Politologai apie prezidento metinį pranešimą: „Pritrūko sistemiškesnių siūlymų, ne tik valstybės problemų išvardijimo“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė DOVILĖ JAKNIŪNAITĖ akcentavo, kad šalies vadovo pranešimas buvo išsamus, paliesta daug temų, tačiau daugiausia dėmesio skirta užsienio politikai.
„Prezidentas koncentravosi į saugumą, ir neabejotinai dėl to matome jo didelį dėmesį užsienio politikai. Anksčiau, kai krizių buvo ne tiek daug, šalies vadovai tradiciškai tam skirdavo mažiau dėmesio. Išvardinti visi įsipareigojimai ir darbai, tačiau pabrėžčiau, kad buvo atkreiptas dėmesys į Jungtines Amerikos Valstijas kaip vieną svarbiausių sąjungininkių.
Paminėtas ir Donaldas Trumpas, nors nemanau, kad tai tiesiogiai nueis JAV prezidentui į ausis. Retesnis dalykas – kad buvo išvardytos valstybės partnerės: Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė“, – kalbėjo pašnekovė.
Politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė. Domanto Umbraso nuotrauka
Pasigedo aiškesnės vizijos
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas IGNAS KALPOKAS teigė, kad jam prezidento metinis pranešimas pasirodė neturintis aiškios vizijos. „Kalbą skelčiau į dvi dalis. Pirmoji – apie užsienio ir saugumo politiką, o paskui – tokia sudėtinio baliaus pavidalo antroji dalis, kurioje buvo apibėgta daug dalykų, bet neturint aiškios vizijos, kokie yra mūsų prioritetai.
Natūralu, kad saugumas ir gynyba yra mūsų svarbiausias rūpestis, bet kokie kiti prioritetai? Atrodo, viską reikia spręsti vienu metu. Man prezidento kalboje pritrūko sistemiškesnių siūlymų, ne tik valstybės problemų išvardijimo“, – pabrėžė politologas.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto nuotrauka
Jo nenustebino, kad metiniame pranešime buvo paminėtas ir JAV prezidentas. „Išvardyti visi pagrindiniai dalykai turint omenyje, kad metinis šalies vadovo pranešimas sulaukia ir diplomatinių atstovybių dėmesio, o esminiai jo punktai referuojami ir nusiunčiami į valstybės departamentą.
Tad pasižymėti kaip dėkingiems Trumpui tikrai yra naudinga. Kita vertus, kiti dalykai buvo mažiau suderinami su šiandienine JAV politika. Pavyzdžiui, kalbėjimas, kad taika Ukrainoje turi būti susijusi su visų okupuotų teritorijų išlaisvinimu, šiuo atveju yra meduolio ir kažko kartesnio derinimas“, – sakė jis.
Atkreipė dėmesį į skolinimąsi
Kalbėdamas apie gynybą, G. Nausėda pabrėžė, jog tam reikės solidaus finansavimo, o geroji žinia, pasak jo – kad vis daugiau lėšų gynybai sutelkti padės ekonomikos augimas. „Kartais viskas, ko reikia verslo bendruomenei, – tiesiog nuoširdaus ir atviro dialogo su valstybės institucijomis, paprastesnių, stabilesnių ir aiškesnių taisyklių. Mažesnės administracinės naštos. Kviečiu tuo rūpintis ne vien kalbomis, bet ir veiksmais“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad vien ekonomikos augimo generuojamų pajamų neužteks, tad teks skolintis.
D. Jakniūnaitės teigimu, svarbu, kad šalies vadovas atkreipė dėmesį į skolinimąsi. „Ekonominėje pranešimo dalyje prezidentas patikino, kad gynyba bus finansuojama ne tik iš mokesčių, bet ir atsakingo skolinimosi, ypač turint omenyje, jog ankstesnes Vyriausybes jis yra kritikavęs už neatsakingą skolinimąsi. Tai yra bandymas paruošti dirvą sprendimams skolintis“, – tvirtino politologė.
Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas. Vilnius, 2025 m. birželio 5 d. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Vertindamas prezidento pasisakymą apie ekonomiką, I. Kalpokas teigė, kad išgirdo tik vardijamas skambias frazes. „Tokius žodžius galima pavartoti bet kokiame kontekste – kad gali būti didesnė pajamų nelygybė, kad reikia derinti mokesčių kėlimą su gyventojų, verslo interesais, investicine aplinka. Šias frazes galima iškirpti iš konteksto, perkelti į bet kurį kitą, ir jos savaime bus teisingos. Kas gali ginčytis, kad reikia pajamų lygybės, kad reikia derinti mokesčius ir ekonomikos augimą?“ – klausė VDU docentas.
Ar išlaidų mažinimas ir naujos ministerijos steigimas dera?
G. Nausėda metiniame pranešime daug dėmesio skyrė regionų klausimui, akcentavo savo pasiūlytos Regionų ministerijos svarbą. „Tikiu Regionų ministerijos, kaip įrankio tvariai ir tolygiai šalies regionų plėtrai, idėja, kurią pasiūliau praėjusio Regionų forumo metu. <...>
Steigiant naują ministeriją ir perskirstant atsakomybes, esminiu orientyru turi likti didesnis savivaldos savarankiškumas“, – teigė prezidentas ir pridūrė, kad didžiausia atskirtis regionuose matoma švietimo, sveikatos apsaugos ir kultūros srityse.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
D. Jakniūnaitė tokią G. Nausėdos poziciją vertina kaip aiškų nuoseklumą. „Prezidentas nepaleidžia savo pasiūlytos Regionų ministerijos idėjos – šia prasme matau nuoseklumą jo politikoje. Jis jau seniai akcentuoja regionų klausimą ir tai daro nuosekliai, gal net ir spaudžia dabartinę Vyriausybę atkreipti dėmesį į regionus“, – sakė ji.
Anot politologo I. Kalpoko, dėmesio regionams ir ministerijai skirta, nes tai yra prezidento asmeninis projektas. „Nausėda norėtų, kad liktų jo indėlis į institucinę sąrangą. Aišku, šiame kontekste buvo minėtos įvairios regioninės problemos: sveikatos apsauga, švietimas, susisiekimas. Tačiau kyla klausimas: o kur yra prioritetai? Ar skaidrumas ir išlaidų mažinimas bei naujos ministerijos steigimas dera?“ – svarstė pašnekovas.
Tuo tarpu apie švietimą ir sveikatos apsaugą, kultūrą prezidento metiniame pranešime kalbėta bendrai, sutarė politologai. „Kai kurios temos yra privalomai paminėtos, tad šiuo atveju specifinės iniciatyvos prezidentas nepateikė. Tas pat – ir kalbant apie sveikatos ir kultūros klausimus“, – pažymėjo D. Jakniūnaitė.
Nustebino, kad paminėta partnerytė
Kalboje šalies vadovas dėmesio skyrė ir visuomenėje aistras keliančiam partnerystės klausimui. „Konstitucinis Teismas neseniai tarė aiškų žodį dėl partnerystės. Ankstesnis Seimas, daug triukšmavęs ambicingais projektais, galiausiai nieko nenuveikė. Šis Seimas privalo pagaliau pateikti sprendimą, atsižvelgdamas į visuomenės lūkesčius. Lietuvos žmonės neturėtų dėl savo teisių masiškai mindžioti teismų slenksčius“, – teigė G. Nausėda.
Toks pareiškimas D. Jakniūnaitei sukėlė nuostabą. „Nustebau, kad prezidentas paminėjo partnerystę ir pasakė, jog žmonės neturėtų eiti į teismus, kad Seimas turi nuspręsti dėl partnerystės. Prezidentas galėjo ignoruoti šį klausimą, tačiau to nepadarė. Tai užuomina, kad šį klausimą reikia išspręsti, ir šia prasme metiniame pranešime yra daug palaikymo Vyriausybei“, – tikino politologė.
Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas. Vilnius, 2025 m. birželio 5 d. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
I. Kalpokas, reaguodamas į pastarąjį prezidento pareiškimą, kėlė klausimą: o kas dėl to, kad partnerystės įstatymas turėtų būti priimtas, turėtų ginčytis? „Jeigu Konstitucinis Teismas apie tai pasisakė, tai reikia kažkaip spręsti ir Seimui. Bet vėlgi – kaip? Prezidentas čia viską suminėjo atsargiai, kad turi būti ir avis sveika, ir vilkas sotus. Kad partnerystė turi būti įteisinta, bet ir turi būti atsižvelgta į visuomenės požiūrį, kuris, kaip mes žinome iš apklausų, šiuo klausimu yra neigiamas. Tad kaip suderinti šias dvi įžvalgas – prezidentas taip ir nepasakė“, – dėstė VDU docentas.
Balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo – tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Netiesiogiai paminėta G. Palucko istorija
Savo kalboje G. Nausėda atkreipė dėmesį į Seimo negebėjimą panaikinti teisinę neliečiamybę socialdemokratui Arūnui Dudėnui, kuris turi problemų „čekiukų“ byloje. „Seimas ir vėl užlipo ant to paties grėblio, nesugebėdamas panaikinti ikiteisminiame tyrime atsidūrusio parlamento nario teisinės neliečiamybės.
Lietuvos politinė sistema neišlaikė dar vieno moralės – ir paprasčiausio padorumo – egzamino. Atsakingi asmenys turėtų atidžiai pasižiūrėti į veidrodį ir pagalvoti, ką veikia Seime ir ar yra pajėgūs pateisinti rinkėjų pasitikėjimą“, – kalbėjo jis.
Prezidentas netiesiogiai pranešime paminėjo ir premjero G. Palucko galimo interesų konflikto atvejį: „Užsivilkus politiko mantiją, vertėtų devynis kartus pamatuoti ir savo dalyvavimą versle. Priešingu atveju neišspręsti santykio su verslu klausimai nuolat gramzdins gražiausias iniciatyvas ir vers atsimušinėti nuo pagrįstų ir nepagrįstų įtarinėjimų.“
Premjeras Gintautas Paluckas. Ervino Rauluševičiaus / ELTA nuotrauka
Pasak profesorės D. Jakniūnaitės, prezidentui kalbėti apie A. Dudėno istoriją buvo lengviau. „Akivaizdžiausia kritika – Seimui, kuris neišlaikė šio egzamino. Šį atvejį paminėti buvo paprasčiau, nes jo politiniai kaštai nėra dideli, skirtingai nei premjero atvejo“, – sakė ji.
„Viso pranešimo metu kambaryje buvo dramblys, o jei tiksliau – garnys, – šią temą plėtojo I. Kalpokas. – Bet pradėta buvo nuo kitur – nuo Dudėno. Šiuo atveju nedviprasmiškai buvo pasiūlyta pagalvoti apie mandato padėjimą. Na o vėliau prezidentas perėjo prie to, kad reikėtų gebėti derinti verslo ir politikos interesus. O kas dėl to galėtų ginčytis?
Ši situacija buvo sušvelninta tuo, kad kiekviena valdančioji dauguma ateina turėdama didelių ambicijų didinti visuomenės pasitikėjimą, bet paskui susimauna, – tad, kaip dabar populiaru sakyti – nesureikšminkim.“
Kitas prezidento punktas metiniame pranešime, anot I. Kalpoko, buvo apie susitelkimą, vienybę, leidžiant suprasti, kad šiuo metu yra įvairių diskusijų, bet mums reikia vienybės.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“ praėjusią savaitę paskelbė, kad baterijų sistemas planuojanti gaminti įmonė „Garnis“ 200 tūkst. eurų paskolą lengvatinėmis palūkanomis gavo G. Paluckui jau dirbant premjeru. Politikui priklauso 49 proc. įmonės „Garnis“ akcijų. Tuo metu vasarį ir kovą Vyriausybė, dalyvaujant G. Paluckui, priėmė kelis su ILTE susijusius sprendimus.
Viešojoje erdvėje keliami klausimai ir dėl to, ar įmonė „Garnis“ nebuvo sukurta fiktyviai, siekiant gauti paskolą, taip pat ar įmonė pagal paskirtį naudoja paskolintas lėšas.
Politologai: kalba buvo nuosaiki
Apibendrindami G. Nausėdos kalbą politologai teigė, kad ji buvo nuosaiki, o kritikos Vyriausybei, palyginti su praėjusia, beveik nebuvo.
„Nemažai prezidento paminėtų dalykų yra dabartinės Vyriausybės programoje, jis juos savo kalboje atliepė. Konfrontacijos su dabartine Vyriausybe ir koalicija nėra, nors anksčiau būdavo pasikandžiojimų su valdančiaisiais. Šiuo atveju buvo išsakyta kritika dėl neliečiamybės statuso atėmimo, taip pat paminėtas Palucko atvejis, bet viskas įvilkta į labai švelnią formą. Tai buvo Vyriausybę palaikanti kalba.
Taip pat pastarojoje kalboje nedaug minėtas Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas – tik pasakyta, kad buvusi Vyriausybė neišsprendė partnerystės klausimo“, – atkreipė dėmesį profesorė D. Jakniūnaitė.
Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas. Vilnius, 2025 m. birželio 5 d. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Prezidento politinės simpatijos ir antipatijos nėra paslaptis, tikino I. Kalpokas. „Jokios paslapties ir kontroversijos – viskas yra aišku. Metinėje kalboje prezidentas nepraleido progos durti ir jau nuėjusiai Vyriausybei tiek dėl partnerystės, tiek dėl antrosios pensijų pakopos. Manau, jo simpatijų ir antipatijų Vyriausybėms disbalansas akivaizdus. Galima retoriškai klausti: jeigu Šimonytė būtų įsipainiojusi į panašią istoriją kaip Paluckas, ar irgi būtų sulaukusi tiek mažai prezidento dėmesio, kiek ir dabar Paluckas?“ – svarstė jis.
Tai buvo pirmasis G. Nausėdos metinis pranešimas einant antrąją prezidento kadenciją ir šeštas apskritai. Konstitucija numato, kad prezidentas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, vidaus ir užsienio politiką. Valstybės vadovai metinius pranešimus tradiciškai skaito per Seimo pavasario sesiją.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė. Domanto Umbraso nuotrauka
Pasigedo aiškesnės vizijos
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas IGNAS KALPOKAS teigė, kad jam prezidento metinis pranešimas pasirodė neturintis aiškios vizijos. „Kalbą skelčiau į dvi dalis. Pirmoji – apie užsienio ir saugumo politiką, o paskui – tokia sudėtinio baliaus pavidalo antroji dalis, kurioje buvo apibėgta daug dalykų, bet neturint aiškios vizijos, kokie yra mūsų prioritetai.
Natūralu, kad saugumas ir gynyba yra mūsų svarbiausias rūpestis, bet kokie kiti prioritetai? Atrodo, viską reikia spręsti vienu metu. Man prezidento kalboje pritrūko sistemiškesnių siūlymų, ne tik valstybės problemų išvardijimo“, – pabrėžė politologas.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto nuotrauka
Jo nenustebino, kad metiniame pranešime buvo paminėtas ir JAV prezidentas. „Išvardyti visi pagrindiniai dalykai turint omenyje, kad metinis šalies vadovo pranešimas sulaukia ir diplomatinių atstovybių dėmesio, o esminiai jo punktai referuojami ir nusiunčiami į valstybės departamentą.
Tad pasižymėti kaip dėkingiems Trumpui tikrai yra naudinga. Kita vertus, kiti dalykai buvo mažiau suderinami su šiandienine JAV politika. Pavyzdžiui, kalbėjimas, kad taika Ukrainoje turi būti susijusi su visų okupuotų teritorijų išlaisvinimu, šiuo atveju yra meduolio ir kažko kartesnio derinimas“, – sakė jis.
Atkreipė dėmesį į skolinimąsi
Kalbėdamas apie gynybą, G. Nausėda pabrėžė, jog tam reikės solidaus finansavimo, o geroji žinia, pasak jo – kad vis daugiau lėšų gynybai sutelkti padės ekonomikos augimas. „Kartais viskas, ko reikia verslo bendruomenei, – tiesiog nuoširdaus ir atviro dialogo su valstybės institucijomis, paprastesnių, stabilesnių ir aiškesnių taisyklių. Mažesnės administracinės naštos. Kviečiu tuo rūpintis ne vien kalbomis, bet ir veiksmais“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad vien ekonomikos augimo generuojamų pajamų neužteks, tad teks skolintis.
D. Jakniūnaitės teigimu, svarbu, kad šalies vadovas atkreipė dėmesį į skolinimąsi. „Ekonominėje pranešimo dalyje prezidentas patikino, kad gynyba bus finansuojama ne tik iš mokesčių, bet ir atsakingo skolinimosi, ypač turint omenyje, jog ankstesnes Vyriausybes jis yra kritikavęs už neatsakingą skolinimąsi. Tai yra bandymas paruošti dirvą sprendimams skolintis“, – tvirtino politologė.
Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas. Vilnius, 2025 m. birželio 5 d. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Vertindamas prezidento pasisakymą apie ekonomiką, I. Kalpokas teigė, kad išgirdo tik vardijamas skambias frazes. „Tokius žodžius galima pavartoti bet kokiame kontekste – kad gali būti didesnė pajamų nelygybė, kad reikia derinti mokesčių kėlimą su gyventojų, verslo interesais, investicine aplinka. Šias frazes galima iškirpti iš konteksto, perkelti į bet kurį kitą, ir jos savaime bus teisingos. Kas gali ginčytis, kad reikia pajamų lygybės, kad reikia derinti mokesčius ir ekonomikos augimą?“ – klausė VDU docentas.
Ar išlaidų mažinimas ir naujos ministerijos steigimas dera?
G. Nausėda metiniame pranešime daug dėmesio skyrė regionų klausimui, akcentavo savo pasiūlytos Regionų ministerijos svarbą. „Tikiu Regionų ministerijos, kaip įrankio tvariai ir tolygiai šalies regionų plėtrai, idėja, kurią pasiūliau praėjusio Regionų forumo metu. <...>
Steigiant naują ministeriją ir perskirstant atsakomybes, esminiu orientyru turi likti didesnis savivaldos savarankiškumas“, – teigė prezidentas ir pridūrė, kad didžiausia atskirtis regionuose matoma švietimo, sveikatos apsaugos ir kultūros srityse.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
D. Jakniūnaitė tokią G. Nausėdos poziciją vertina kaip aiškų nuoseklumą. „Prezidentas nepaleidžia savo pasiūlytos Regionų ministerijos idėjos – šia prasme matau nuoseklumą jo politikoje. Jis jau seniai akcentuoja regionų klausimą ir tai daro nuosekliai, gal net ir spaudžia dabartinę Vyriausybę atkreipti dėmesį į regionus“, – sakė ji.
Anot politologo I. Kalpoko, dėmesio regionams ir ministerijai skirta, nes tai yra prezidento asmeninis projektas. „Nausėda norėtų, kad liktų jo indėlis į institucinę sąrangą. Aišku, šiame kontekste buvo minėtos įvairios regioninės problemos: sveikatos apsauga, švietimas, susisiekimas. Tačiau kyla klausimas: o kur yra prioritetai? Ar skaidrumas ir išlaidų mažinimas bei naujos ministerijos steigimas dera?“ – svarstė pašnekovas.
Tuo tarpu apie švietimą ir sveikatos apsaugą, kultūrą prezidento metiniame pranešime kalbėta bendrai, sutarė politologai. „Kai kurios temos yra privalomai paminėtos, tad šiuo atveju specifinės iniciatyvos prezidentas nepateikė. Tas pat – ir kalbant apie sveikatos ir kultūros klausimus“, – pažymėjo D. Jakniūnaitė.
Nustebino, kad paminėta partnerytė
Kalboje šalies vadovas dėmesio skyrė ir visuomenėje aistras keliančiam partnerystės klausimui. „Konstitucinis Teismas neseniai tarė aiškų žodį dėl partnerystės. Ankstesnis Seimas, daug triukšmavęs ambicingais projektais, galiausiai nieko nenuveikė. Šis Seimas privalo pagaliau pateikti sprendimą, atsižvelgdamas į visuomenės lūkesčius. Lietuvos žmonės neturėtų dėl savo teisių masiškai mindžioti teismų slenksčius“, – teigė G. Nausėda.
Toks pareiškimas D. Jakniūnaitei sukėlė nuostabą. „Nustebau, kad prezidentas paminėjo partnerystę ir pasakė, jog žmonės neturėtų eiti į teismus, kad Seimas turi nuspręsti dėl partnerystės. Prezidentas galėjo ignoruoti šį klausimą, tačiau to nepadarė. Tai užuomina, kad šį klausimą reikia išspręsti, ir šia prasme metiniame pranešime yra daug palaikymo Vyriausybei“, – tikino politologė.
Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas. Vilnius, 2025 m. birželio 5 d. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
I. Kalpokas, reaguodamas į pastarąjį prezidento pareiškimą, kėlė klausimą: o kas dėl to, kad partnerystės įstatymas turėtų būti priimtas, turėtų ginčytis? „Jeigu Konstitucinis Teismas apie tai pasisakė, tai reikia kažkaip spręsti ir Seimui. Bet vėlgi – kaip? Prezidentas čia viską suminėjo atsargiai, kad turi būti ir avis sveika, ir vilkas sotus. Kad partnerystė turi būti įteisinta, bet ir turi būti atsižvelgta į visuomenės požiūrį, kuris, kaip mes žinome iš apklausų, šiuo klausimu yra neigiamas. Tad kaip suderinti šias dvi įžvalgas – prezidentas taip ir nepasakė“, – dėstė VDU docentas.
Balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo – tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Netiesiogiai paminėta G. Palucko istorija
Savo kalboje G. Nausėda atkreipė dėmesį į Seimo negebėjimą panaikinti teisinę neliečiamybę socialdemokratui Arūnui Dudėnui, kuris turi problemų „čekiukų“ byloje. „Seimas ir vėl užlipo ant to paties grėblio, nesugebėdamas panaikinti ikiteisminiame tyrime atsidūrusio parlamento nario teisinės neliečiamybės.
Lietuvos politinė sistema neišlaikė dar vieno moralės – ir paprasčiausio padorumo – egzamino. Atsakingi asmenys turėtų atidžiai pasižiūrėti į veidrodį ir pagalvoti, ką veikia Seime ir ar yra pajėgūs pateisinti rinkėjų pasitikėjimą“, – kalbėjo jis.
Prezidentas netiesiogiai pranešime paminėjo ir premjero G. Palucko galimo interesų konflikto atvejį: „Užsivilkus politiko mantiją, vertėtų devynis kartus pamatuoti ir savo dalyvavimą versle. Priešingu atveju neišspręsti santykio su verslu klausimai nuolat gramzdins gražiausias iniciatyvas ir vers atsimušinėti nuo pagrįstų ir nepagrįstų įtarinėjimų.“
Premjeras Gintautas Paluckas. Ervino Rauluševičiaus / ELTA nuotrauka
Pasak profesorės D. Jakniūnaitės, prezidentui kalbėti apie A. Dudėno istoriją buvo lengviau. „Akivaizdžiausia kritika – Seimui, kuris neišlaikė šio egzamino. Šį atvejį paminėti buvo paprasčiau, nes jo politiniai kaštai nėra dideli, skirtingai nei premjero atvejo“, – sakė ji.
„Viso pranešimo metu kambaryje buvo dramblys, o jei tiksliau – garnys, – šią temą plėtojo I. Kalpokas. – Bet pradėta buvo nuo kitur – nuo Dudėno. Šiuo atveju nedviprasmiškai buvo pasiūlyta pagalvoti apie mandato padėjimą. Na o vėliau prezidentas perėjo prie to, kad reikėtų gebėti derinti verslo ir politikos interesus. O kas dėl to galėtų ginčytis?
Ši situacija buvo sušvelninta tuo, kad kiekviena valdančioji dauguma ateina turėdama didelių ambicijų didinti visuomenės pasitikėjimą, bet paskui susimauna, – tad, kaip dabar populiaru sakyti – nesureikšminkim.“
Kitas prezidento punktas metiniame pranešime, anot I. Kalpoko, buvo apie susitelkimą, vienybę, leidžiant suprasti, kad šiuo metu yra įvairių diskusijų, bet mums reikia vienybės.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“ praėjusią savaitę paskelbė, kad baterijų sistemas planuojanti gaminti įmonė „Garnis“ 200 tūkst. eurų paskolą lengvatinėmis palūkanomis gavo G. Paluckui jau dirbant premjeru. Politikui priklauso 49 proc. įmonės „Garnis“ akcijų. Tuo metu vasarį ir kovą Vyriausybė, dalyvaujant G. Paluckui, priėmė kelis su ILTE susijusius sprendimus.
Viešojoje erdvėje keliami klausimai ir dėl to, ar įmonė „Garnis“ nebuvo sukurta fiktyviai, siekiant gauti paskolą, taip pat ar įmonė pagal paskirtį naudoja paskolintas lėšas.
Politologai: kalba buvo nuosaiki
Apibendrindami G. Nausėdos kalbą politologai teigė, kad ji buvo nuosaiki, o kritikos Vyriausybei, palyginti su praėjusia, beveik nebuvo.
„Nemažai prezidento paminėtų dalykų yra dabartinės Vyriausybės programoje, jis juos savo kalboje atliepė. Konfrontacijos su dabartine Vyriausybe ir koalicija nėra, nors anksčiau būdavo pasikandžiojimų su valdančiaisiais. Šiuo atveju buvo išsakyta kritika dėl neliečiamybės statuso atėmimo, taip pat paminėtas Palucko atvejis, bet viskas įvilkta į labai švelnią formą. Tai buvo Vyriausybę palaikanti kalba.
Taip pat pastarojoje kalboje nedaug minėtas Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas – tik pasakyta, kad buvusi Vyriausybė neišsprendė partnerystės klausimo“, – atkreipė dėmesį profesorė D. Jakniūnaitė.
Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas. Vilnius, 2025 m. birželio 5 d. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Prezidento politinės simpatijos ir antipatijos nėra paslaptis, tikino I. Kalpokas. „Jokios paslapties ir kontroversijos – viskas yra aišku. Metinėje kalboje prezidentas nepraleido progos durti ir jau nuėjusiai Vyriausybei tiek dėl partnerystės, tiek dėl antrosios pensijų pakopos. Manau, jo simpatijų ir antipatijų Vyriausybėms disbalansas akivaizdus. Galima retoriškai klausti: jeigu Šimonytė būtų įsipainiojusi į panašią istoriją kaip Paluckas, ar irgi būtų sulaukusi tiek mažai prezidento dėmesio, kiek ir dabar Paluckas?“ – svarstė jis.
Tai buvo pirmasis G. Nausėdos metinis pranešimas einant antrąją prezidento kadenciją ir šeštas apskritai. Konstitucija numato, kad prezidentas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, vidaus ir užsienio politiką. Valstybės vadovai metinius pranešimus tradiciškai skaito per Seimo pavasario sesiją.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
