Diskusija dėl psichikos sveikatos duomenų tvarkymo: naujovės reikalingos, tačiau svarbu, kad žmonės nebijotų kreiptis pagalbos
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikslina: anonimiškai registruotis į konsultaciją bus galima, keičiasi tik sveikatos duomenų tvarkymo būdas – iš įstaigų vidinių informacinių sistemų arba popierinių blankų informaciją bus privaloma kelti į specialią posistemę.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, psichiatras, europarlamentaras AURELIJUS VERYGA teigia, jog naujovės yra reikalingos, tačiau svarbu, kad žmonės nebijotų kreiptis pagalbos.
Psichologė, psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė, organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė KARILĖ LEVICKAITĖ vertindama padėtį sako pasigendanti diskusijos, kas galės prieiti prie „E. sveikatos“ posistemėje skelbiamų duomenų.
Bus užtikrinta duomenų apsauga
Dienraščiui „Bernardinai.lt“ SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja MARIJA OLEŠKEVIČIENĖ tvirtino, kad, atsižvelgiant į duomenų jautrumą, bus užtikrinta tinkama duomenų apsauga ir anonimiškumas.
„Ligos anamnezę matys tik psichiatrai, šeimos gydytojas – mažiau: išrašytus vaistus ir diagnozę, tyrimus, rizikos veiksnius. Pats pacientas galės patikrinti, koks specialistas ir kada peržiūrėjo jo psichikos sveikatos duomenis“, – aiškino ji.
Prievolė tvarkyti paciento duomenis „E. sveikatoje“ atsirado 2018 m., tačiau psichikos sveikatos duomenų tvarkymo pradžia buvo atidėta, nes kurtos techninės galimybės.
„Įstatymas įpareigoja įvairias sveikatos priežiūros įstaigas, nepriklausomai nuo pavaldumo, teikti duomenis į „E. sveikatos“ sistemą“, – sakė M. Oleškevičienė ir pabrėžė, kad visi psichikos sveikatos paslaugų teikėjai turėtų pildyti duomenis, nes tai įpareigoja įstatymas, nepriklausomai nuo to, ar veikiama privačiai.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Kaip teigia SAM, duomenų skaitmeninimas ir jų saugojimas vienoje sistemoje padės pacientui užtikrinti gydymo tęstinumą, kad ir kur jis lankytųsi, nes gydytojas bus geriau informuotas apie jo sveikatos būklę ir ligos istoriją. Tai ypač svarbu skiriant vaistus, nes „E. sveikatoje“ gydytojas gali patikrinti, kaip skirtingi paciento vartojami vaistai sąveikauja tarpusavyje.
„Įstaigos rašo ligos istoriją, tik keičiasi vieta, kur tai daroma – iš įstaigos vidinių sistemų bus pereinama į „E. sveikatą“, – teigė ministerijos atstovė.
SAM tikina, esą pacientai neturėtų nerimauti, kad nebeliks galimybės anonimiškai konsultuotis su psichikos sveikatos specialistais. „Kaip ir iki šiol, anonimiškai užsiregistruoti į konsultaciją bus galima Išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemoje, pavyzdžiui, esant nustatytoms tam tikroms diagnozėms – lengvai ir vidutinei depresijai, neuroziniams sutrikimams, valgymo sutrikimams ir pan. Tokiais atvejais pacientui IPR sistemoje sugeneruojamas unikalus kodas, kuris neatskleidžia sveikatos duomenų, ir konsultacijos duomenys „E. sveikatoje“ neatsispindi“, – rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Atsisakyta dalies ribojimų turintiesiems psichikos sutrikimų
Viešojoje erdvėje baiminamasi, kad gyventojai gali bijoti kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, nes įrašas „E. sveikatoje“ apie tam tikrą žmogaus sutrikimą ar ligą gali užkirsti kelią jam turėti ginklą, vairuoti automobilį ir pan.
Tačiau M. Oleškevičienė pabrėžė, kad ministerija peržiūrėjo daug teisės aktų, ribojančių dirbti tam tikrus darbus. „SAM sušvelnino arba panaikino kai kuriuos psichikos sutrikimus kaip kliūtį dirbti tam tikrą darbą, vairuoti, turėti ginklą, įsivaikinti.
Žinoma, buvo stengiamasi rasti balansą tarp visuomenės intereso ir asmens galimybės gydytis; dėl ginklo yra griežčiau“, – tvirtino ji. Anot M. Oleškevičienės, atsisakyta daugybės su psichikos sveikata susijusių ribojimų tokioms profesijoms kaip gydytojai, slaugytojai, vaistininkai, teisėjai, notarai, advokatai ir kt.
Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
„Ministerija yra sukūrusi psichikos sveikatos tinklalapį Pagalbasau.lt, kurio pagrindiniame puslapyje nurodyti teisiniai ribojimai. Taigi visi gali susipažinti, kokie jie taikomi tam tikrą diagnozę turintiems žmonėms“, – pridūrė atstovė.
Pasak pašnekovės, visuomenė neturėtų baimintis kreiptis pagalbos. „Niekas vairavimo teisių dėl migdomųjų vartojimo neatims – tokie ribojimai yra praeitis, o jeigu žmogus serga, reikia kreiptis pagalbos – tai ir skatiname daryti“, – apibendrino ji.
Mato daug naudingų naujovių
Buvusio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos teigimu, minimos naujovės yra reikalingos, tačiau svarbu, kad žmonės nebijotų kreiptis pagalbos iškilus sveikatos problemų.
„Tai lazda dviem galais. Reikėtų gerai pasverti, kuris galas mums svarbesnis kalbant apie bendrą visuomenės gėrį. Reikalavimas turėti psichiatro įvertinimą gaunant leidimą įsigyti ginklą, dirbant tam tikrus darbus nustatytas ne šiaip sau.
Jeigu sakome, kad to reikia, jeigu pripažįstame, kad tam tikros sveikatos būklės yra nesuderinamos su konkrečiomis pareigomis, tada sistema neturėtų leisti tai apeiti ir susimokėjus išvengti tokio vertinimo, jo neparodyti. Jeigu sakome, kad to nereikia, tada nevarinėkime žmonių pas psichiatrus, neprašinėkime, kad tikrintųsi sveikatą, bet ir nepriekaištaukime įvykus kokiai nors situacijai, kurioje kiltų klausimas, kodėl niekas neįvertino žmogaus psichikos“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo A. Veryga.
Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
„Aišku, kai tokie psichikos sveikatos duomenys bus matomi daliai žmonių, tai gali išgąsdinti ir pagalbos gali būti nesikreipiama. Psichikos sveikata vis dar labai stigmatizuota, tai kelia daug baimės, bet dažnai ši būna nepagrįsta, nes dalis ligų ir diagnozių išbraukta iš ribojimų, tačiau žmonės to galbūt nežino“, – pridūrė jis.
Trečiadienį kalbintas A. Veryga pabrėžė, kad trūksta nuoseklaus ir aiškesnio ministerijos komunikavimo su visuomene. Tiesa, SAM ketvirtadienį išplatino pranešimą spaudai, tačiau jame apie ribojimus, taikomus psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, kalbama gana mažai.
„Reikia paaiškinti, kad dėl kai kurių sutrikimų nebus galima kai ko daryti, tačiau ne visada toks ribojimas bus amžinas, nes gali įvykti kai kurių ligų remisija – kai žmogus pasveiks, gerai jausis ir vėl galės užsiimti veikla, kuria prieš tai užsiimti negalėjo.
Kartais bijoma, kad diagnozę matys šeimos gydytojas. Labai gerai, kad matys, gydytojas to tikrai niekam nepasakos. Blogai, jeigu nematydamas išrašytų vaistų ir jie būtų nesuderinami su išrašytaisiais psichiatro. Be to, šeimos gydytojas negalės įvertinti tam tikrų sveikatos aplinkybių, kuriomis pats teikdamas pagalbą gali pridaryti klaidų“, – aiškino buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Baiminamasi dėl duomenų saugumo
Viešojoje erdvėje baiminamasi dėl „E. sveikatoje“ esamų duomenų saugumo, tačiau, A. Verygos tikinimu, sistema seka, kas peržiūri konkretaus žmogaus ligos istoriją.
„Kiekvienas medikas, galintis prisijungti prie „E. sveikatos“, gali prieiti prie gausybės duomenų. Teoriškai jis galėtų juos peržiūrėti. Yra buvę istorijų, kai vienam nusikalstamo pasaulio atstovui pakliuvus į ligoninę buvo daug kartų prisijungta pasižiūrėti jo ligos istoriją. Man irgi yra tekę gulėti gydymo įstaigoje, ir žinau, kad ne vienas medikas domėjosi, kas man yra. Tačiau jungiantis prie „E. sveikatos“ lieka pėdsakas, kas tai darė. Numatyta atsakomybė tam, kuris, nebūdamas to žmogaus gydytojas, neteisėtai landžioja „E. sveikatoje“.
Nuo visų piktavalių neapsisaugosime, tačiau turime sverti žalos ir naudos santykį. Medikas privalo laikytis profesinės etikos ir negali atskleisti paciento duomenų be jo sutikimo, jų komentuoti. Norėčiau tikėti, kad kolegos gydytojai yra etiški, diskretiški ir savo pareigų bei įstatymų laikosi, nelandžioja kur nereikia“, – kalbėjo A. Veryga.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Duomenys svarbūs ir policijos pareigūnams
A. Veryga priminė, kad, be gydytojų, teisę sužinoti tam tikrus duomenis iš „E. sveikatos“ ketinama suteikti ir policijos pareigūnams. „Dar man būnant ministru diskutavome, kad pareigūnams, vykstantiems į įvykio vietą pagal iškvietimą, svarbu žinoti, ar tam žmogui, pavyzdžiui, buvo pasireiškusi agresija, nustatyta kita diagnozė. Pareigūnas vykdamas pas ką nors į namus turi tai žinoti, kaip ir informaciją apie juose laikomą ginklą. Tokiu būdu galėtume išvengti skaudžių žūties istorijų“, – akcentavo A. Veryga.
Apibendrindamas jis teigė, kad labai svarbu kalbėti apie ribojimus, taikomus tam tikrų sutrikimų turintiems žmonėms. „Anksčiau būdavo gana griežtas ribojimas vairuoti sergantiesiems epilepsija – dabar ši liga kontroliuojama, ir ja sergantys asmenys gali gyventi nepatirdami priepuolių. Didžiąja dalimi tai valdoma liga, ir, jeigu ji būna suvaldyta – žmogui ribojimai netaikomi. Šis pavyzdys rodo, kad bėgant laikui ir atradus gydymą galiojantis ribojimas panaikinamas.
Žmogus turėtų suprasti, kad tam tikras ribojimas skirtas ir jam pačiam apsaugoti. Dažnai girdžiu, kad sergantieji depresija negaus leidimo turėti ginklą. Kol serga – negaus, bet jeigu liga suvaldyta, įvyko remisija, tada gydytojas vertina, ar galima suteikti tokį leidimą. Nemanau, kad reikia didinti riziką žmonėms, kurie serga depresija ir kuriems nustatyta didesnė savižudybės rizika. Tačiau tai nėra nuosprendis visam gyvenimui, tik reikia paaiškinti, ką žmogus gali ir ko negali, bendromis jėgomis išsklaidyti baimes“, – aiškino A. Veryga.
Klausimas, ar bus užtikrintas konfidencialumas ir duomenų apsauga
Psichologė, psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė, organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė K. Levickaitė vertindama padėtį tikino pasigendanti diskusijos, kas galės prieiti prie „E. sveikatos“ posistemėje skelbiamų duomenų. „Yra žinoma, kad užklausas gali teikti tarnybos, pavyzdžiui, vertindamos dalyvumą“, – sakė ji.
Psichologė, psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė, organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
„Kaip suprantu, ši psichikos sveikatos posistemė skirta tam, kad su tuo susiję duomenys čia būtų saugiai laikomi, o ne išmėtyti po visą sistemą. Tačiau kyla bendresnis klausimas – kaip bus užtikrinama duomenų apsauga, kad būtų gerbiamas konfidencialumas ir anonimiškumas?
Vadovaujantis logika, „E. sveikata“ skirta tam, kad žmogus turėtų galimybę savo sveikatos duomenis atverti kitiems gydytojams arba juos uždaryti, tačiau apie tai mes net nekalbame. O tai svarbus savo duomenų valdymo aspektas. Tada žmogus galėtų su kitais gydytojais dalytis savo diagnozėmis, nes galbūt manytų, kad tokiu būdu pagerins savo būklę, o kitas gal darytų priešingai“, – dėstė K. Levickaitė.
Pastebi nepagrįstų baimių
Anot pašnekovės, viešojoje erdvėje baiminamasi, kad nebeliks anonimiškumo, tačiau kalbama tik apie duomenų perdavimą. „Jeigu kreipiuosi į gydytoją, kad ir privatų, ir jis neįrašo mano diagnozės, tam tikrų duomenų, vis tiek abu ją žinome, tačiau jei gydytojas įrašo diagnozę, bet niekas kitas to nemato, tai niekas ir nesikeičia. Duomenų perdavimo aspektus mes mažai nagrinėjame, dėl to žmonės nepasitiki sistema, baiminasi, kad apie jų diagnozę kas nors sužinos. Šioje situacijoje yra nepagrįstų baimių, tačiau kartu ir nepasitikėjimo sistema.
Būna, „E. sveikata“ lūžta, yra teigiančiųjų, kad kažkas pamatė kažkieno duomenis. Viešojoje erdvėje dabar eskaluojamas klausimas dėl duomenų saugumo, todėl manau, kad dėl to gali sumažėti besikreipiančiųjų į psichikos sveikatos specialistus. Tačiau kreiptis yra svarbu, o prieš tai darant galima pasiaiškinti, kokių ribojimų dėl konkrečios diagnozės galima patirti. Svarbu, kad būtų savimi rūpinamasi“, – aiškino psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė.
Kalbėdama apie visuomenėje egzistuojančią psichikos sveikatos stigmą K. Levickaitė pažymėjo, kad ją tinkamai spręstų geresnis paslaugų prieinamumas. „Žmonių nuostatos neatsiranda vakuume, jos įgyjamos iš patirties. Daugiausia stigmų kyla patiriant diskriminacinę ar struktūrinę nelygybę. Mes privalome kalbėti, kad kol neturėsime sveikatos apsaugos sistemos, kuri draugiškai atlieptų žmonių poreikius ir jie nepatirtų netinkamų paslaugų, šiurkštaus elgesio, tol ta stigma bus.
Bendruomeninės ir psichosocialinės paslaugos vis dar yra mažai prieinamos – iš čia ir atsiranda stigma. Žmonės jausis geriau, jei patirs, kad turėdami psichinės ligos diagnozę ar sutrikimų gali gyventi taip pat kaip kiti – jų neišprašys iš kaimynystės ar iš darbo, jie gaus psichologinio konsultavimo paslaugas prie namų. Būtent taip mums reikia tvarkytis, kad ši stigma mažėtų“, – apibendrino pašnekovė.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Kaip teigia SAM, duomenų skaitmeninimas ir jų saugojimas vienoje sistemoje padės pacientui užtikrinti gydymo tęstinumą, kad ir kur jis lankytųsi, nes gydytojas bus geriau informuotas apie jo sveikatos būklę ir ligos istoriją. Tai ypač svarbu skiriant vaistus, nes „E. sveikatoje“ gydytojas gali patikrinti, kaip skirtingi paciento vartojami vaistai sąveikauja tarpusavyje.
„Įstaigos rašo ligos istoriją, tik keičiasi vieta, kur tai daroma – iš įstaigos vidinių sistemų bus pereinama į „E. sveikatą“, – teigė ministerijos atstovė.
SAM tikina, esą pacientai neturėtų nerimauti, kad nebeliks galimybės anonimiškai konsultuotis su psichikos sveikatos specialistais. „Kaip ir iki šiol, anonimiškai užsiregistruoti į konsultaciją bus galima Išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemoje, pavyzdžiui, esant nustatytoms tam tikroms diagnozėms – lengvai ir vidutinei depresijai, neuroziniams sutrikimams, valgymo sutrikimams ir pan. Tokiais atvejais pacientui IPR sistemoje sugeneruojamas unikalus kodas, kuris neatskleidžia sveikatos duomenų, ir konsultacijos duomenys „E. sveikatoje“ neatsispindi“, – rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Atsisakyta dalies ribojimų turintiesiems psichikos sutrikimų
Viešojoje erdvėje baiminamasi, kad gyventojai gali bijoti kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, nes įrašas „E. sveikatoje“ apie tam tikrą žmogaus sutrikimą ar ligą gali užkirsti kelią jam turėti ginklą, vairuoti automobilį ir pan.
Tačiau M. Oleškevičienė pabrėžė, kad ministerija peržiūrėjo daug teisės aktų, ribojančių dirbti tam tikrus darbus. „SAM sušvelnino arba panaikino kai kuriuos psichikos sutrikimus kaip kliūtį dirbti tam tikrą darbą, vairuoti, turėti ginklą, įsivaikinti.
Žinoma, buvo stengiamasi rasti balansą tarp visuomenės intereso ir asmens galimybės gydytis; dėl ginklo yra griežčiau“, – tvirtino ji. Anot M. Oleškevičienės, atsisakyta daugybės su psichikos sveikata susijusių ribojimų tokioms profesijoms kaip gydytojai, slaugytojai, vaistininkai, teisėjai, notarai, advokatai ir kt.
Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
„Ministerija yra sukūrusi psichikos sveikatos tinklalapį Pagalbasau.lt, kurio pagrindiniame puslapyje nurodyti teisiniai ribojimai. Taigi visi gali susipažinti, kokie jie taikomi tam tikrą diagnozę turintiems žmonėms“, – pridūrė atstovė.
Pasak pašnekovės, visuomenė neturėtų baimintis kreiptis pagalbos. „Niekas vairavimo teisių dėl migdomųjų vartojimo neatims – tokie ribojimai yra praeitis, o jeigu žmogus serga, reikia kreiptis pagalbos – tai ir skatiname daryti“, – apibendrino ji.
Mato daug naudingų naujovių
Buvusio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos teigimu, minimos naujovės yra reikalingos, tačiau svarbu, kad žmonės nebijotų kreiptis pagalbos iškilus sveikatos problemų.
„Tai lazda dviem galais. Reikėtų gerai pasverti, kuris galas mums svarbesnis kalbant apie bendrą visuomenės gėrį. Reikalavimas turėti psichiatro įvertinimą gaunant leidimą įsigyti ginklą, dirbant tam tikrus darbus nustatytas ne šiaip sau.
Jeigu sakome, kad to reikia, jeigu pripažįstame, kad tam tikros sveikatos būklės yra nesuderinamos su konkrečiomis pareigomis, tada sistema neturėtų leisti tai apeiti ir susimokėjus išvengti tokio vertinimo, jo neparodyti. Jeigu sakome, kad to nereikia, tada nevarinėkime žmonių pas psichiatrus, neprašinėkime, kad tikrintųsi sveikatą, bet ir nepriekaištaukime įvykus kokiai nors situacijai, kurioje kiltų klausimas, kodėl niekas neįvertino žmogaus psichikos“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo A. Veryga.
Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
„Aišku, kai tokie psichikos sveikatos duomenys bus matomi daliai žmonių, tai gali išgąsdinti ir pagalbos gali būti nesikreipiama. Psichikos sveikata vis dar labai stigmatizuota, tai kelia daug baimės, bet dažnai ši būna nepagrįsta, nes dalis ligų ir diagnozių išbraukta iš ribojimų, tačiau žmonės to galbūt nežino“, – pridūrė jis.
Trečiadienį kalbintas A. Veryga pabrėžė, kad trūksta nuoseklaus ir aiškesnio ministerijos komunikavimo su visuomene. Tiesa, SAM ketvirtadienį išplatino pranešimą spaudai, tačiau jame apie ribojimus, taikomus psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, kalbama gana mažai.
„Reikia paaiškinti, kad dėl kai kurių sutrikimų nebus galima kai ko daryti, tačiau ne visada toks ribojimas bus amžinas, nes gali įvykti kai kurių ligų remisija – kai žmogus pasveiks, gerai jausis ir vėl galės užsiimti veikla, kuria prieš tai užsiimti negalėjo.
Kartais bijoma, kad diagnozę matys šeimos gydytojas. Labai gerai, kad matys, gydytojas to tikrai niekam nepasakos. Blogai, jeigu nematydamas išrašytų vaistų ir jie būtų nesuderinami su išrašytaisiais psichiatro. Be to, šeimos gydytojas negalės įvertinti tam tikrų sveikatos aplinkybių, kuriomis pats teikdamas pagalbą gali pridaryti klaidų“, – aiškino buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Baiminamasi dėl duomenų saugumo
Viešojoje erdvėje baiminamasi dėl „E. sveikatoje“ esamų duomenų saugumo, tačiau, A. Verygos tikinimu, sistema seka, kas peržiūri konkretaus žmogaus ligos istoriją.
„Kiekvienas medikas, galintis prisijungti prie „E. sveikatos“, gali prieiti prie gausybės duomenų. Teoriškai jis galėtų juos peržiūrėti. Yra buvę istorijų, kai vienam nusikalstamo pasaulio atstovui pakliuvus į ligoninę buvo daug kartų prisijungta pasižiūrėti jo ligos istoriją. Man irgi yra tekę gulėti gydymo įstaigoje, ir žinau, kad ne vienas medikas domėjosi, kas man yra. Tačiau jungiantis prie „E. sveikatos“ lieka pėdsakas, kas tai darė. Numatyta atsakomybė tam, kuris, nebūdamas to žmogaus gydytojas, neteisėtai landžioja „E. sveikatoje“.
Nuo visų piktavalių neapsisaugosime, tačiau turime sverti žalos ir naudos santykį. Medikas privalo laikytis profesinės etikos ir negali atskleisti paciento duomenų be jo sutikimo, jų komentuoti. Norėčiau tikėti, kad kolegos gydytojai yra etiški, diskretiški ir savo pareigų bei įstatymų laikosi, nelandžioja kur nereikia“, – kalbėjo A. Veryga.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Duomenys svarbūs ir policijos pareigūnams
A. Veryga priminė, kad, be gydytojų, teisę sužinoti tam tikrus duomenis iš „E. sveikatos“ ketinama suteikti ir policijos pareigūnams. „Dar man būnant ministru diskutavome, kad pareigūnams, vykstantiems į įvykio vietą pagal iškvietimą, svarbu žinoti, ar tam žmogui, pavyzdžiui, buvo pasireiškusi agresija, nustatyta kita diagnozė. Pareigūnas vykdamas pas ką nors į namus turi tai žinoti, kaip ir informaciją apie juose laikomą ginklą. Tokiu būdu galėtume išvengti skaudžių žūties istorijų“, – akcentavo A. Veryga.
Apibendrindamas jis teigė, kad labai svarbu kalbėti apie ribojimus, taikomus tam tikrų sutrikimų turintiems žmonėms. „Anksčiau būdavo gana griežtas ribojimas vairuoti sergantiesiems epilepsija – dabar ši liga kontroliuojama, ir ja sergantys asmenys gali gyventi nepatirdami priepuolių. Didžiąja dalimi tai valdoma liga, ir, jeigu ji būna suvaldyta – žmogui ribojimai netaikomi. Šis pavyzdys rodo, kad bėgant laikui ir atradus gydymą galiojantis ribojimas panaikinamas.
Žmogus turėtų suprasti, kad tam tikras ribojimas skirtas ir jam pačiam apsaugoti. Dažnai girdžiu, kad sergantieji depresija negaus leidimo turėti ginklą. Kol serga – negaus, bet jeigu liga suvaldyta, įvyko remisija, tada gydytojas vertina, ar galima suteikti tokį leidimą. Nemanau, kad reikia didinti riziką žmonėms, kurie serga depresija ir kuriems nustatyta didesnė savižudybės rizika. Tačiau tai nėra nuosprendis visam gyvenimui, tik reikia paaiškinti, ką žmogus gali ir ko negali, bendromis jėgomis išsklaidyti baimes“, – aiškino A. Veryga.
Klausimas, ar bus užtikrintas konfidencialumas ir duomenų apsauga
Psichologė, psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė, organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė K. Levickaitė vertindama padėtį tikino pasigendanti diskusijos, kas galės prieiti prie „E. sveikatos“ posistemėje skelbiamų duomenų. „Yra žinoma, kad užklausas gali teikti tarnybos, pavyzdžiui, vertindamos dalyvumą“, – sakė ji.
Psichologė, psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė, organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
„Kaip suprantu, ši psichikos sveikatos posistemė skirta tam, kad su tuo susiję duomenys čia būtų saugiai laikomi, o ne išmėtyti po visą sistemą. Tačiau kyla bendresnis klausimas – kaip bus užtikrinama duomenų apsauga, kad būtų gerbiamas konfidencialumas ir anonimiškumas?
Vadovaujantis logika, „E. sveikata“ skirta tam, kad žmogus turėtų galimybę savo sveikatos duomenis atverti kitiems gydytojams arba juos uždaryti, tačiau apie tai mes net nekalbame. O tai svarbus savo duomenų valdymo aspektas. Tada žmogus galėtų su kitais gydytojais dalytis savo diagnozėmis, nes galbūt manytų, kad tokiu būdu pagerins savo būklę, o kitas gal darytų priešingai“, – dėstė K. Levickaitė.
Pastebi nepagrįstų baimių
Anot pašnekovės, viešojoje erdvėje baiminamasi, kad nebeliks anonimiškumo, tačiau kalbama tik apie duomenų perdavimą. „Jeigu kreipiuosi į gydytoją, kad ir privatų, ir jis neįrašo mano diagnozės, tam tikrų duomenų, vis tiek abu ją žinome, tačiau jei gydytojas įrašo diagnozę, bet niekas kitas to nemato, tai niekas ir nesikeičia. Duomenų perdavimo aspektus mes mažai nagrinėjame, dėl to žmonės nepasitiki sistema, baiminasi, kad apie jų diagnozę kas nors sužinos. Šioje situacijoje yra nepagrįstų baimių, tačiau kartu ir nepasitikėjimo sistema.
Būna, „E. sveikata“ lūžta, yra teigiančiųjų, kad kažkas pamatė kažkieno duomenis. Viešojoje erdvėje dabar eskaluojamas klausimas dėl duomenų saugumo, todėl manau, kad dėl to gali sumažėti besikreipiančiųjų į psichikos sveikatos specialistus. Tačiau kreiptis yra svarbu, o prieš tai darant galima pasiaiškinti, kokių ribojimų dėl konkrečios diagnozės galima patirti. Svarbu, kad būtų savimi rūpinamasi“, – aiškino psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė.
Kalbėdama apie visuomenėje egzistuojančią psichikos sveikatos stigmą K. Levickaitė pažymėjo, kad ją tinkamai spręstų geresnis paslaugų prieinamumas. „Žmonių nuostatos neatsiranda vakuume, jos įgyjamos iš patirties. Daugiausia stigmų kyla patiriant diskriminacinę ar struktūrinę nelygybę. Mes privalome kalbėti, kad kol neturėsime sveikatos apsaugos sistemos, kuri draugiškai atlieptų žmonių poreikius ir jie nepatirtų netinkamų paslaugų, šiurkštaus elgesio, tol ta stigma bus.
Bendruomeninės ir psichosocialinės paslaugos vis dar yra mažai prieinamos – iš čia ir atsiranda stigma. Žmonės jausis geriau, jei patirs, kad turėdami psichinės ligos diagnozę ar sutrikimų gali gyventi taip pat kaip kiti – jų neišprašys iš kaimynystės ar iš darbo, jie gaus psichologinio konsultavimo paslaugas prie namų. Būtent taip mums reikia tvarkytis, kad ši stigma mažėtų“, – apibendrino pašnekovė.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
