Prof. D. Žalimas apie Izraelio prieš Palestiną karą: nusikaltimams žmoniškumui senaties nėra

Dėl pastarojo atvejo jau daugiau nei prieš metus į Tarptautinį Teisingumo Teismą kreipėsi Pietų Afrikos Respublika. Kokie kariniai veiksmai byloja apie galimą genocido politikos vykdymą? Šį klausimą dienraštis „Bernardinai.lt“ pateikia tarptautinės teisės žinovui, profesoriui, Europos Parlamento nariui DAINIUI ŽALIMUI.

youtube.com video

Kaltinimai, kad Izraelis kare prieš Palestiną galimai pažeidžia įvairias tarptautines sutartis ir normas, nėra nauji. Apie tai kalba tarptautinės organizacijos ir teisinės institucijos, įvairių sričių ekspertai, kai kurių valstybių vadovai nuo pat Izraelio pradėto karo prieš Palestiną pradžios. Tarp galimų pažeidimų minima ketvirtoji Ženevos konvencija, tarptautinė humanitarinė teisė, Konvencija dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį. Kaip visa tai jūs pakomentuotumėte?

Iš tiesų klausimas yra labai sudėtingas. Žodis „galimai“ čia ne visada tinka. Priminsiu, kad 2024 m. liepos 19 d. Tarptautinis Teisingumo Teismas yra priėmęs konsultacinę išvadą. Prieš 20 metų buvo paskelbta išvada dėl Izraelio statomos sienos okupuotoje Palestinos teritorijoje. 2024-ųjų išvada yra kur kas išsamesnė. Čia kalbama ne vien apie sieną, bet ir apie visą Palestinos teritorijos okupavimą ir čia vykdomą Izraelio politiką.

Čia žodžio „galimai“ jau nerasime. Išvadoje akcentuojama keletas svarbių dalykų: Izraelio politika įkurdinant naujakurius, steigiant naujakurių gyvenvietes. Nors iš kai kurių šių teritorijų jos vėliau buvo iškeldintos, tai pažeidžia Ženevos konvenciją (turiu galvoje ketvirtąją Ženevos konvenciją). Joje aiškiai pasakyta, kad okupuojanti valstybė, šiuo atveju Izraelis, negali savo gyventojų perkelti į okupuotą teritoriją. Taigi, visos naujakurių gyvenvietės yra akivaizdus minėtos konvencijos draudimo pažeidimas.

Joje taip pat pabrėžiama, kad negalima prievarta deportuoti gyventojų iš okupuotos teritorijos. Tuo metu Izraelio kai kurios taikomos priemonės, jeigu ir pateisinamos kariniu būtinumu, turėjo būti laikinos. Visos čia vykdytos Izraelio priemonės deportavimą pavertė nuolatiniu. Tai taip pat yra Ženevos konvencijos pažeidimas.

Žemių, turto nusavinimas yra jau kitų konvencijų, Hagos taisyklių pažeidimas. Čia jau nebėra žodžio „galimai“. Tarptautinis Teisingumo Teismas labai aiškiai konstatavo, kad gyvenviečių kūrimo politika, siekis nuolat kontroliuoti atitinkamas teritorijas yra ir Ženevos konvencijos, ir Hagos taisyklių pažeidimas.

Visa tai veikiausiai yra pasekmės. Pirminiai pažeidimai prasideda kur kas anksčiau – 1967-aisiais, kai buvo okupuota didžioji dalis dabartinės Palestinos teritorijos. Tai jau savaime yra pažeidimas. Nėra specifinės su tuo susijusios konvencijos – tai tiesiog bendroji tarptautinė teisė, kuri draudžia aneksuoti užimtas teritorijas. Tarptautinis Teisingumo Teismas ne kartą konstatavo, kad tai yra ir jėgos nenaudojimo, ir aneksijos draudimo principų pažeidimas.

Beje, šie dalykai neturi senaties. Nepaisant Izraelio teritorinių pretenzijų į atitinkamas teritorijas – ar tai būtų Rytų Jeruzalė, ar kai kurios Vakarų Kranto teritorijos, tačiau dėl to jos netaps Izraelio sudėtine dalimi. Tai taip pat yra tarptautinės teisės pažeidimas.

Dar norėčiau akcentuoti du dalykus. Reikėtų labai aiškiai matyti visą kontekstą. Tarptautinis Teisingumo Teismas nagrinėjo tik tuos klausimus, kurie jam buvo pateikti. Ten nebuvo kalbama nei apie genocidą, nei karinių operacijų teisėtumą, nei jose naudojamą perteklinę jėgą. Šių dalykų Tarptautinis Teisingumo Teismas nesprendžia. Tai yra kito teismo – Tarptautinio Baudžiamojo Teismo – tyrimo dalykas. Tad šiuo atveju tikrai kol kas galima sakyti „galimai“, nes su tuo susijęs tyrimas dar nevyksta.

Kitas dalykas – kaip minėjau, Tarptautinis Teisingumo Teismas imasi tų klausimų, kurie jam pateikiami, – jis nenagrinėja viso konteksto. Tarptautinis Teisingumo Teismas labai aiškiai laikosi pozicijos, kas buvo pasakyta dar 1947-ųjų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pamatinėje rezoliucijoje – kad turi būti dvi valstybės, Izraelio ir Palestinos. Toks yra galutinis tikslas.

Dauguma pasaulio valstybių realiai su tuo sutinka ir nesiginčija: turi taikiai koegzistuoti Izraelio ir Palestinos arabų valstybės. Jos turi būti įkurtos. Štai dėl tos teritorijos, kuri nepriklauso Izraeliui ir kurioje turėtų būti įsteigta Palestinos arabų valstybė, ir vyksta ginčas.

Manau, kad dauguma pasaulio valstybių realiai su tuo sutinka ir nesiginčija: turi taikiai koegzistuoti Izraelio ir Palestinos arabų valstybės. Jos turi būti įkurtos. Štai dėl tos teritorijos, kuri nepriklauso Izraeliui ir kurioje turėtų būti įsteigta Palestinos arabų valstybė, ir vyksta ginčas. Su tuo yra susijęs kitas Izraelio vykdomas pažeidimas – tai yra teisės į laisvą apsisprendimą pažeidimas, nes kai kurios Izraelio vykdomos priemonės verčia išsikelti gyventojus, jos apskritai trukdo laisvai apsispręsti kuriant savo valstybę.

Įdomus dalykas yra dar ir tai, kad Teismo konsultacinėje išvadoje neužsimenama apie tarptautinės teisės pažeidimus, kuriuos vykdo kai kurios palestiniečių organizacijos. Kalbėdami objektyviai, mes visada turime turėti galvoje, kad tai, ką Izraelis vykdo dabar, yra tam tikras atsakas. Jis tikrai neproporcingas, tikrai peržengiantis proporcingumo ribas, bet tai yra atsakas į tai, ką prisimename kaip spalio 7-osios įvykius.

Matant Tarptautinio Teisingumo Teismo poziciją, nesinorėtų būti vienašališkam – reikia matyti abi šio reiškinio puses, tai, kad ir kita konflikto pusė savo veiksmais ne kartą provokavo prievartą iš Izraelio pusės. Turiu galvoje ne tik spalio 7-ąją, bet ir ankstesnius – 1947–1948 ir 1949 metais vykusius – neramumus. Tuomet būtent Palestinos arabai nesutiko su dviejų valstybių modeliu. Čia taip pat slypi šio konflikto priežastys. Tačiau tai jokiu būdu nepateisina perteklinio jėgos naudojimo iš Izraelio pusės.

Profesoriau, pastaruoju metu vis dažniau minimas žodis „genocidas“. Ką galėtumėte pasakyti apie tai?

Tai yra tarptautinės teisės sritis, kurioje galima vartoti žodį „galimai“. Turbūt nekyla klausimų, kad abi konflikto pusės – aš pabrėžiu, abi konflikto pusės, tiek Izraelis, tiek kai kurios palestiniečių organizacijos, tokios kaip „Hamas“ – pažeidinėja tarptautinės humanitarinės teisės normas.

Apie palestiniečius jau kalbėjau – tai, be abejo, Izraelio civilių puldinėjimas, įkaitų grobimas ir visa kita. Tai yra ir tarptautinės humanitarinės teisės, ir kai kurių antiteroristinių konvencijų pažeidimas.

Iš Izraelio pusės matome, kad jo veiksmai, ypač operacijos Gazoje metu, neatrodo atitinkantys proporcingumo principus, nėra nulemti vien karinės būtinybės. Minėtais veiksmais daroma perteklinė žala tiek civiliniams objektams, tiek civiliams gyventojams. Aš, aišku, nesiginčysiu su tuo, kad kartais tokiame konflikte iš tiesų labai sunku atskirti karinį taikinį nuo civilinio. Palestiniečių teroristinės organizacijos „Hamas“ nariai naudoja visą civilinę struktūrą kariniams veiksmams prieš Izraelį, ir tai gali būti teisėta priežastis atakuoti atitinkamus taikinius.

Mes matome tokių atakų pasekmes: daug žmonių likę be namų, be rimtos humanitarinės pagalbos, yra priversti nuolatos klajoti iš vienos vietos į kitą ir niekur nesijaučia saugūs. Kalbant apie civilius, manyčiau, deramo atsargumo planuojant karines operacijas ne visada paisoma. Tai reiškia, kad turime reikalą su karo nusikaltimais.

Galbūt galima kalbėti apie nusikaltimus žmoniškumui, kad tai yra tyčinės atakos prieš civilius, masinio ir sisteminio pobūdžio. Dėl genocido aš kol kas susilaikyčiau.

Galbūt galima kalbėti apie nusikaltimus žmoniškumui, kad tai yra tyčinės atakos prieš civilius, masinio ir sisteminio pobūdžio. Dėl genocido aš kol kas susilaikyčiau. Tam tikrų jo požymių, be abejo, visada galima įžvelgti, bet genocidas reikalauja vieno specifinio tikslo – tikslo išnaikinti tam tikrą žmonių grupę arba reikšmingą jos dalį dėl rasės, tautybės, religijos, etninės kilmės.

Ar šiandien egzistuoja Izraelio tikslas išnaikinti visus, tarkim, Gazos Ruožo palestiniečius? Klausimas atviras. Galbūt mes tai galime matyti iš kai kurių veiksmų, vis dėlto manyčiau, kad daryti tokias išvadas yra per anksti. Siekis kontroliuoti visą Gazos Ruožą nebūtinai reiškia siekį išnaikinti visus ten gyvenančius palestiniečius.

Kita vertus, yra pradėta byla – Pietų Afrika prieš Izraelį inicijavo bylą būtent dėl Genocido konvencijos pažeidimo. Tokie kaltinimai Izraeliui yra nuskambėję. Vis dėlto aš palaukčiau šios bylos sprendimo.

Beje, yra trylika ar daugiau įvairių valstybių, stojusių į Pietų Afrikos pusę. Tarptautinis Teisingumo Teismas gali išnagrinėti šią bylą, ir tada mes kaip teisininkai jau galėtume apie tai pasisakyti užtikrinčiau.