Slaptos kameros ir už 90 eurų parduodami atsakymai: sukčiavimas egzaminuose kelia nerimą mokytojams
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Praėjusią savaitę moksleivių tinkle „TikTok“ pasirodė intriguojančių paslaugų kainoraštis. Jame už 90 eurų mokestį siūloma matematikos valstybinio brandos egzamino atsakymų nuotrauka, už 230 eurų – gyvas atsakymų diktavimas ir instrukcijų suteikimas, kaip slapta klausytis pokalbio. Kaip saugumo garantą skelbimo autorius siūlo nemokamai pasidalinti biologijos egzamino atsakymais ir įspėja – kitais metais kainos bus trigubai didesnės.
„Sukčiavimo apimtys auga ant mielių. Tokioje realybėje gyvename šiandien“, – feisbuke sureagavo skelbimu pasidalijęs matematikos mokytojas ŠARŪNAS VAITKUS.
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) portalui LRT.lt teigė, kad egzaminų sesija vyksta sklandžiai, už tvarką jų metu atsako pačios mokyklos, tačiau kitais metais žada inicijuoti tvarkos pakeitimus.
Sukčiavimo kultūra gyvavo jau seniai
Matematikos mokytojas Š. Vaitkus dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtino, kad nesąžiningas akademinis elgesys yra sena problema, gerai pažįstama tiek mokiniams, tiek mokytojams. „Visi kažką žino, kažką matė, bet apie tai kalba nedrąsiai, temą laiko tabu arba priima kaip normą. Pradėjus tikrinti mokinių žinias testais ar uždaviniais, kuriuose reikia įrašyti atsakymą, sukčiavimo kultūra pasimatė dar geriau. Ji, ko gero, gyvavo visą laiką, tik dabar tapo paprasčiau pasinaudoti užduočių ar egzamino struktūros trūkumais“, – sakė mokytojas.
Problema aktuali ne tik tarp 11–12 klasių mokinių, bet ir įgyvendinant Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) arba Nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus (NMPP).
„Esu girdėjęs visokiausių istorijų – pradedant tuo, kad vaikams per patikrinimus pasakinėjami atsakymai. Atsiranda bėda, kai mokinys ateina į devintą klasę turėdamas tobulus įvertinimus ir didelį pasitikėjimą savimi, o po kurio laiko paaiškėja, kad jo žinios neatitinka lygio, pagal kurį buvo įvertintas“, – aiškino pedagogas.
Š. Vaitkaus teigimu, moksleiviai griebiasi sukčiavimo siekdami gauti kuo aukštesnį pažymį. Tačiau mokytojas įspėja – nesąžiningo akademinio elgesio pasekmės atsiliepia ateityje.
„Mokantis universitete nebepakanka gebėti nusirašyti. Mokiniai turi įsisąmoninti, kad sąžiningu darbu uždirbtas net ir mažesnis įvertinimas ramina sąžinę. Kartais pasidaro liūdna kalbant šia tema. Suprantu mokinių norą išlaikyti egzaminą ir siekti užsibrėžtų tikslų, bet jokiais būdais neteisinu tokių sukčiavimo būdų“, – tikino matematikos mokytojas.
Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytojas, Meilės Lukšienės premijos laureatas Šarūnas Vaitkus. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
Ausinės ir sagos dydžio kamera
Vilniaus „Taikos“ progimnazijos istorijos ir etikos mokytojas ALGIS BITAUTAS antrino, kad nesąžiningą elgesį lemia susiformavusi ydinga ankstesnė praktika.
„Dešimtokai, neišlaikę patikrinimo, vis tiek yra perkeliami į vienuoliktą klasę. Vadinasi, dar iki brandos egzaminų mokiniai mato ydingą praktiką. Jie žino, kad net ir už nusirašymą jiems nieko negrės. Jei valstybiniai brandos egzaminai kažką lemia, tuomet turėtų lemti ir patikrinimai ketvirtoje, aštuntoje bei dešimtoje klasėse“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo pašnekovas.
A. Bitautas tikino esąs nustebintas sukčiavimo būdų pasiūla – internete galima rasti ne tik egzaminų atsakymus, bet ir slapto pasiklausymo įrenginių.
„Pirmoje testinėje dalyje galima žvilgtelėti į kaimyną, bet sukčiavimo būdų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, panagrinėjau skelbimus internete, ten siūlomos įvairios ausinės už prieinamą kainą, kuri prasideda nuo 50 eurų. Kaip veikia ausinės – aišku, bet kaip perduoti tokią informaciją? Pasirodo, egzistuoja mini kameros, niekuo nesiskiriančios nuo sagos. Mokinys sėdi savo vietoje, kamera fiksuoja vaizdą, o garsas perduodamas į ausinę. Taip pat gali būti pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas“, – sukčiavimo egzaminų metu būdus aptarė mokytojas.
Pašnekovas atviras – NŠA nėra pasiruošusi technologijų pažangai. „Technologijos sparčiai tobulėja, o pati tiek egzaminų programa, tiek vykdymo tvarka nebespėja atliepti šiandienių iššūkių. Laikant vairuotojo egzaminą speciali įranga tikrina, ar neturi ausinių ir kitų technologijų. Manyčiau, valstybiniame brandos egzamine turėtų būti sudaryta bent jau regimybė, kad tokios priemonės gali būti taikomos ir mokyklose“, – įsitikinęs A. Bitautas.
Istorijos ir etikos mokytojas Algis Bitautas. Evgenios Levin / „Bernardinai.lt“ nuotrauka
Istorijos ir etikos mokytojas atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – sumažėjusį egzaminą prižiūrinčių mokytojų skaičių.
„Anksčiau būdavo griežtesnė tvarka – mokinius klasėje stebėdavo du vykdytojai. Dabar užtenka vieno, o kitas lieka už durų. Kalbant apie pačias egzaminų užduotis ir kaip jos nutekinamos – tai taip pat skamba kurioziškai; mokyklų pavaduotojai iškviečiami šeštą valandą ryto į savivaldybę atsiimti užduočių. Labai keista – ar tai daroma dėl taupymo sumetimų?“ – nuostabos neslėpė A. Bitautas.
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidento MARTYNO DIKŠAIČIO nuomone, norint užtikrinti kuo sąžiningesnį mokinių elgesį valstybinių brandos egzaminų metu, reikia pasirūpinti tinkama tvarka klasėse.
„Egzaminą prižiūrintys asmenys turėtų nebijoti pavaikščioti po klasę ir stebėti, kaip mokiniai elgiasi. Kitas aspektas – turi būti atitinkami tarpai tarp stalų. Jeigu jie išlaikomi pagal rekomendacijas, nusirašinėti tampa gerokai sunkiau“, – sakė moksleivių atstovas.
Bendradarbiaujama su policija
Nacionalinė švietimo agentūra tvirtina, kad šiemet egzaminų sesija vyksta sklandžiai, o kilę trukdžiai nedelsiant išsprendžiami.
„Vykdant kai kurių pirmų valstybinių brandos egzaminų dalis, pasitaikė pavienių atvejų, kai mokiniams iš karto nepavyko prisijungti prie sistemos (pavyzdžiui, prisijungė per anksti), sutriko interneto ryšys ar kilo kitų individualių sunkumų (pavyzdžiui, pasitaikė supainiotų prisijungimo kodų), tačiau NŠA budinti techninės pagalbos linija sureagavo į visus šiuos atvejus ir kartu su mokyklomis viską išsprendė“, – portalui LRT.lt teigė agentūra.
Ji taip pat paaiškino, kad elektroninė testavimo sistema automatiškai fiksuoja mokinio atliktus neleistinus veiksmus: paliekamą testavimo aplinkos langą, bandymus atverti kitus kompiuterio langus ar daromas ekrano nuotraukas.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
„Atvejai, kai neleistini veiksmai atliekami sistemingai, t. y. daugiau nei keliolika kartų, ir dėl to išties kyla pagrįstų abejonių dėl savarankiškumo atliekant užduotis ir rezultatų objektyvumo, perduodami specialiai Nacionalinės švietimo agentūros komisijai, ir ji sprendžia dėl tokių mokinių darbų nevertinimo, dalies darbo nevertinimo arba įspėjimo“, – skelbiama agentūros atsakyme.
„Visos egzaminų sesijos metu bendradarbiaujame su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, kuris stebi viešąją erdvę dėl galimų sukčiavimo atvejų. Visi galimi sukčiavimo atvejai fiksuojami ir perduodami teisėsaugos pareigūnams“, – apibendrino NŠA.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytojas, Meilės Lukšienės premijos laureatas Šarūnas Vaitkus. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
Ausinės ir sagos dydžio kamera
Vilniaus „Taikos“ progimnazijos istorijos ir etikos mokytojas ALGIS BITAUTAS antrino, kad nesąžiningą elgesį lemia susiformavusi ydinga ankstesnė praktika.
„Dešimtokai, neišlaikę patikrinimo, vis tiek yra perkeliami į vienuoliktą klasę. Vadinasi, dar iki brandos egzaminų mokiniai mato ydingą praktiką. Jie žino, kad net ir už nusirašymą jiems nieko negrės. Jei valstybiniai brandos egzaminai kažką lemia, tuomet turėtų lemti ir patikrinimai ketvirtoje, aštuntoje bei dešimtoje klasėse“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo pašnekovas.
A. Bitautas tikino esąs nustebintas sukčiavimo būdų pasiūla – internete galima rasti ne tik egzaminų atsakymus, bet ir slapto pasiklausymo įrenginių.
„Pirmoje testinėje dalyje galima žvilgtelėti į kaimyną, bet sukčiavimo būdų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, panagrinėjau skelbimus internete, ten siūlomos įvairios ausinės už prieinamą kainą, kuri prasideda nuo 50 eurų. Kaip veikia ausinės – aišku, bet kaip perduoti tokią informaciją? Pasirodo, egzistuoja mini kameros, niekuo nesiskiriančios nuo sagos. Mokinys sėdi savo vietoje, kamera fiksuoja vaizdą, o garsas perduodamas į ausinę. Taip pat gali būti pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas“, – sukčiavimo egzaminų metu būdus aptarė mokytojas.
Pašnekovas atviras – NŠA nėra pasiruošusi technologijų pažangai. „Technologijos sparčiai tobulėja, o pati tiek egzaminų programa, tiek vykdymo tvarka nebespėja atliepti šiandienių iššūkių. Laikant vairuotojo egzaminą speciali įranga tikrina, ar neturi ausinių ir kitų technologijų. Manyčiau, valstybiniame brandos egzamine turėtų būti sudaryta bent jau regimybė, kad tokios priemonės gali būti taikomos ir mokyklose“, – įsitikinęs A. Bitautas.
Istorijos ir etikos mokytojas Algis Bitautas. Evgenios Levin / „Bernardinai.lt“ nuotrauka
Istorijos ir etikos mokytojas atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – sumažėjusį egzaminą prižiūrinčių mokytojų skaičių.
„Anksčiau būdavo griežtesnė tvarka – mokinius klasėje stebėdavo du vykdytojai. Dabar užtenka vieno, o kitas lieka už durų. Kalbant apie pačias egzaminų užduotis ir kaip jos nutekinamos – tai taip pat skamba kurioziškai; mokyklų pavaduotojai iškviečiami šeštą valandą ryto į savivaldybę atsiimti užduočių. Labai keista – ar tai daroma dėl taupymo sumetimų?“ – nuostabos neslėpė A. Bitautas.
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidento MARTYNO DIKŠAIČIO nuomone, norint užtikrinti kuo sąžiningesnį mokinių elgesį valstybinių brandos egzaminų metu, reikia pasirūpinti tinkama tvarka klasėse.
„Egzaminą prižiūrintys asmenys turėtų nebijoti pavaikščioti po klasę ir stebėti, kaip mokiniai elgiasi. Kitas aspektas – turi būti atitinkami tarpai tarp stalų. Jeigu jie išlaikomi pagal rekomendacijas, nusirašinėti tampa gerokai sunkiau“, – sakė moksleivių atstovas.
Bendradarbiaujama su policija
Nacionalinė švietimo agentūra tvirtina, kad šiemet egzaminų sesija vyksta sklandžiai, o kilę trukdžiai nedelsiant išsprendžiami.
„Vykdant kai kurių pirmų valstybinių brandos egzaminų dalis, pasitaikė pavienių atvejų, kai mokiniams iš karto nepavyko prisijungti prie sistemos (pavyzdžiui, prisijungė per anksti), sutriko interneto ryšys ar kilo kitų individualių sunkumų (pavyzdžiui, pasitaikė supainiotų prisijungimo kodų), tačiau NŠA budinti techninės pagalbos linija sureagavo į visus šiuos atvejus ir kartu su mokyklomis viską išsprendė“, – portalui LRT.lt teigė agentūra.
Ji taip pat paaiškino, kad elektroninė testavimo sistema automatiškai fiksuoja mokinio atliktus neleistinus veiksmus: paliekamą testavimo aplinkos langą, bandymus atverti kitus kompiuterio langus ar daromas ekrano nuotraukas.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
„Atvejai, kai neleistini veiksmai atliekami sistemingai, t. y. daugiau nei keliolika kartų, ir dėl to išties kyla pagrįstų abejonių dėl savarankiškumo atliekant užduotis ir rezultatų objektyvumo, perduodami specialiai Nacionalinės švietimo agentūros komisijai, ir ji sprendžia dėl tokių mokinių darbų nevertinimo, dalies darbo nevertinimo arba įspėjimo“, – skelbiama agentūros atsakyme.
„Visos egzaminų sesijos metu bendradarbiaujame su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, kuris stebi viešąją erdvę dėl galimų sukčiavimo atvejų. Visi galimi sukčiavimo atvejai fiksuojami ir perduodami teisėsaugos pareigūnams“, – apibendrino NŠA.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
