Juodosios gulbės

N. N. Talebas, didelę gyvenimo dalį buvęs investuotoju, prekiavusiu pasirinkimo sandoriais, sekusiu kasdienius rinkos pokyčius, veikloje pasižymėjo gerokai netradicinėmis prieigomis. Tai jam leido pasiekti solidžią finansinę sėkmę, kita vertus, kaip sako jis pats, atskleidė kardinalų ir fundamentalų tikrovės bei ateities neprognozuojamumą. Mes apsimetame, sako N. N. Talebas, kad galime numatyti ateitį, o kartu – protingai paaiškinti esamų įvykių priežastis.

Didžiausią įtaką tikrovei turi juodosios gulbės – reiškiniai, kurių visiškai nesitikime. Žmonių pasaulyje – socialinėje, politinėje, ekonominėje kasdienybėje – yra kur kas daugiau atsitiktinumų (anglišką žodį randomness labai mėgsta N. N. Talebas; jį galėtume versti ir kaip nenuspėjamumą, chaotiškumą) nei tvarkos ir racionalumo. Klasikiniai juodųjų gulbių pavyzdžiai yra Sovietų Sąjungos žlugimas ar Rugsėjo 11-oji – tai, ko absoliuti dauguma visiškai nesitikėjo, ne tik žmonės iš gatvės, bet ir informuoti pareigūnai bei profesionalai.

N. N. Talebo vėzdas palietė daugybę mokslinių įsitikinimų ir teorijų, įvairių institucinių veikimo būdų bei kitų normų, kuriomis gyvena modernios visuomenės ir valstybės. Tad tezė buvo aršiai kritikuojama. Kad ir kaip būtų, „Juodoji gulbė“ laikoma viena svarbiausių šio amžiaus knygų. N. N. Talebo idėją verta priminti ir sugretinti su šiomis dienomis. Pavyzdžiui, kas prieš devynis mėnesius būtų galėjęs prognozuoti, kad Amerika gali okupuoti Grenlandiją? Arba kad Vašingtonas kalbės apie Kanadą kaip galimą vieną iš JAV valstijų? Eseistas, mokslininkas Nassimas Nicholas Talebas. Wikipedia.org nuotrauka

Žiūrėkime dar toliau. Nuo 2008 m. prasidėjusios pasaulinės finansų krizės svarbiausi mūsų kasdienybę keitę įvykiai buvo neprognozuojami. Ta pati finansų krizė, Donaldo Trumpo kaip prezidento išrinkimas pirmajai kadencijai, COVID pandemija, Rusijos karas prieš Ukrainą. Jautrumas laikui čia yra svarbus. Likus savaitėms įvykį įsivaizduoti jau įmanoma (antai per kulminacines rusų kariuomenės telkimo savaites iki 2022 m. vasario 24 d.), o, pavyzdžiui, likus pusmečiui iki fakto – jis neegzistuoja mūsų galvoje.

Esminė žinia, kurią siunčia juodoji gulbė, yra raginimas būti ne tokiems arogantiškiems savo žinojimo atžvilgiu. Tai liečia ir tam tikrus Lietuvos viešosios erdvės diskurso momentus, ir institucinį pasirengimą.

Rusija yra kone pagrindinis Lietuvos viešosios erdvės objektas. Svarstant apie mums priešiškos agresorės šalies ateitį dažnai vyrauja du prognozių kraštutinumai: Rusija yra ir bus stipri bei stabili, nes visi žmonės ten – arba tamsūs ir kvaili, arba papirkti, o Vladimiro Putino režimas – tvirtas kaip niekad. Arba atvirkščiai. Rusija tuoj sugrius, nes jos ekonomika yra ant bedugnės krašto, karinė jos mašina Ukrainoje – sutrūnijusi, visur – totali chaltūra.

Juodoji gulbė galėtų padėti ir mūsų vidaus dūzgelėse. Manyti, kad tam tikri veikėjai ar organizacijos neturėtų kelti pavojaus demokratijai ir stabilumui, nes Lietuva pergyveno Paksą, Šustauską ar violetinį skandalą, būtų neišmintinga.

Juodųjų gulbių kontekste būtų protinga pasakyti, kad mes nežinome ir negalime žinoti, kaip iš tikrųjų bus. Matome ir dideles imperijos ambicijas, ir jos konvulsijas. Bet nežinome, kas iš viso to išeis. Dar galima čia įsivaizduoti revoliuciją, pilietinį karą, Putino nužudymą, teritorinę Rusijos dezintegraciją. Bet gali būti tokių įvykių ir scenarijų, kurių neįmanoma įsivaizduoti. Kaip 2019-ųjų pavasarį niekas neįsivaizdavo, kad lygiai po metų – 2020 m. pavasarį – pusė pasaulio šalių bus paskelbusios karantiną dėl kažkokio kiniško viruso.

Juodoji gulbė galėtų padėti ir mūsų vidaus dūzgelėse. Manyti, kad tam tikri veikėjai ar organizacijos neturėtų kelti pavojaus demokratijai ir stabilumui, nes Lietuva pergyveno Paksą, Šustauską ar violetinį skandalą, būtų neišmintinga.

Nereikia tapti paranojiškiems ir galvoti, kad Burkina Fasas gali paskelbti karą Lietuvai, Skuodo rajoną gali užklupti žemės drebėjimas, Kuršėnai gali paskelbti separatistinę respubliką ar kad per perversmą Švedijoje į valdžią gali ateiti komunistinis režimas. Bet reikia šiek tiek keisti laikyseną. Ugdyti atvirumą ateičiai, pripažįstant savo žinių ribas ir žmogiško pasaulio chaotiškumą.

Tokia laikysena, sako N. N. Talebas, yra sudėtingai išsiugdoma. Iš dalies tai tiesiog prieštarauja žmogaus prigimčiai – mes norime žinoti, kaip bus rytoj, arba aiškiai žinoti to, kas atsitiko, priežastis. Norime jaustis saugiai, nes nežinomybės būklė yra klaiki. Bet pripažinimas, kad juodoji gulbė egzistuoja ir bet kada gali pasirodyti, ugdo atsparumą šokui – ir mažam kasdieniam, ir dideliam.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Teodoras Jonas Žukas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama