N. Szczygłowskis apie naująjį Lenkijos prezidentą: K. Nawrockio pergalę lėmė kraštutinė visuomenės poliarizacija ir neribotas populizmas

„Nawrockio rinkėjai balsavo už jį nepaisydami skandalingų jo biografijos faktų ir skandalų, į kuriuos buvo įsivėlęs per kampaniją. Verta paminėti, kad „pilietiško kandidato“ biografija yra gana abejotina“, – teigia vertėjas, rašytojas, žurnalistas ir publicistas NIKODEMAS SZCZYGŁOWSKIS.

Jis dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja Lenkijos rinkimų rezultatus ir dalijasi įžvalgomis apie naująjį prezidentą, galimą šalies vidaus bei užsienio politiką.

Vertėjas, rašytojas, žurnalistas ir publicistas Nikodemas Szczygłowskis. Asmeninio archyvo nuotrauka

Karolis Nawrockis rinkimus laimėjo kiek mažiau nei dviejų procentų persvara. Kas lėmė jo pergalę?

Nawrockio laimėjimo priežasčių yra keletas. Nors, priklausomai nuo to, su kuo kalbėsite, pašnekovas gali skirtingai akcentuoti vieną ar kitą priežastį. Aš atsakyčiau trumpai: esminė priežastis yra kraštutinė visuomenės poliarizacija ir neribotas populizmas, tapęs politinės scenos norma. Iš to kyla visa kita.

Dabartinė rinkimų kampanija labiau priminė farsą, o kai kuriais atvejais net buvo ties absurdo riba. Šiame kontekste galima rasti tam tikrų analogijų su praėjusių metų Donaldo Trumpo išrinkimu prezidentu – visi galimi skandalai, susiję su Nawrockio biografija (o jų buvo nemažai), jam nepadarė jokios žalos, netgi atvirkščiai – aplink jį susiformavo daugiau ar mažiau tvirtas gana susiskaldęs rinkėjų elektoratas, kurio pažiūros santykinai vadinamos konservatyviomis.

Šiuos žmones vienija įvairios frustracijos, kurias skatina tikros ir įsivaizduojamos politikų fobijos, nepasitenkinimas dabartine Donaldo Tusko vyriausybe, Ukrainos piliečių buvimu Lenkijoje, itin primityvi, bet veiksminga radikaliai nacionalistinė retorika ir neapykanta vadinamajam plačiai suprantamam liberalizmui, kad ir ką tai reikštų. Visa tai antrajame ture įkūnijo Nawrockis.

Nawrockio rinkėjai balsavo už jį nepaisydami skandalingų jo biografijos faktų ir skandalų, į kuriuos buvo įsivėlęs per kampaniją. Verta paminėti, kad „pilietiško kandidato“ biografija yra gana abejotina: dešimtajame dešimtmetyje jis buvo susijęs su Gdansko nusikaltėlių pasauliu, per kampaniją melavo apie turimą nekilnojamąjį turtą, kurį įsigijo abejotinomis aplinkybėmis, balansuodamas ties teisės, etikos ir moralės principų riba, nors Nawrockis pozicionuojamas kaip istorikas („Teisės ir teisingumo“ partija jam parūpino direktoriaus pareigas Antrojo pasaulinio karo muziejuje Gdanske, vėliau – Nacionalinės atminties instituto vadovo, šias pareigas jis eina iki šiol). Šis žmogus yra gana tolimas mokslui, tai ne kartą parodė viešomis savo kalbomis, kurias galima apibūdinti kaip neistorines ir antimoksliškas.

Taigi, problema dėl Nawrockio yra gilesnė. Iš rinkimų matyti, kad šios jo savybės netrukdo rinkėjams siekti pagrindinio tikslo – primesti savo naratyvą likusiai visuomenei. Tačiau valdančioji koalicija taip pat padarė daug klaidų. Viena iš strateginių buvo Trzaskowskio, o ne, pavyzdžiui, Radosławo Sikorskio iškėlimas į kandidatus: Varšuvos meras Trzaskowskis yra nemėgstama figūra plačiai suprantamoje provincijoje, ypač šalies rytuose ir pietryčiuose.

Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis. EPA-ELTA nuotrauka

Antra klaida buvo jo strategija pasitelkti populistinius tonus, panašius į naudojamus PiS. Matyt, Tuskas nusprendė, kad taip galima nugalėti šią partiją ir jos kandidatą (ciniškai vadinamą nepriklausomu ir pilietišku) jų pačių ginklais. Ši taktika nepasiteisino: užuot pritraukusi labiau dešiniosios pakraipos rinkėjus, ji atbaidė dalį centro rinkėjų, tačiau tuo pat metu padėjo Konfederacijos lyderiui Sławomirui Mentzenui pasiekti stulbinamą rezultatą pirmajame ture ir išpopuliarinti tokią figūrą kaip Grzegorzas Braunas, kuris savo įvaizdį kūrė remdamasis kraštutine antieuropietiška ir antiukrainietiška retorika iš vadinamosios tautinės katalikybės pozicijų.

Ir hierarchai, ir paprasti kunigai neslėpė savo politinių preferencijų ir kai kur atvirai ragino remti „pilietinį“ kandidatą.

Šioje situacijoje taip pat verta atkreipti dėmesį į Katalikų Bažnyčios poziciją. Ir hierarchai, ir paprasti kunigai neslėpė savo politinių preferencijų ir kai kur atvirai ragino remti „pilietinį“ kandidatą, kalbėdami apie būtinybę pasirinkti moralę, pagrįstą esą tradicinėmis vertybėmis, nors Nawrockis, be ryšių su nusikalstamu pasauliu, dar kaltinamas sąvadavimu pajūrio kurorto viešbutyje „Sopoto Grand Hotel“.

Kalbant apie Brauną ir jo sekėjus, būtina pasakyti, kad dauguma jo susitikimų su rinkėjais, ypač mažesniuose miestuose ir kaimuose, vyko būtent katalikų parapijų suteiktose patalpose. Brauno, kuris specialiai visus savo pasirodymus pradėdavo tradiciniu katalikų pasisveikinimu Szczęść Boże (lenk. „Telaimina Dievas“), kraštutinę nacionalistinę retoriką ir neapykantos kalbą padėjo skleisti kunigai, o vyskupai į tai nekreipė dėmesio.

Reikia pabrėžti Lenkijos kairiųjų bejėgiškumą, kurie veikia savo burbule, neišeina iš didmiesčių. Pirmajame ture abu kairiųjų kandidatai kartu surinko vos šiek tiek daugiau nei 10 proc. balsų.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – dabartinė kampanija yra nesėkminga tokiems politikams kaip Szymonas Hołownia, dabartinis Seimo pirmininkas, vyriausybės koalicijos partneris, kuris 2023 m. spalį Seimo rinkimuose sugebėjo įtikinti ne taip radikaliai nusiteikusį dešinįjį elektoratą, o tai taip pat prisidėjo prie PiS pralaimėjimo tuose rinkimuose. Dabartinė jo, kaip kandidato pirmajame ture, nesėkmė byloja, kad dešinieji rinkėjai vėl telkiasi aplink PiS ir pereina prie tokių figūrų kaip Braunas (kuris pirmajame ture surinko daugiau nei 6 proc. balsų). Tai rodo, kad dešinioji politinė scena vis labiau radikalėja.

Antrajame rinkimų ture balsavo 71,7 proc. rinkėjų. Ką rodo toks didelis aktyvumas?

Tai rodo aukštą lygį pasiekusią visuomenės poliarizaciją ir savo elektorato mobilizavimą. Trzaskowskio rinkimų štabas bandė mobilizuoti rinkėjus pasitelkdamas baimę dėl galimo PiS sugrįžimo, o Nawrockio rinkėjus prie balsadėžių vedė jau minėta neapykanta – gal kiek kitokių pustonių ir akcentų: kai kam svarbiau yra nekęsti ukrainiečių, kai kam – LGBT bendruomenės, kitiems svarbiau kovoti su „eurokolchozu“, nemaža dalis šiaip nekenčia Tusko, nes šį jausmą jiems įskiepijo Jarosławas Kaczyńskis, o dar kitiems nepriimtina viskas, kas neatitinka jų pasaulėžiūros.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka

Kaip manote, ko galima tikėtis Lenkijos vidaus politikoje? Ar Nawrockis gali imtis permainų?

Žiūrint apie kokio pobūdžio permainas kalbėsime. Pirmiausia būtina suprasti, kad toliau didės poliarizacija ir taip jau smarkiai susiskaldžiusioje visuomenėje. Politine prasme prezidentas Nawrockis bent jau iš pradžių atliks PiS pirmininko Kaczyńskio jam skirtą vaidmenį. Savo ruožtu Kaczyńskis, turėdamas Nawrockį kaip įrankį, darys viską, kad atidėtų savo politinę pensiją ir visiems įrodytų, jog vis dar tvirtai laiko partijos vairą savo rankose.

Tusko vyriausybės bendradarbiavimas su prezidentu Nawrockiu, žinoma, bus labai sudėtingas.

Pagrindinė Nawrockio funkcija bus politinis šalies destabilizavimas iš vidaus, pasireiškiantis visų dabartinės vyriausybės įstatymų iniciatyvų, ypač nukreiptų prieš PiS valdymo laikotarpio atsiskaitymą, vetavimu, be kurio neįmanoma suskaldyti šios partijos iki kitų rinkimų, pagal įstatymą vyksiančių po dvejų metų. Be to, labai tikėtina, jog Kaczyńskis, pasinaudodamas Nawrockiu, bandys pasiekti, kad rinkimai įvyktų anksčiau, nes dabartinė politinė padėtis jam yra palanki. Šiam tikslui jis turės paralyžiuoti dabartinę vyriausybę ir apkaltinti ją neveiksnumu.

Tusko vyriausybės bendradarbiavimas su prezidentu Nawrockiu, žinoma, bus labai sudėtingas. Sunku numatyti, kaip padėtis klostysis toliau, ypač jei dar labiau išaugs Konfederacijos ir Brauno grupuotės reitingai, nes tuomet Nawrockis gali nuspręsti, kad jis jau nieko nebėra skolingas PiS pirmininkui Kaczyńskiui ir galbūt verta ieškoti naujų susitarimų. Problema ta, kad nauji susitarimai gali būti blogesni už tuos, kuriuos šiuo metu planuoja PiS.

Man ganėtinai keblu kalbėti apie Nawrockio vertybes, įskaitant tradicines, nes turint omenyje paaiškėjusias jo biografijos detales atrodo, kad jis jų visai neturi.

Kaip Nawrockio palaikomos tradicinės vertybės ir konservatyvi socialinė politika gali paveikti Lenkijos visuomenę ir mažumų teises?

Man ganėtinai keblu kalbėti apie Nawrockio vertybes, įskaitant tradicines, nes turint omenyje paaiškėjusias jo biografijos detales atrodo, kad jis jų visai neturi. Tačiau jei kalbame apie jo vaidmenį, kurį jis turi atlikti šiame tradicinių vertybių gynybos spektaklyje, aišku, kad jis bandys jį atlikti – bent jau siekdamas įrodyti, jog ne veltui į jį investuota.

Kokią taktiką jis rinksis? Sunku pasakyti, daug kas, matyt, priklausys nuo jo komandos. Jis pats nesugebėjo įskiepyti pasitikėjimo, kad yra patyręs ir savarankiškas politikas, ypatinga charizma irgi nepasižymi. Tad tikriausiai bent jau iš pradžių Nawrockis tiesiog įgyvendins PiS kursą per šios partijos pasiūlytus patarėjus. Pasikartosiu, iš esmės vienintelis scenarijus, kurį matau šiuo momentu, yra tolesnis visuomenės susiskaldymas – kito nėra.

