Bažnyčios istorikė I. Vaišvilaitė: popiežius Leonas XIV – ramus ir tvirtas ganytojas taikdarys
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Charizmatiška asmenybė Robertas Francis Prevostas iš paprasto Bobo (vardo Robertas trumpinys) puikiai prisiėmė popiežiaus atsakomybę.
Koks yra naujasis popiežius Leonas XIV praėjus beveik mėnesiui nuo jo pontifikato pradžios? Apie pirmuosius įspūdžius ir įžvalgas dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi su Bažnyčios ir meno istorike, buvusia Lietuvos ambasadore prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui, Vilniaus universiteto profesore IRENA VAIŠVILAITE.
youtube.com video
Vienas iš svarbiausių šiandienos klausimų – taika pasaulyje. Visi išgirdo pirmosios popiežiaus Leono XIV kalbos žodžius: „Blogis nenugalės.“ Kokių taikdarystės gestų jis jau ėmėsi?
Vienybė yra taikos pagrindas. Gilų teologinį suvokimą turintis Leonas XIV, kaip ir jo pirmtakai, yra ne kartą sakęs – taika nėra karo nebuvimas. Karą galima sustabdyti paliaubomis, paversti įšaldytu konfliktu, bet tvari ir teisinga taika neįmanoma be susitaikymo, kuris prasideda nuo širdies atsivertimo.
Jėzus mums yra palikęs savo ramybę ir taiką: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis“ (Jn 14, 27). Šiuo metu yra konfliktų Ukrainoje, Šventojoje Žemėje, Palestinoje, yra ir kitų baisių karų, kurių Lietuvoje net nepastebime, pavyzdžiui, Sudane. Taikdarystę dabartinis popiežius pradėjo kalbėdamas apie vienybę, meilę ir mūsų, kaip Dievo vaikų, pašaukimą. Konkrečios Leono XIV iniciatyvos bus matyti ateityje.
Pranciškus buvo suplanavęs keliauti į Turkiją, į senąją Nikėją, kur vyko pirmasis Bažnyčios susirinkimas. Jis buvo skirtas išsigryninimui ir sutaikinimui. Nikėja jungia skirtingus krikščionis – katalikus, stačiatikius ir reformuotas Bažnyčias. Septynių didžiųjų Bažnyčios susirinkimų suformuotas Nikėjos-Konstantinopolio Tikėjimo išpažinimas yra Bažnyčios pagrindas. Yra Rytų Bažnyčių, kurios kai kurių tikėjimo teiginių nepriima taip, kaip jie suformuluoti, bet svarbiausia yra taika ir sutarimas tarp pačių krikščionių. Jeigu mes esame susiskaldę, apie kokią taiką ir vienybę pasaulyje galime kalbėti? Mes to neliudijame.
Šiemet sukako 1700 metų nuo Nikėjos susirinkimo. Popiežius Leonas XIV planuoja įgyvendinti Pranciškaus ketinimą važiuoti į Nikėją. Ten jis susitiks su Konstantinopolio patriarchu Baltramiejumi I. Kalbama, kad Šventasis Tėvas taip pat ketina vykti į Peru ir Ukrainą.
Vienoje iš savo homilijų popiežius Leonas XIV sakė, kad tikėjimas yra perduodamas kartu su gyvenimu, iš kartos į kartą. „Vatican Media“ nuotrauka
Beje, buvo girdimas pasiūlymas kitas taikos derybas rengti galbūt Vatikane. Tokia mintis kilo dėl to, kad Donaldas Trumpas su Volodymyru Zelenskiu susitiko per Pranciškaus laidotuves Šv. Petro bazilikoje. Rusija į šį pasiūlymą du kartus atsakė neigiamai. Pirmą kartą dėl to, kad, jos manymu, Vatikanas yra šališkas šiame konflikte, todėl negali moderuoti derybų. Šis atsakymas paneigia kritiką Pranciškui – buvo manoma, kad jis yra šališkas Rusijai arba kad nori likti tiek nešališkas, kad jau nebeaišku, kurioje pusėje yra.
Antras Rusijos neigiamas atsakymas buvo ištartas šalies užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo – esą konfliktuoja dvi stačiatikiškos Bažnyčios, ir popiežius bei Vatikanas nelabai ką čia gali nuveikti. Tai jau religinis, arba konfesinis, argumentas. Kalbant apie religinę perspektyvą, Maskva susipykusi su didžiąja dalimi Stačiatikių Bažnyčios – tiek su Konstantinopoliu, tiek su dauguma Ukrainos ortodoksų.
Popiežius Leonas XIV. „Vatican Media“ nuotrauka
Mes, žmonės, negalime varžytis su dirbtinio intelekto atmintimi ir greičiu. Leonas XIV kalba apie darbuotojų teises ir žmogaus apsaugą visuomenėje. Prigimtinis žmogaus orumas yra neatimamas. Jonas Paulius II išraiškingai kalbėjo apie kitokį požiūrį į žmogų: ne pragmatinį, funkcinį, ne instrumentinį – žmogus pats yra vertingas kaip Dievo kūrinys. Dėl to Jonas Paulius II sulaukė aršios kai kurių JAV politikos ir verslo sluoksnių kritikos, nes toks požiūris reiškia kitokią socialinės politikos sampratą ir įstatymų bazę.
Jeigu žmogus yra tik funkcija, tai kas nutinka jam pasenus ar susirgus? Jonas Paulius II neatsistatydino, bet savo liga liudijo, kad žmogus lieka žmogus iki paskutinio atodūsio. Manau, kad Leonas XIV nepritaria žmogaus sudaiktinimui, kuriam labai geras sąlygas gali sukurti dirbtinis intelektas.
Popiežius Leonas XIV minioje važiuoja papamobiliu. „Vatican Media“ nuotrauka
Dabartinis popiežius natūraliai reaguoja į minioje esančius žmones, kurie tiesia į jį rankas ir laukia pamojavimo. Pavyzdžiui, Benediktui XVI minioje buvo sunku, nes jis buvo privatus žmogus. Jis turėjo pasikeisti ir priimti viešą bendraujančio su didelėmis žmonių grupėmis popiežiaus vaidmenį. Benediktas XVI tikrai buvo drovus. Pranciškus gyveno kukliai, tačiau jį iš Buenos Airių daug kas pažinojo kaip rimtą, rūstų, dalykišką ir griežtą, nes jam teko galynėtis su politine valdžia. Tapęs popiežiumi, jis pradėjo šypsotis. Tie, kurie jį pažinojo anksčiau, stebėjosi, kad Pranciškus šypsosi ir yra toks šiltas.
Tačiau juk vidinės žmogaus savybės yra visada, tik popiežiaus misija ir pašaukimas jas išryškina ir atveria. Popiežius Leonas XIV turi du brolius ir iš jų yra jauniausias. Vienas brolis sakė, kad Robertas Prevostas labai lengvai prisiima popiežiaus vaidmenį, neapsimesdamas; tokio jo broliai nebuvo matę, bet bendraudamas su artimaisiais jis lieka visiškai toks pat. Lankydamasis viešumoje, jis yra popiežius, kaip žmonės ir tikisi, o ne šiaip Bobas, kaip šeimoje ir vienuolijoje jį vadino.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Kai Vatikane lankėsi skirtingų Sudano frakcijų grupuotės, Pranciškus puolė joms į kojas. Tiesiog atsiklaupė ir apkabino kojas, maldaudamas taikos. Koks rezultatas? Jokio. Nes atsivertimas turi prasidėti žmogaus širdyje.Girdimi svarstymai apie taikdarystę – esą būtų Pranciškus nuvažiavęs į Kyjivą, karas būtų pasibaigęs. Ne taip paprasta. Dažnai tokie gestai komunikuojant konfliktuose būna simboliški. Šalys, žinoma, nori matyti kuo ryškesnę paramą sau. To palaikymo, kalbant apie velionį popiežių, tikrai buvo labai daug. Jis buvo matomas ir nematomas. Sudane vyksta baisus genocidinis konfliktas. Kai Vatikane lankėsi skirtingų Sudano frakcijų grupuotės, Pranciškus puolė joms į kojas. Tiesiog atsiklaupė ir apkabino kojas, maldaudamas taikos. Koks rezultatas? Jokio. Nes atsivertimas turi prasidėti žmogaus širdyje. Konfliktai šiandieniame pasaulyje labai aršūs, bet, be karo įtampos ir taikos siekio, yra ir kitas kasdienybėje kylantis iššūkis – dirbtinis intelektas. Popiežius Leonas XIV sako, kad jis yra tarsi naujoji pramonės revoliucija. Kaip pakomentuotumėte šį popiežiaus susirūpinimą? Popiežiaus pirmtakas Leonas XIII yra pirmosios socialinės enciklikos Katalikų Bažnyčioje autorius. Ankstyvojoje kapitalizmo stadijoje išleistoje enciklikoje kalbama apie darbininkų teises. Nuo to laiko pramonės organizavimas smarkiai kito. Iš esmės šioje enciklikoje Leonas XIII pabrėžė darbininkų teisę burtis į asociacijas ir ginti savo teises. Gamybos priemonių turintis savininkas samdo darbininkus ir gali diktuoti jiems sąlygas. Ankstyvojoje pramonės revoliucijos stadijoje atlygis už darbą buvo nepakankamas išgyventi. Kalbėdamas apie dirbtinį intelektą Leonas XIV tikriausiai mato, kad dirbtinis intelektas gali sukurti situaciją, kai nemaža dalis iš savo darbo gyvenančių žmonių gali netekti darbo vietų. Juos nesunkiai įvairiose srityse keičia dirbtinis intelektas. Jau dabar kai kurios specializacijos ir profesijos netgi medicinos srityje netrukus juo bus pakeistos. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas gali perimti rentgeno nuotraukų analizę ir labai greitai palyginti didžiulį skaičių atvaizdų, o tai iki šiol atlikdavo gana aukštos kvalifikacijos darbuotojai.
Dar iki tol, kai tapo Šventojo Petro įpėdiniu, buvo kalbama, kad jis – labai ramus. Nesistengia būti matomas ir nepuola į kontroversijas, bet esant svarbiam klausimui kalba tiesiai, negražindamas žodžių. Nešiurkščiai, bet tvirtai sako tiesą.Leonas XIV yra charizmatiška asmenybė. Žmonės mėgsta palyginti naująjį popiežių su buvusiais, ieško panašumų. Tačiau kiekvienas popiežius yra savitas. Kokias asmenines Šventojo Tėvo savybes Jūs pastebėjote ir laikote vertingomis popiežystei? Kaip kalbėjo biblistas Antanas Rubšys: „Dievas kalba su mumis žmonių kalba.“ Lygiai taip pat Dievas priima žmogų tokį, koks jis yra. Asmens savybės, kurios atitinka pašaukimą ir misiją, sustiprinamos Šventosios Dvasios, jeigu žmogus Jai yra atviras. Aš asmeniškai nesu sutikusi dabartinio popiežiaus, bet pažįstu žmonių, kurie pažino jį įvairiuose gyvenimo etapuose. Dar iki tol, kai tapo Šventojo Petro įpėdiniu, buvo kalbama, kad jis – labai ramus. Nesistengia būti matomas ir nepuola į kontroversijas, bet esant svarbiam klausimui kalba tiesiai, negražindamas žodžių. Nešiurkščiai, bet tvirtai sako tiesą. Medijoje buvo matyti, koks susijaudinęs Leonas XIV išėjo į balkoną. Paskui, kai buvo įteikti Romos vyskupo ir popiežiaus valdžios ženklai, pavyzdžiui, Žvejo žiedas, popiežius buvo kone su ašaromis akyse. Vadinasi, jis yra emocionalus. Kalbėdamas būna ramus, draugiškas, juokaujantis. Teko girdėti nuomonių, kad jis yra drovus. Nepanašu. Verčiau kuklus. Visos šios savybės – labai vertingos žmogiškai bendraujant.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Aurelija Plokštytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama