D. Antanaitis apie sėkmingą Ukrainos operaciją „Voratinklis“: Rusijai prireiks laiko, kol ji galės atkurti pajėgumus
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Operacija „Voratinklis“ smogė Rusijai praėjus daugiau nei trejiems metams nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Ukraina teigė sunaikinusi 7 mlrd. dolerių (6,14 mlrd. eurų) vertės Rusijos orlaivių, stovinčių už tūkstančių kilometrų už sienos esančiose oro bazėse, daugiausia „Tu-95“ ir „Tu-22“ tolimojo nuotolio strateginių bombonešių. Kas žinoma apie operaciją „Voratinklis“? Kokius nuostolius patyrė Rusijos strateginės pajėgos ir kokio Rusijos atsako galime tikėtis?
Remiantis viešais šaltiniais, apie operaciją „Voratinklis“ žinoma gana nedaug. Tik tiek, kad jos planavimas arba įsakymas ją vykdyti buvo duotas tais pačiais metais, kai Ukraina pradėjo kontrpuolimą, siekdama išvalyti savo teritorijas nuo rusų okupantų. Nuo to laiko iki operacijos įvykdymo praėjo 18 mėnesių.
Ši operacija ypatinga tuo, kad Ukrainai pavyko išsaugoti jos slaptumą – tai rodo, jog žvalgyba dirba ypač efektyviai. Jai pavyko nustatyti strateginių bombonešių dislokacijos vietas, o sudėtingas pasiruošimas operacijai buvo sėkmingas.
Šiandien žinome, kad dalis Rusijos branduolinio potencialo – konkrečiai strateginiai bombonešiai, galintys nešti branduolines bombas, raketas ir įprastą ginkluotę – yra sunaikinti. Rusijai prireiks laiko, kol ji galės atkurti šiuos pajėgumus.
Be abejonės, atsako iš Rusijos galima tikėtis, ir tikėtina, kad jis bus. Klausimas – ką dar Rusija gali padaryti, ko iki šiol nėra padariusi? Jos žiaurumas jau pasiekė aukščiausią lygį, tačiau rusai neabejotinai bandys keršyti, pamokyti ukrainiečius.
Tai – neigiamas aspektas. Teigiamas – kad rusai bus priversti naudoti savo ribotą arsenalą, taip dar labiau mažindami savo amunicijos, raketų ir kitų atsargų kiekį. Mano nuomone, iš pradžių bus smurto, ugnies ir apšaudymo banga, bet vėliau ji nuslūgs, nes Rusijai reikės laiko papildyti atsargas.
Ukraina per operaciją „Voratinklis“ smogė Rusijai praėjus daugiau nei trejiems metams nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. EPA-ELTA nuotrauka
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) antradienį informavo, kad po Krymo tiltu susprogdino bombą. SBU taip pat paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti sprogimas vandenyje ir skriejančios nuolaužos, ir pranešė, kad dabar tiltas yra avarinės būklės. Kuo ši operacija svarbi Ukrainai? Kokią reikšmę šis tiltas turi rusams?
Krymo tiltas Rusijai svarbus logistiškai – juo traukiniais gabenamas kuras, technika, ginkluotė. Taip pat tiltas reikšmingas viešųjų ryšių prasme: tai vienintelis tiltas, jungiantis Rusiją su Krymu, į kurį net karo metu rusai vyksta poilsiauti. Tad informacija apie Ukrainos kovą su Rusija pasklinda plačiau ir pačioje Rusijoje.
Strateginiu požiūriu tilto atakavimas pareikalavo daug pajėgumų – reikėjo įveikti vandens kliūtį, saugumo barjerus, atgabenti daug sprogmenų. Tam reikėjo daug laiko ir pastangų. Dėl tilto būklės nuomonės išsiskiria: vieni šaltiniai teigia, kad jis avarinės būklės, kiti – kad ne. Ši ataka, nukreipta į Krymo tiltą, nebuvo pirmoji.
Mano manymu, tai buvo įspūdinga operacija, tačiau žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos vargu, ar ji turės didesnę įtaką karo eigai Ukrainoje.
Birželio 2-ąją Stambule vyko dar vienos Ukrainos ir Rusijos derybos. Kyjivo teigimu, jų metu Ukrainos delegacija perdavė rusams šimtų ukrainiečių vaikų, kuriuos jie prievarta perkėlė savo invazijos metu, sąrašą. Kaip vertinate šias Ukrainos ir Rusijos derybas?
Derybos vyksta nuo pat karo pradžios. Jas galima vertinti tik pagal rezultatus, o jų kol kas nematome. Iš žmogiškosios pusės svarbu tai, kad buvo susitarta dėl karo belaisvių apsikeitimo ir grąžinimo į tėvynę. Tai – reikšminga. Tačiau iš esmės tai dar vienos derybos be aiškaus proveržio.
Vis dėlto kiekvienas sugrąžintas ukrainietis – jau didelis pasiekimas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir milijardierius Elonas Muskas. EPA-ELTA nuotrauka
Praeitą savaitę JAV administraciją palikęs Elonas Muskas antradienį išjuokė svarbų Amerikos prezidento išlaidų įstatymų paketą. Tarp Musko ir Trumpo kilo viešas kivirčas. JAV prezidentas pagrasino atimti iš milijardieriaus didžiulius vyriausybinius kontraktus. Kaip vertinate šį tarp Trumpo ir Musko kilusį konfliktą?
Šią situaciją vertinsiu per saugumo prizmę. Pirmiausia verslininkų, neturinčių patirties politikoje ar tarptautiniuose reikaluose, priartėjimas prie tokios galybės kaip JAV yra pavojingas. „SpaceX“, kurią valdo Muskas, gauna dotacijas kosminėms technologijoms kurti, o šios programos – itin svarbios: jos apima ne tik kosmines keliones, bet ir palydovinį ryšį bei kitus strateginius projektus.
Konfliktas tarp Musko ir Trumpo gali turėti įtakos „SpaceX“ veiklai. Be to, pasirodė informacija, kad elektromobiliai yra stipriai subsidijuojami, o tai kelia grėsmę Musko verslui – jei dotacijos sumažės, „Teslos“ akcijos toliau kris.
Kalbant iš saugumo perspektyvos, Musko pasitraukimas iš Trumpo aplinkos – teigiamas dalykas. Tai ypač svarbu Pentagonui, nes Muskas kėlė nerimą kritikuodamas JAV gynybos strategijas ir net mėgindamas kištis į operacinius planus.
Nors šis konfliktas gali atrodyti komiškai ar skausmingai, jis, mano manymu, prisidės prie didesnio saugumo pasaulyje.
Bukarešto devyneto ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimas. Vilnius, 2025 m. birželio 2 d. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Birželio 2-ąją Vilniuje vyko Bukarešto devyneto ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimas, kurio metu daugiausia dėmesio buvo skirta gynybos finansavimui ir paramai Rusijos užpultai Ukrainai. NATO vadovas ir šalių lyderiai sutartinai kalbėjo apie augančią Rusijos grėsmę ir tai, kad lieka vis mažiau laiko priimti svarbius sprendimus dėl gynybos. Kuo reikšmingas šis Vilniuje įvykęs viršūnių susitikimas?
Svarbiausia – kad valstybės kalbasi, tariasi ir formuoja bendras vizijas. Priimtas sprendimas siekti, kad 5 proc. BVP būtų skiriama gynybai. Tiesa, pats žodis „siekti“ nėra įpareigojantis, tačiau svarbu, kad klausimas bus keliamas ir kitame NATO susitikime.
Taip pat reikšminga, kad ne visi 5 proc. bus skirti tik karinei gynybai – 1,5 proc. iš jų planuojama suteikti kitoms reikmėms, pavyzdžiui, kariniam mobilumui. Tokiu būdu viešoji nuomonė bus priimtinesnė: nors deklaruojama, kad skiriama 5 proc., iš tikrųjų tik apie 3,5 proc. atiteks vien gynybai – tai vis tiek yra didžiulė suma.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Inga Bartulevičiūtė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