Kalbant apie mažumas, nemanau, kad asmeniškai Nawrockiui jos ir jų teisės rūpi, tad viskas priklausys, kokią taktiką pasirinks dabartinis jo šeimininkas – PiS pirmininkas Kaczyńskis. 

Ką manote apie Lenkijos užsienio politiką – atsižvelgiant į Nawrockio artimus ryšius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir skeptišką požiūrį į Ukrainos narystę NATO?

Jei dabartinė vyriausybė nežlugs, manau, neverta tikėtis ryškių pokyčių užsienio politikoje vien dėl to, kad Dudą pakeis Nawrockis. Prezidento kanceliarijos ir Užsienio reikalų ministerijos konfliktas tęsiasi nuo pat pirmos dienos, kai ministru tapo Sikorskis, šį nesutarimą paveldės Nawrockis. Duda nesutiko pasirašyti naujų Sikorskio paskirtų ambasadorių nominacijų, tad daugelyje šalių Lenkijai dabar atstovauja patikėtiniai.

Manau, tokia padėtis išliks ir prie prezidento Nawrockio. Ar jis bandys vykdyti kokią nors savo užsienio politiką? Galbūt taip. Ar turi tam gabumų ir tinkamų įrankių? Viskas priklausys nuo jo komandos.

Naujai išrinktas Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis. EPA-ELTA nuotrauka

Ar tikėtina, kad naujasis prezidentas sieks stiprinti Lenkijos vaidmenį Europos Sąjungoje? Ir kaip tai galėtų paveikti regioninę lyderystę bei santykius su šalimis kaimynėmis, įskaitant Lietuvą?

Per rinkimų kampaniją Nawrockis bandė surinkti visokio plauko euroskeptikų (švelniai tariant, nes Brauno šalininkus reikėtų vadinti karštais Europos Sąjungos nekentėjais) balsus, kad kalbėtų apie Lenkijos vaidmens stiprinimą Europos Sąjungoje, todėl jam reikės atlikti sudėtingus politinės akrobatikos pratimus.

Kita vertus, PiS viduje turbūt nėra ryškaus susitarimo panašaus pobūdžio klausimais. Viena vertus, reikia kalbėti apie „blogą“ Briuselį, „blogą“ Vokietiją ir panašiai, kita vertus, sunku nepastebėti, iš kur ir kokie finansiniai srautai į Lenkiją ateina. Minėtas Braunas vos ne kiekvienoje savo kalboje mini „eurokolchozą“, kurį būtina griauti, bet tai visiškai netrukdo jam reguliariai imti dešimtį tūkstančių eurų viršijančią europarlamentaro algą.

Kalbant apie požiūrį į šalis kaimynes, aš neįžvelgiu aiškios strategijos iš PiS pusės, be kartojamų kaip mantra klišių apie esą Lenkijos lyderystės būtinybę – daugelio iš šios politinės aplinkos ji suprantama kaip Lenkijos galios ir jai priklausančio istorinio vaidmens įrodymas. Dažniausiai tai tik tuščios kalbos, forma, neužpildyta esminiu turiniu. Kalbant apie Lietuvą, dabartinė situacija galbūt šiek tiek kitokia, nes visi supranta, kad būtina stiprinti Suomijos, Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimą, kalbant apie gynybos projektus.

Naujai išrinktas Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis. EPA-ELTA nuotrauka

Tarp Lietuvos ir Lenkijos gana sėkmingai plėtojami bendri logistiniai ir transporto infrastruktūros projektai, tarkime, pagal „LTG Link“ ir Lenkijos „PKP Polskie Linie Kolejowe“ pasirašytą memorandumą netrukus dar pagerės geležinkelių infrastruktūra. Šie projektai toliau bus vykdomi.

Tačiau kai kurių komentuotojų Lietuvoje lūkesčiai dėl atseit palankesnio Lietuvos atžvilgiu dešiniųjų kandidato pozicijos, mano nuomone, niekuo nepagrįsti ir liks neišpildyti.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama