G. Nausėda Seime perskaitė metinį pranešimą: „Dabar ne laikas lengviau atsikvėpti“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
„Praėjęs laikotarpis mums visiems buvo įtemptas. Į ketvirtus metus įžengė karas Ukrainoje, parodęs mums, kokia trapi yra laisvė ir kiek daug turime padaryti, kad ją išsaugotume“, – kalbą pradėjo jis. Trumpai aptardamas padėtį G. Nausėda teigė, kad pastaraisiais metais valstybė buvo stiprinama mažinant skurdą ir socialinę bei regioninę atskirtį. „Sustiprinome teismus, prokuratūrą ir visą valstybės tarnybą. Užsitikrinome energetinę nepriklausomybę. Plėtodami ekonominę diplomatiją ir skatindami aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą, nuosekliai auginome šalies ekonomiką“, – tikino šalies vadovas. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva deramai investuoja į krašto apsaugą. „Puikiai žinau – Lietuvos žmonės nenori karo. Mes trokštame taikos, stabilumo ir saugumo. Būtent todėl privalome stiprinti nacionalinę gynybą ir prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos efektyvumo“, – nurodė jis. Prezidento metinio pranešimo vaizdo įrašas: youtube.com video Kalbą pradėjo nuo gynybos klausimo: „Dabar ne laikas lengviau atsikvėpti“ G. Nausėda metinio pranešimo pradžioje aptarė gynybos ir šalies saugumo situaciją. Prezidentas akcentavo nacionalinės divizijos svarbą. „Žengėme pirmuosius žingsnius kurdami nacionalinę diviziją – Lietuvos ginkluotųjų pajėgų pagrindą. Valstybės gynimo taryboje priėmėme sprendimą iki 2030 metų gynybai skirti ne mažiau kaip 5 procentus bendrojo vidaus produkto. Reikšmingai sustiprinome atgrasymą, užtikrinę ilgalaikį Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje“, – sakė jis. „Tačiau dabar – ne laikas lengviau atsikvėpti. Negalime ignoruoti sparčių pokyčių už šalies ribų. Gyvename karų ir spartaus tarptautinių normų nykimo laikotarpiu. Mažėja demokratijos draugų ir daugėja priešų. Vis garsiau skamba raginimai grįžti į neva geresnius praeities laikus. Šiandien privalau pasakyti: tai nėra Lietuvos kelias. Daug visko savo istorijoje patyrusi ir iškentėjusi Lietuva nesigręžioja ir nesižvalgo per petį. Lietuva – mes visi – privalome ne tik žvelgti, bet ir žengti į priekį“, – tęsė prezidentas. 
Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas. Vilnius, 2025 m. birželio 5 d. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka Pasak jo, nors vieni nepakeisime pasaulinių procesų, tačiau savo sprendimais galime lemti likimą. „<...> Naujoje geopolitinėje realybėje mūsų šaliai tenka ypatinga užduotis. Kaip ir prieš daugelį amžių, vėl stovime Vakarų pasaulio sargyboje. Esame tvirtovė, už kurios sienų, deja, baigiasi civilizuota Europa. Šioje tvirtovėje, mūsų Lietuvoje, mums reikia dar tvirtesnių sienų, labiau susitelkusių gyventojų, gausesnės, gerai apmokytos kariuomenės ir modernios ginkluotės. Reikia patikimų sąjungininkų, kurie prireikus ateitų mums į pagalbą“, – nurodė G. Nausėda. Jis pabrėžė, kad šiandien nėra alternatyvos NATO aljansui, o kolektyvinės gynybos įsipareigojimas „vienas už visus – visi už vieną“ sudaro saugumo pagrindą. Prezidentas tikino besidžiaugiantis Jungtinių Amerikos Valstijų indėliu ir sakė, kad Lietuva suinteresuota priimti dar daugiau JAV karių. Lietuvos uždavinys – neleisti Europai užsimiršti iliuzijose Anot G. Nausėdos, Europos šalys artimiausiu metu turės prisiimti daugiau atsakomybės už žemyno saugumą. „Spartus Europos karinio pajėgumo augimas svarbus mums visiems. Tai padės stiprinti ir savitarpio pasitikėjimą su mūsų svarbiausia transatlantine sąjungininke JAV. Tik teisingas naštos pasidalijimas padės išlaikyti mums brangių vertybių apsaugą visame pasaulyje“, – dėstė prezidentas. Jis pabrėžė, kad šiandien Europa vis geriau suvokia svarbiausią savo misiją. „Tvirtai ginti laisvę, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms. Ginti principingai, ginti visame pasaulyje, ginti iš visų jėgų. Europa negali pavirsti bevaliu istorijos objektu. Ji turi atsinaujinti ir su nauja jėga imtis neatidėliotinų darbų, visų pirma – stiprindama gynybą ir saugumą, bet taip pat didindama savo konkurencingumą, kurdama prielaidas ilgalaikiam klestėjimui ir gyventojų gerovei“, – tikino G. Nausėda ir akcentavo, kad Lietuvos uždavinys – neleisti Europai užsimiršti iliuzijose. „Šiandien mums neužtenka pasakyti, kad Europa kažko nemoka, negali ar nenori daryti. Turime patys reikšmingai didinti išlaidas gynybai, o tada reikalauti iš kitų. Plėtoti karinės pramonės pajėgumus, o tada reikalauti iš kitų. Mokytis iš karo Ukrainoje pamokų, priimti ir pritaikyti naujas karybos idėjas, o tada reikalauti iš kitų“, – teigė jis. 
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainoje šiandien klojami naujosios Europos pamatai. „Ukrainos kariai, tarp jų ir lietuviai savanoriai, kovoja už laisvę, kuri mums – bendra. Ukrainiečių valia priešintis gina ir mus čia, Lietuvoje. Šią valią Rusija siekia palaužti bet kokia kaina. <...> Štai kodėl vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų – visokeriopa pagalba Ukrainai. Remsime ją, kiek tik reikės – iki pergalės, kuri apimtų visų okupuotų teritorijų sugrąžinimą“, – sakė G. Nausėda ir pridūrė, kad Lietuva pasisako už teisingą ir tvarią taiką. Jis sakė neabejojantis, kad stiprinant valstybę Lietuva galės tęsti bendradarbiavimą su sekmadienį naują šalies vadovą išsirinkusia Lenkija. „Mūsų šalis sieja daugelis bendrų interesų saugumo, infrastruktūros plėtros, ekonomikos srityse“, – teigė prezidentas. G. Nausėda akcentavo Vokietijos svarbą. „Jau 2027 metais nuolatiniam dislokavimui priimsime vokiečių Bundesvero brigadą. Privalome laiku įrengti ir išplėtoti reikalingą karinę ir poligonų infrastruktūrą – tai mūsų valstybės gyvybinis reikalas. Dar anksčiau, 2026 metais, iškils „Rheinmetall“ gamykla. Ji atspindi Vokietijos ambicijas sparčiai plėtoti visos Europos gynybos pramonę“, – metinėje kalboje pažymėjo jis. Daugiau lėšų gynybai sutelkti padės ekonomikos augimas Prieš gręždamasis į finansus, prezidentas akcentavo, kad šalis juda teisinga kryptimi, vis daugiau investuodama į saugumą. Lėšų reikia kuriant nacionalinę diviziją, taip pat, pasak G. Nausėdos, šalis privalo plėsti profesionaliąją tarnybą. „Reikalingi dideli karinės technikos įsigijimai. <...> Sparčiai pastatėme ir atidarėme naujus karinius miestelius Vilniuje, Šilalėje ir Šiauliuose. Į priekį juda Vokietijos brigadai skirto Rūdninkų karinio miestelio kūrimo darbai. <...> Visuotinė valstybės gynyba taip pat neveiks ir be piliečių įsitraukimo. Todėl daugiau dėmesio turime skirti Lietuvos šaulių sąjungai, stiprinti komendantūras, tobulinti mobilizacijos sistemą“, – vardijo šalies vadovas. Visiems minėtiems darbams, anot jo, reikės solidaus finansavimo, o geroji žinia – kad vis daugiau lėšų gynybai sutelkti padės ekonomikos augimas. „Kartais viskas, ko reikia verslo bendruomenei, – tiesiog nuoširdaus ir atviro dialogo su valstybės institucijomis, paprastesnių, stabilesnių ir aiškesnių taisyklių. Mažesnės administracinės naštos. Kviečiu tuo rūpintis ne vien kalbomis, bet ir veiksmais“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad vien ekonomikos augimo generuojamų pajamų neužteks. 
Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas. Vilnius, 2025 m. birželio 5 d. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka „Reikės ir skolintis, ir ieškoti papildomų pajamų šaltinių, kurie netaptų nepakeliama našta šalies gyventojams bei verslui. <...> Didinti bendrąjį vidaus produktą galime įveiklindami žmonių indėlius per nacionalinį plėtros banką ILTE – gyventojai gautų patrauklias palūkanas už lėšas sąskaitose, o investicijos šalyje suintensyvėtų. Teigiamą efektą valstybės ekonomikai pasiektume ir nukreipę į Lietuvą didesnę kaupiamųjų pensijų fondų turto dalį“, – siūlė jis. Prezidentas pabrėžė, kad svarbiu žingsniu, užtikrinant valstybės teikiamų paslaugų finansavimą, turi tapti Vyriausybės parengti mokesčių sistemos pertvarkymai. Pasak jo, reikėtų atkreipti dėmesį, kad viešuosiuose pirkimuose permokama, taip pat būtina užtikrinti, jog mokestiniai pakeitimai neturėtų didesnio poveikio vartojimui ir investicijoms. „Mokesčių pertvarkos metu taip pat būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp socialinės ir ekonominės politikos poreikių. Tikrai netapsime saugesni sviestą keisdami patrankomis, didindami skurdą ir socialinę atskirtį. Todėl Vyriausybės parengti bei Seimo patvirtinti mokesčių pakeitimai turi prisidėti ir prie pajamų nelygybės mažinimo“, – nurodė G. Nausėda. Prezidento manymu, politinių sprendimų nebus išvengta pertvarkant antrąją pensijų pakopą. „Antroji pensijų pakopa turi būti lankstesnė ir patrauklesnė, taip pat išlikti tvari. Laikinai suteikdami galimybę kaupiantiems asmenims pasitraukti, kartu privalome užtikrinti ir paskatas jiems pasilikti. Pasitikėjimo iki šiol tikrai nedidino tai, kad pensijų kaupimas buvo panašus į spygliuotą aptvarą be išėjimo“, – tvirtino šalies vadovas. Dėmesys energetikai, susisiekimui Metinėje kalboje G. Nausėda džiaugėsi šalies sprendimais energetikos srityje. „Šioje srityje esame pavyzdys visai Europai, pamažu besivaduojančiai iš Rusijos šantažo“, – sakė jis. Pasak prezidento, sėkmingai įvykdę Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, galutinai įtvirtinome Lietuvos energetinę nepriklausomybę. „Privalome kuo greičiau plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius, užsitikrinti nuosavą elektros gamybą iki 2028 metų ir kartu su Lenkija įgyvendinti „Harmony Link“ projektą. Žvelgiant toliau į ateitį, būtina pradėti argumentuotą diskusiją dėl mažųjų branduolinių reaktorių. Jie galėtų užtikrinti didesnį elektros generavimo pastovumą“, – toliau plėtoti energetinę nepriklausomybę skatino jis. 
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka Kalbėdamas apie susisiekimą G. Nausėda akcentavo magistralės „Via Baltica“ ir geležinkelių projekto „Rail Baltica“ svarbą. „Atsijungimas nuo Rusijos turi įvykti ir geležinkelių sektoriuje“, – teigė jis. Anot šalies vadovo, netoleruotina ir kelių būklė, tad svarbu, kad naujai steigiamas valstybinis Kelių fondas nebūtų popierinis. Pranešimą jis tęsė pabrėždamas dėmesio regionams reikšmę. „Tikiu Regionų ministerijos, kaip įrankio tvariai ir tolygiai šalies regionų plėtrai, idėja, kurią pasiūliau praėjusio Regionų forumo metu. <...> Steigiant naują ministeriją ir perskirstant atsakomybes, esminiu orientyru turi likti didesnis savivaldos savarankiškumas. Būtina siekti, kad merai kartu su savivaldybių tarybomis galėtų priimti daugiau sprendimų ir turėtų tam reikalingų išteklių. Privalome skatinti regioninį bendradarbiavimą ir stiprinti regionų plėtros tarybas“, – teigė jis ir pridūrė, kad didžiausia atskirtis regionuose matoma švietimo, sveikatos apsaugos ir kultūros srityse. „Švietimas negali būti vertinamas vien buhalteriniais metodais“ Anot G. Nausėdos, švietimas negali būti vertinamas vien buhalteriniais metodais. Jis atkreipė dėmesį į klasių dydį. „Švietimo įstatymas numato savivaldybėms pareigą tvarkyti mokyklų tinklą taip, kad jis būtų optimalus ir užtikrintų švietimo kokybę. Leiskime joms tai daryti! Liaukimės iš Vilniaus smulkmeniškai reguliuoti net ir klasių dydžius“, – tikino prezidentas. „Apskritai susidaro įspūdis, kad vis iš naujo reformuodami švietimą galiausiai paklydome. Išbarstėme intelektinį švietimo politikos potencialą. Priimdami politinius sprendimus, nesiremiame mokslo duomenimis, neįsiklausome į švietimo bendruomenės balsą. Pagrindiniu tikslu tapo ne išugdyti jaunus kūrybiškus žmones, kurie gebėtų kurti asmeninę gerovę, būtų solidarūs su bendruomene ir lojalūs savo valstybei, bet reforma dėl reformos. <...> Į paraštes nuo sprendimų priėmimo nustūmėme mokytojus. Iš biurokratinio bokšto jie matomi tik kaip vykdytojai. Iš jų tikimasi nuolankumo ir paklusnumo. Taip ilgiau tęstis nebegali“, – pabrėžė G. Nausėda. 
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka Šalies vadovas akcentavo, kad be kokybiško švietimo nebus Lietuvos ateities, o tai yra įrankis Lietuvos pažangai kurti. „Negalime leisti, kad suprekintoje švietimo sistemoje mokiniai ir studentai galutinai taptų krepšeliais, o mokytojai ir dėstytojai – žmogiškaisiais ištekliais“, – sakė jis atkreipdamas dėmesį į mokytojus. Pasak prezidento, visose srityse ryškėjant dirbtinio intelekto technologijų poveikiui, būtina ieškoti būdų, kaip sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojams paprasčiau keisti profesinę kvalifikaciją ir gerinti asmenines kompetencijas, pasinaudojant formaliuoju ir neformaliuoju švietimu. Užbaigdamas kalbos dalį apie švietimą prezidentas atkreipė dėmesį į nepakankamą Lietuvos vaikų aktyvumą. Sveikatos srityje išskyrė nelygybę ir eiles pas gydytojus Kalbėdamas apie sveikatos sektoriaus problemas G. Nausėda tikino, kad reikia ieškoti konkrečių būdų, kaip sumažinti eiles pas gydytojus. „Anksčiau buvo daug kalbama apie perteklinės biurokratijos šalinimą sveikatos apsaugoje – atėjo laikas parodyti konkrečius rezultatus!“ – ragino šalies vadovas. „Prioritetą turime skirti sveikatos nelygybės mažinimui. Adekvačias medicinines paslaugas turi gauti visi Lietuvos gyventojai, nepaisant jų gyvenamosios vietos. <...> Vis dar pralaimime nacionalinėje kovoje su širdies ligomis, vėžiu, insultu ir kitais sunkiais susirgimais. Kol nesugebame užtikrinti viešųjų sveikatos paslaugų prieinamumo, vis daugiau Lietuvos gyventojų jaučiasi priversti mokėti privatiems paslaugų teikėjams. O kaip dėl tų, kurie susimokėti negali?“ – kėlė klausimą jis. 
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka Pasak prezidento, sveikatos paslaugų nelygybę gali padėti sumažinti ir ambulatorinių paslaugų plėtra regionuose. „Sparčiai senstant visuomenei, būtina spręsti slaugos ir ilgalaikės priežiūros problemas. Lūkesčiai Sveikatos apsaugos ministerijai – išties dideli. Tačiau potenciali nauda – dar didesnė. Ši Vyriausybė turi progą įgyvendinti istorinius pokyčius, kurių teigiamus rezultatus pajaustų daugelis šalies gyventojų“, – apibendrino jis. Dėmesys partnerystei, paminėtas politikų dalyvavimas versle Kalboje šalies vadovas dėmesį skyrė ir visuomenėje aistras keliančiam partnerystės klausimui. „Konstitucinis Teismas neseniai tarė aiškų žodį dėl partnerystės. Ankstesnis Seimas, daug triukšmavęs ambicingais projektais, galiausiai nieko nenuveikė. Šis Seimas privalo pagaliau pateikti sprendimą, atsižvelgdamas į visuomenės lūkesčius. Lietuvos žmonės neturėtų dėl savo teisių masiškai mindžioti teismų slenksčius“, – teigė G. Nausėda. Jis taip pat atkreipė dėmesį į Seimo negebėjimą panaikinti teisinę neliečiamybę socialdemokratui Arūnui Dudėnui, kuris turi problemų „čekiukų“ byloje. „Liūdniausia, kai kliūtimi teisingumui tampa tautos išrinktų Seimo narių sprendimai. Nepaisant visų naujosios valdančiosios daugumos pažadų, nepaisant net susitarimo dėl koalicinės sutarties, Seimas ir vėl užlipo ant to paties grėblio, nesugebėdamas panaikinti ikiteisminiame tyrime atsidūrusio parlamento nario teisinės neliečiamybės“, – teigė jis. „Lietuvos politinė sistema neišlaikė dar vieno moralės – ir paprasčiausio padorumo – egzamino. Atsakingi asmenys turėtų atidžiai pasižiūrėti į veidrodį ir pagalvoti, ką veikia Seime ir ar yra pajėgūs pateisinti rinkėjų pasitikėjimą“, – tęsė jis. 
Premjeras Gintautas Paluckas. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka Prezidentas netiesiogiai kalboje paminėjo ir premjero Gintauto Palucko galimo interesų konflikto atvejį. „Užsivilkus politiko mantiją, vertėtų devynis kartus pamatuoti ir savo dalyvavimą versle. Priešingu atveju neišspręsti santykio su verslu klausimai nuolat gramzdins gražiausias iniciatyvas ir vers atsimušinėti nuo pagrįstų ir nepagrįstų įtarinėjimų. Pergalė rinkimuose suteikia politikui žmonių pasitikėjimo kreditą. Kreditą, kurio užstatas yra tautos pagarba valstybei ir jos institucijoms. Kreditą, kurį iššvaistyti labai lengva. Deja, kas kartą stebėdami pirmuosius naujų rinkimų nugalėtojų žingsnius matome, kaip tas pasitikėjimas švaistomas. Kartais – iš piktos valios, bet dažniau – neįvertinus politikui tenkančios atsakomybės naštos“, – sakė prezidentas. Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“ praėjusią savaitę paskelbė, kad baterijų sistemas planuojanti gaminti įmonė „Garnis“ 200 tūkst. eurų paskolą lengvatinėmis palūkanomis gavo G. Paluckui jau dirbant premjeru. Politikui priklauso 49 proc. įmonės „Garnis“ akcijų. Tuo metu vasarį ir kovą Vyriausybė, dalyvaujant G. Paluckui, priėmė kelis su ILTE susijusius sprendimus. G. Paluckui iš dalies (51 proc. akcijų) priklauso ir kita įmonė – „Emus“. Ji nebūtų galėjusi pretenduoti į paskolą, nes veikia per ilgai. „Garnis“ taip pat nebūtų galėjęs gauti paskolos, jeigu su „Emus“ formaliai veiktų įmonių grupėje. Viešojoje erdvėje keliami klausimai ir dėl to, ar įmonė „Garnis“ nebuvo sukurta fiktyviai, siekiant gauti paskolą, taip pat ar įmonė pagal paskirtį naudoja paskolintas lėšas. G. Palucko elgesį nagrinėja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, aplinkybes tikslinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba, o ILTE atlieka patikrinimą dėl paskolos lėšų panaudojimo pagal paskirtį. „Tegul Lietuva visame pasaulyje garsėja kaip kultūringa, turinti ką pasiūlyti šalis“ Pranešimo pabaigoje G. Nausėda teigė, kad esminis bendros tapatybės, pilietinės bendrystės ir valstybės stiprybės šaltinis – Lietuvos kultūra, tačiau ja priešiškos šalys bando manipuliuoti. „Matome vis daugiau bandymų manipuliuoti, meluoti, teisinti net ir nusikaltimus žmoniškumui. Ne tik socialiniuose tinkluose, spaudos puslapiuose, televizijos ir radijo transliacijose, bet ir kiekvieno mūsų sąmonėje nuolat vyksta kova tarp gėrio ir blogio“, – sakė jis. „Nedraugiškos šalys siekia perrašyti mūsų istoriją, kad paveiktų mūsų ateitį. Tik užkirtę tam kelią, saugodami istorinę atmintį ir perduodami ją ateities kartoms, sukursime patriotišką, ginti Tėvynę pasiruošusią Lietuvą. Priešingu atveju bevališkai plūduriuosime tarp visokių pseudoteiginių, kaip antai vieno nevykusio XIX a. rusų istoriko tezė apie tai, kad Nemuno, Neries, Dubysos, Nevėžio ir kitų mūsų upių pavadinimai neva yra slaviškos kilmės. Mes, kaip valstybė, privalome grąžinti skolas savo istorijai. Viena tokių – pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos įamžinimas Vilniuje. Džiaugiuosi, kad sostinės savivaldybė pagaliau pradėjo šį procesą, ir kviečiu Lietuvos kūrėjus aktyviai dalyvauti paminklo meniniame konkurse“, – kalbėjo prezidentas. 
Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas. Vilnius, 2025 m. birželio 5 d. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka „Tegul Lietuva visame pasaulyje garsėja kaip kultūringa, turinti ką pasiūlyti šalis. Laisvės, europinės demokratijos ir visos Vakarų civilizacijos forpostas“, – tikino jis. Pasak prezidento, Lietuvos sezonas Prancūzijoje praėjusiais metais tapo bendra sėkme. „Atvėrėme Lietuvą prancūzams ir Prancūziją – lietuviams. Parodėme aukščiausio lygio kūrėjus. Iš šio pavyzdžio semkimės įkvėpimo rengdami Lietuvos kultūros programas Italijoje bei Vokietijoje. Kultūros diplomatija kartais tampa net galingesnė nei tradicinė!“ – sakė G. Nausėda. Baigdamas metinį pranešimą prezidentas tvirtino, kad nuveikta daug, tačiau šalis gali dar daugiau. „Gerbiamieji, nesiekiau sudaryti įspūdžio, kad viskas Lietuvoje blogai. Anaiptol. Mes visi neįtikėtinai daug nuveikėme. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo, nuo įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO. Kaip žmonės, kaip šeimos, kaip tauta. Bet juk galime dar daugiau. Tad pasistenkime, kad ateities kartos, vertindamos trečiojo šio amžiaus dešimtmečio įvykius, pripažintų: „O juk įspūdingas įvykių ir jėgos buvo laikmetis!“ – metinį pranešimą užbaigė prezidentas. Pernai skatino kalbėtis ir ieškoti bendro sutarimo Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad pernai birželio 25-ąją skaitytame metiniame pranešime prezidentas ragino neužsidaryti socialiniuose burbuluose, kalbėtis ir siekti bendro sutarimo. Politikus jis skatino nuoširdžiai ieškoti bendrų vardiklių, ypač sprendžiant mokesčių, švietimo, nacionalinio saugumo klausimus. 
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka G. Nausėda savo praėjusiame metiniame pranešime taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje per lėtai auga karių profesionalų skaičius, dėl to stringa kariuomenės komplektavimas, kritikavo buvusią Vyriausybę dėl manipuliavimo skaičiais per lėtai augant mokytojų atlyginimams. Daugiau galių švietimo srityje jis ragino perduoti savivaldai, kuri geriau supranta regionų specifiką ir poreikius. Apskritai prezidentas skatino daugiau investuoti į regionus ir taip mažinti jų atskirtį. Valstybės vadovai metinius pranešimus tradiciškai skaito per Seimo pavasario sesiją.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
