man veikti dar ketverius metus. Manau, tam tikras pasitikėjimo kreditas pasiteisino, ir ji mato pirmųjų ketverių metų vaisius.

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitinis suvažiavimas. Sąjungos archyvo nuotrauka

Ar naujoje kadencijoje turite išsikėlęs kokius nors tikslus?

Po ketverių metų organizacijos tikslai ir misija išryškėjo – padėti kovoje, kad kiekvienas, kuriam svarbus santykis su Viešpačiu, nebūtų priverstas eiti į kompromisus su savo sąžine, nes tai yra esminė vieta santykiui su Dievu. Išsigrynino trys strateginės veiklos kryptys: telkimas ir solidarumas, mokymas ir ugdymas, viešinimas ir teisinė gynyba. Veiklą šiose srityse planuojame tęsti ir tobulinti.

Dar vienas dalykas, kurio nepaminėjau, – nuo antrųjų GPM dalies rinkimo metų pradėjome telkti finansinį organizacijos fondą, kad žmonės jaustųsi saugesni. Turime ilgalaikę viziją, kad galbūt šis fondas virs neliečiamo kapitalo fondu, o tai reikštų tam tikrą stabilumą organizacijos nariams.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama