V. Valentinavičius prezidento metinio pranešimo išvakarėse: klausimas, ar užsimins apie G. Palucko interesų konfliktą
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Apžvalgininkas VIRGIS VALENTINAVIČIUS teigė, kad prezidentas pranešime gali mažiau kritikuoti dabartinę Vyriausybę, nes ne kartą yra pareiškęs jai paramą.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS sakė, kad prezidento metus skeltų į dvi dalis – darbą su konservatorių ir vėliau su socialdemokratų Vyriausybėmis, ir tai gali atsispindėti pranešime.
Tai bus pirmasis G. Nausėdos metinis pranešimas einant antrąją prezidento kadenciją ir šeštas apskritai. Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, vidaus ir užsienio politiką.
Prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaito metinį pranešimą 2024 m. birželio 25 d. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
V. Valentinavičius: klausimas, ar prezidentas užsimins apie G. Palucko interesų konfliktą
Apžvalgininkas V. Valentinavičius dienraščiui „Bernardinai“ kalbėjo manantis, kad šalies vadovo metiniame pranešime daugiau dėmesio bus skiriama užsienio politikai. „Kalbant apie vidaus politiką, akivaizdu, kad prezidento noras būti reikliam Gintauto Palucko Vyriausybei yra kur kas silpnesnis nei buvusiai Ingridos Šimonytės Vyriausybei“, – pabrėžė jis.
Jis tikino neatmetantis, kad G. Nausėda galėtų kalbėti ir apie buvusios Vyriausybės darbus. „Jis ne kartą sakė, kad ši Vyriausybė geresnė nei buvusi – tai reiškia, kad ankstesnės Vyriausybės atžvilgiu elementarios pagarbos normos neegzistavo“, – prezidento politiką kritikavo apžvalgininkas.
Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Panašios nuomonės apie būsimą prezidento metinį pranešimą yra ir politologas V. Dumbliauskas. Anot jo, prezidento metai buvo įdomūs. „Skelčiau metus į dvi dalis – pusė Nausėdos laiko buvo su „mylimais“ konservatoriais, o antrą pusmetį jis gyrėsi, kad mėgaujasi darbu su Palucko Vyriausybe. Man būtų įdomu sužinoti, ar šiandien jis vartotų žodį „mėgaujasi“. Metai yra dviprasmiai – labai įvairi Seimo dauguma, o prezidento darbas labai priklauso nuo to“, – dėstė pašnekovas.
„Manau, Nausėdos kalboje bus akcentuojamas gynybos klausimas. Prezidento pozicija šia tema gana stipri, nes Paluckas pavojų nesureikšmino“, – pridūrė jis.
Ar paminės naujausią skandalą?
V. Valentinavičius svarstė, ar G. Nausėda metiniame pranešime paminės premjero G. Palucko interesų konflikto regimybę. Praėjusią savaitę paviešintas bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, kad G. Palucko kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku valdoma įmonė „Garnis“ gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą. Ji gauta socialdemokratui jau einant ministro pirmininko pareigas.
Apžvalgininkas, Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
„Bus įdomu paklausyti, kaip Nausėdai seksis kalbėti apie Vyriausybės darbus Palucko skandalo kontekste. Klausimas, kaip prezidentas įvertins ir ar apskritai užsimins apie Palucko interesų konfliktą bei galimą sukčiavimą būnant premjero poste, ar nutylės remdamasis pretekstu, kad laukia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo. Susidaro įspūdis, kad Šimonytės Vyriausybės atžvilgiu nereikėdavo ilgai laukti, iš karto būdavo geliama, o dabar elgiamasi priešingai“, – įžvelgė pašnekovas.
Apibendrindamas prezidento metus apžvalgininkas teigė, kad po tvirtos pergalės, garantavusios antrąją kadenciją, G. Nausėda itin sustiprino savo pozicijas.
„Prezidentas užtikrintai laimėjo rinkimus ir paskui naudojosi nauju mandatu kiek įmanoma stiprindamas savo pozicijas visų valdžių atžvilgiu. Ne tik jo patarėjai keliavo į šiltas vietas. Mano nuomone, iš visų paskyrimų skandalingiausias yra buvusio Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio skyrimas ambasadoriumi prie NATO. Jis iš saugumo perėjo į svetimą jam sritį, tačiau pasitarnauti prezidentui per rinkimus, kaip žinome iš knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“, yra svarbiau, nei išmanyti užsienio politiką ir diplomatijos subtilybes.
Kartu su visais paskyrimais Nausėdos galios tinklas mezgamas, palaikomas ir plečiasi. Tai buvo prezidento galios raumenų pumpavimo metai“, – mintimis dalijosi V. Valentinavičius.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad pernai birželio 25-ąją skaitytame metiniame pranešime prezidentas ragino neužsidaryti socialiniuose burbuluose, kalbėtis ir siekti bendro sutarimo. Politikus jis skatino nuoširdžiai ieškoti bendrų vardiklių, ypač sprendžiant mokesčių, švietimo, nacionalinio saugumo klausimus.
Prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaito metinį pranešimą 2024 m. birželio 25 d. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
G. Nausėda savo pastarajame metiniame pranešime taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje per lėtai auga karių profesionalų skaičius, dėl to stringa kariuomenės komplektavimas, kritikavo buvusią Vyriausybę dėl manipuliavimo skaičiais per lėtai augant mokytojų atlyginimams. Daugiau galių švietimo srityje jis ragino perduoti savivaldai, kuri geriau supranta regionų specifiką ir poreikius. Apskritai prezidentas skatino daugiau investuoti į regionus ir taip mažinti jų atskirtį.
Valstybės vadovai metinius pranešimus tradiciškai skaito per Seimo pavasario sesiją. Prezidentas metinį pranešimą skaitys ketvirtadienį 10 valandą.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaito metinį pranešimą 2024 m. birželio 25 d. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
V. Valentinavičius: klausimas, ar prezidentas užsimins apie G. Palucko interesų konfliktą
Apžvalgininkas V. Valentinavičius dienraščiui „Bernardinai“ kalbėjo manantis, kad šalies vadovo metiniame pranešime daugiau dėmesio bus skiriama užsienio politikai. „Kalbant apie vidaus politiką, akivaizdu, kad prezidento noras būti reikliam Gintauto Palucko Vyriausybei yra kur kas silpnesnis nei buvusiai Ingridos Šimonytės Vyriausybei“, – pabrėžė jis.
Jis tikino neatmetantis, kad G. Nausėda galėtų kalbėti ir apie buvusios Vyriausybės darbus. „Jis ne kartą sakė, kad ši Vyriausybė geresnė nei buvusi – tai reiškia, kad ankstesnės Vyriausybės atžvilgiu elementarios pagarbos normos neegzistavo“, – prezidento politiką kritikavo apžvalgininkas.
Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Panašios nuomonės apie būsimą prezidento metinį pranešimą yra ir politologas V. Dumbliauskas. Anot jo, prezidento metai buvo įdomūs. „Skelčiau metus į dvi dalis – pusė Nausėdos laiko buvo su „mylimais“ konservatoriais, o antrą pusmetį jis gyrėsi, kad mėgaujasi darbu su Palucko Vyriausybe. Man būtų įdomu sužinoti, ar šiandien jis vartotų žodį „mėgaujasi“. Metai yra dviprasmiai – labai įvairi Seimo dauguma, o prezidento darbas labai priklauso nuo to“, – dėstė pašnekovas.
„Manau, Nausėdos kalboje bus akcentuojamas gynybos klausimas. Prezidento pozicija šia tema gana stipri, nes Paluckas pavojų nesureikšmino“, – pridūrė jis.
Ar paminės naujausią skandalą?
V. Valentinavičius svarstė, ar G. Nausėda metiniame pranešime paminės premjero G. Palucko interesų konflikto regimybę. Praėjusią savaitę paviešintas bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, kad G. Palucko kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku valdoma įmonė „Garnis“ gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą. Ji gauta socialdemokratui jau einant ministro pirmininko pareigas.
Apžvalgininkas, Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
„Bus įdomu paklausyti, kaip Nausėdai seksis kalbėti apie Vyriausybės darbus Palucko skandalo kontekste. Klausimas, kaip prezidentas įvertins ir ar apskritai užsimins apie Palucko interesų konfliktą bei galimą sukčiavimą būnant premjero poste, ar nutylės remdamasis pretekstu, kad laukia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo. Susidaro įspūdis, kad Šimonytės Vyriausybės atžvilgiu nereikėdavo ilgai laukti, iš karto būdavo geliama, o dabar elgiamasi priešingai“, – įžvelgė pašnekovas.
Apibendrindamas prezidento metus apžvalgininkas teigė, kad po tvirtos pergalės, garantavusios antrąją kadenciją, G. Nausėda itin sustiprino savo pozicijas.
„Prezidentas užtikrintai laimėjo rinkimus ir paskui naudojosi nauju mandatu kiek įmanoma stiprindamas savo pozicijas visų valdžių atžvilgiu. Ne tik jo patarėjai keliavo į šiltas vietas. Mano nuomone, iš visų paskyrimų skandalingiausias yra buvusio Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio skyrimas ambasadoriumi prie NATO. Jis iš saugumo perėjo į svetimą jam sritį, tačiau pasitarnauti prezidentui per rinkimus, kaip žinome iš knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“, yra svarbiau, nei išmanyti užsienio politiką ir diplomatijos subtilybes.
Kartu su visais paskyrimais Nausėdos galios tinklas mezgamas, palaikomas ir plečiasi. Tai buvo prezidento galios raumenų pumpavimo metai“, – mintimis dalijosi V. Valentinavičius.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad pernai birželio 25-ąją skaitytame metiniame pranešime prezidentas ragino neužsidaryti socialiniuose burbuluose, kalbėtis ir siekti bendro sutarimo. Politikus jis skatino nuoširdžiai ieškoti bendrų vardiklių, ypač sprendžiant mokesčių, švietimo, nacionalinio saugumo klausimus.
Prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaito metinį pranešimą 2024 m. birželio 25 d. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
G. Nausėda savo pastarajame metiniame pranešime taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje per lėtai auga karių profesionalų skaičius, dėl to stringa kariuomenės komplektavimas, kritikavo buvusią Vyriausybę dėl manipuliavimo skaičiais per lėtai augant mokytojų atlyginimams. Daugiau galių švietimo srityje jis ragino perduoti savivaldai, kuri geriau supranta regionų specifiką ir poreikius. Apskritai prezidentas skatino daugiau investuoti į regionus ir taip mažinti jų atskirtį.
Valstybės vadovai metinius pranešimus tradiciškai skaito per Seimo pavasario sesiją. Prezidentas metinį pranešimą skaitys ketvirtadienį 10 valandą.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
