Prieš paršelių kastraciją be nuskausminamųjų protestuojanti G. Vaitkevičiūtė: „Mes nekalbame apie raketų mokslą“

VšĮ „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka Vėliau pasikalbėti su gausiu protestuotojų būriu atėjo ir VMVT atstovės, jos stengėsi atsakyti į gyvūnų gerovės gynėjų klausimus. Užtektų parašo, kad gyvūnų kančios baigtųsi Protestą organizavo VšĮ „Tušti narvai“ – šie žmonės ir inicijuoja kampaniją, kuria siekiama nutraukti paršelių kastravimą be nuskausminamųjų. Raginama visuomenę aktyviai pasisakyti už gyvūnų gerovę ir siųsti elektroninius laiškus VMVT vadovei Audronei Mikalauskienei su prašymu stabdyti gyvūnų kančias. Protesto metu buvo leidžiami kraupūs paršelių klyksmai, o aktyvistų rankose laikomi žaisliniai kruvini paršeliai tarsi nukėlė į vietą, kur išties vykdoma kastracija. „Tuščių narvų“ vadovė GABRIELĖ VAITKEVIČIŪTĖ į mikrofoną dėstė argumentus, kodėl dera nutraukti šią ūkininkavimo praktiką. „Paršeliai yra kastruojami be jokio nuskausminimo, ir tai gali pakeisti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Mūsų rengta praėjusi akcija buvo skirta tam, kad iškeltume šią temą į viešumą ir pradėtume apie tai diskutuoti kaip valstybė. Diskusijos prasidėjo, tačiau į jas nekviečiami nevyriausybininkai, pasisakantys už gyvūnų gerovę. Kol kas atrodo, kad tarnybai svarbu išgirsti tik lobistus ir verslininkus, o ne visuomenės atstovus. Dėl to mes protestuojame ir sakome, kad nepavyks taip lengvai ignoruoti visuomenės balso – ji nori, kad gyvūnai būtų apsaugoti“, – kalbėjo G. Vaitkevičiūtė. Proteste prieš paršelių kastraciją be nuskausminamųjų aktyvistai rankose laikė žaislinius kruvinus paršelius. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka Jos teigimu, vos vieno VMVT vadovės parašo užtektų, kad gyvūnų kančios baigtųsi. „Laiko klausimas, kada sulauksime VMVT vadovės pritarimo. Visas pasaulis to link eina, nes visuomenė nori, kad gyvūnai nebūtų kankinami“, – sakė G. Vaitkevičiūtė. Beveik 80 proc. lietuvių pritaria, kad žiauri praktika būtų uždrausta Pasak nevyriausybinės organizacijos „Tušti narvai“ vadovės, Suomija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Nyderlandai, Norvegija ir Belgija jau yra uždraudusios gyvūnų kastravimą nenumalšinus skausmo, o griežtesni apribojimai jau galioja ir Šveicarijoje bei Danijoje. „Šveicarija ne tik riboja šią praktiką, bet ir reikalauja, kad nuo liepos 1 dienos, jeigu paršelis buvo kastruotas be nuskausminamųjų, tai turi būti pažymėta ant parduodamos mėsos etiketės. Kaip ant cigarečių pakuočių rašoma, kad rūkymas sukelia vėžį, – pabrėžė G. Vaitkevičiūtė. – Kitos šalys dabar kaip tik eina šiuo keliu. Slovėnijoje svarstoma įvesti su tuo susijusį parlamentinį draudimą. Mes nekalbame apie raketų mokslą ar naujovę, kuri yra niekam neįsivaizduojama, mes kalbame apie standartinę praktiką, kurią taiko civilizuotos šalys.“ Paklausta, kodėl kyla keblumų nutraukti šias gyvūnų kančias, G. Vaitkevičiūtė atsakė: „Mano manymu, per daug klausomasi verslo lobistų ir nepaisoma visuomenės nuomonės. Verslo lobistai pasakė, kad tai jiems neapsimoka, – į tai ir yra atsižvelgiama. Laikas tai pakeisti, nes VMVT yra ne kiaulių augintojų interesų atstovavimo, o valstybinė tarnyba. Valstybė yra ir visuomenė, o joje yra žmonių, kurie nori apsaugoti gyvūnus. Beveik 80 proc. lietuvių pritaria, kad ši žiauri praktika būtų uždrausta.“

Gyvename tokiais laikais, kai gyvūno kančia dėl mažesnės kainos, skanesnio patiekalo arba galimybės kiekvieną dieną maitintis gyvūninės kilmės produktais yra nepateisinama.

Protesto dalyviai: jokio pasiteisinimo čia negali būti Protestuotojai įsitikinę – tokios akcijos šviečia visuomenę ir formuoja požiūrį į gyvūnų gerovę. Kai kurie protesto dalyviai teigė, kad apie paršelių kastraciją be nuskausminamųjų sužinojo būtent per „Tuščių narvų“ kampaniją. „Man atrodo, kad gyvename tokiais laikais, kai gyvūno kančia dėl mažesnės kainos, skanesnio patiekalo arba galimybės kiekvieną dieną maitintis gyvūninės kilmės produktais yra nepateisinama. Žmonių pasirinkimas – valgyti mėsą ar ne, tačiau šiais laikais turime įvairių galimybių valgyti mažiau mėsos ir būti lygiai tiek pat sveiki. Jokio pasiteisinimo čia negali būti – gyvūnams turi būti keliama kuo mažiau kančios. Šiandien stoviu proteste dėl to, kad matau, jog gyvūnų kančią sukelia žmonių godumas ir pasirinkimas ignoruoti tai, iš kur atkeliauja jų maistas“, – kalbėjo protesto dalyvė KAMILĖ PUDŽEMYTĖ. Plakatuose vaizduojamas paršelių kastracijos procesas. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka Į demonstraciją prieš paršelių kastraciją nenumalšinus skausmo susirinko nemažas būrys už gyvūnų gerovę pasisakančių žmonių. Kai kurie aktyvistai teigė tokiuose protestuose dalyvaujantys jau ne pirmą kartą ir visada prisijungiantys prie panašių iniciatyvų. „Esu labai empatiška gyvūnų skausmui. Kadangi esu veganė, vengiu gyvūninės kilmės produktų. Klausimas dėl paršelių kastracijos man atrodo smulkmena palyginus su gyvūnų kančiomis fermose, kurios ir toliau tęsis net uždraudus tokią kastraciją. Tačiau kelti šį klausimą vis tiek yra labai svarbu. Paršeliai yra vos kelių dienų, jie patiria skausmą ir siaubą. Aš nesuprantu, kodėl reikia delsti dėl šio draudimo. Mes esame už tai, kad būtų kuo greičiau uždėtas VMVT vadovės parašas, draudžiantis kastruoti gyvūnus be nuskausminamųjų. Kelių eurų argumentas tikrai šiuo atveju juokingas“, – kalbėjo protesto dalyvė IRMA USCILAITYTĖ. VMVT atstovės: svarstoma apie pereinamąjį laikotarpį Su protesto dalyviais pasikalbėti atėjo trys VMVT atstovės. Jos mėgino išdėstyti tarnybos poziciją ir atsakyti į aktyvistų klausimus. „Paršelius be nuskausminimo kastruoti leidžia europinio lygio direktyva. Tai nėra tik Lietuvos taisyklė, – tvirtino VMVT atstovė spaudai AISTĖ PRIELGAUSKAITĖ. – Pokyčiai įvyks tada, kai bus nustatytas visiems priimtinas pereinamasis laikotarpis ir valstybė galės jį įgyvendinti finansiškai. Šalys prie šios praktikos draudimo arba ribojimo perėjo ir per penkerius, ir per dešimt metų. Svarstome galimybę nustatyti pereinamąjį laikotarpį, tačiau kartu tarnyba siekia įvertinti ir galimas alternatyvas. Remsimės geriausiais pavyzdžiais ir mėginsime juos taikyti Lietuvai. Tam, kad ši taisyklė veiktų, turi būti sukurta sistema. Pakeitus vieną žodį, ūkininkai savaime nepradės elgtis kitaip.“ VMTV darbuotojos atėjo pasikalbėti su protestuotojais. Kairėje – VMVT atstovė spaudai Aistė Prielgauskaitė. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka Institucijos atstovės teigimu, nuskausminimas yra viena iš alternatyvų, tačiau tai – medikamentinė intervencija, ir ji kainuoja. „Lobistai išsireikalavo šios išimties“ Išgirdę argumentą dėl finansų, protestuotojai pasipiktino. Anot jų, tiek šuns, tiek arklio kastracija kainuoja, nepriklausomai nuo to, kad arklieną žmonės valgo, o šunis laiko kaip augintinius. „Tai jūs slėpsitės už Europos Sąjungos dėl daromos klaidos? Klaida yra dėl to, kad lobistai išsireikalavo šios išimties. Dabar jie lygiai taip pat iš jūsų reikalauja, kad tik jie vieni būtų kviečiami į diskusijas“, – sureagavo G. Vaitkevičiūtė. Priežastis, kodėl vieninteliai paršeliai gali būti kastruojami nenumalšinus skausmo, yra istorinė. Pasak VMVT atstovės, neverta tikėtis, kad šis įstatymas greitai pasikeis, kiekviena šalis galinti priimti griežtesnius reikalavimus ir apie tai informuoti Europos Komisiją. Vienos šalys, anot jos, yra uždraudusios kastruoti paršelius be nuskausminamųjų, o kitos randa kitų būdų susitarti su kiaulių augintojais. Protestas prieš paršelių kastraciją be nuskausminamųjų. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka Institucijos atstovių teigimu, ūkinių gyvūnų gerovės politiką formuojanti Žemės ūkio ministerija pritarė, kad laikas eiti aukštesnių standartų link. Tarnyba sieks sudaryti sujungtą visų suinteresuotų šalių ekspertų grupę. „Šiandien mes reikalaujame, kad tarnyba dirbtų savo darbą. Nesitikiu, kad vienu protestu pavyks pakeisti dešimtmečius nusistovėjusią tvarką, kai klausomasi tik verslininkų, o gyvūnų apsauga, deja, nerūpi. Manau, dar reikės daug protestų, akcijų, laiškų, visuomenės susirūpinimo ir skatinimo, kad tai pasikeistų“, – lūkesčius vardijo G. Vaitkevičiūtė. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Aurelija Plokštytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama