Politologas R. Vilpišauskas: politinis susipriešinimas, matytas Lenkijoje per rinkimų kampaniją, turėtų kelti nerimą

Žydų valstybės oro pajėgos smogė husių „teroro taikiniams“ Jemeno sostinėje Sanoje, kitą dieną po to, kai husiai į Izraelį paleido du sviedinius. Šiuos ir kitus svarbiausius pastarųjų dienų užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius RAMŪNAS VILPIŠAUSKAS.

Lenkijos prezidento rinkimuose nugalėjo Karolis Nawrockis. Skelbiama, kad jis įtemptą kovą laimėjo surinkęs 50,89 proc. balsų, o jo varžovas – liberalusis Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis – jų gavo 49,11 proc. Kaip vertinate Lenkijos prezidento rinkimus? Kokių pokyčių galima tikėtis iš naujojo prezidento Lenkijos vidaus ir užsienio politikoje?

Kaip ir prognozuota, rinkimų rezultatas iki pat šio ryto nebuvo aiškus. Išankstiniai duomenys rodė, kad nedideliu skirtumu turėtų laimėti Varšuvos meras, tačiau pergalę švenčia jo oponentas. Tai byloja, kokia įtempta ir lygi buvo jųdviejų kova šiuose rinkimuose. Daug kas šį rezultatą interpretuoja kaip Lenkijos visuomenės susiskaldymo ženklą. Analitikai taip pat mano, kad „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos remiamo kandidato pergalė reiškia, jog Donaldo Tusko vadovaujamai vyriausybei ir toliau bus sudėtinga įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus, kuriuos koalicinė vyriausybė bando vykdyti nuo 2023 m. pabaigos.

Prezidentas Andrzejus Duda ne kartą vetavo panašius siūlymus, tad tikėtina, kad ir naujasis prezidentas, kurį rėmė ta pati jėga, taip pat aktyviai priešinsis valdančiosios koalicijos sprendimams tiek, kiek tai leis prezidento galios. Prezidentas turi teisę vetuoti įstatymus, dalyvauti skiriant pareigūnus į svarbias pozicijas – pavyzdžiui, centrinio banko vadovo ar teisėjų. Taigi politinė konfrontacija, paaštrėjusi per rinkimų kampaniją, greičiausiai tęsis. Tai bloga žinia premjerui Tuskui, taip pat Ukrainai.

Naujai išrinktas Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis. EPA-ELTA nuotrauka

Nors Nawrockis deklaruoja paramą Ukrainai, jo pozicija dėl konkrečių klausimų – narystės NATO ar ekonominės integracijos į Europos Sąjungą, ypač žemės ūkio produktų prekybos – yra gana kritiška. Pastaraisiais metais Pilietinė platforma ir „Teisės ir teisingumo“ partija buvo linkusios riboti ukrainietiškų produktų importą, o tai prieštarauja tiek deklaruojamai paramai Ukrainai, tiek Europos Sąjungos teisės normoms. Protekcionizmas, saugantis Lenkijos ūkininkus nuo Ukrainos konkurencijos, išliks stiprus ir gali apsunkinti Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą derybas.

Be to, kyla klausimas, kaip aktyviai Lenkija dalyvaus Europos Sąjungos politikoje, pavyzdžiui, gynybos srityje – turiu omenyje bendrus pirkimus, projektus. PiS vis dar daugiau vilčių dėl saugumo sieja su JAV ir išlieka euroskeptiška. Partija skeptiškai žiūri į bendrą migracijos politiką, žaliąjį kursą, o ir saugumo srityje kritiškai vertina bendras Europos Sąjungos iniciatyvas. Tai aktualu ir Lietuvai, nes Lenkija yra mūsų regiono saugumo garantas. Politinis susipriešinimas, matytas per rinkimų kampaniją, turėtų kelti nerimą.

Milijardierius Elonas Muskas paskelbė paliekantis pareigas JAV vyriausybėje, kurioje buvo atsakingas už federalinių išlaidų mažinimą. Tai įvyko netrukus po pirmojo didelio nesutarimo su Trumpu dėl prezidento išlaidų įstatymo. Kaip vertinate Musko pasitraukimą iš Trumpo komandos?

Buvo prognozuojama, kad du stiprūs egocentriški žmonės ilgai nebendradarbiaus – taip ir nutiko. Manau, Muskas suprato, kad realybėje įgyvendinti savo ambicingus tikslus nėra taip paprasta.

Įsikišo teismai, Musko verslas nukentėjo – boikotuota „Tesla“, krito akcijų vertė. Bendradarbiaujant su Trumpu, pradėta patirti verslo nuostolių, ypač Kinijoje. Galėjo būti ir daugiau nesutarimų – dėl prekybos karų, JAV biudžeto. Tad tiek verslo nuostoliai, tiek politinių tikslų nepasiekiamumas tikriausiai lėmė šį sprendimą.

Verslininkas Elonas Muskas atsisveikina su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose. Vašingtonas, JAV, 2025 m. gegužės 30 d. EPA-ELTA nuotrauka

Gegužės 28 d., trečiadienį, Berlyne susitiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Kaip vertinate šį susitikimą? Kokią reikšmę jis turi siekiant taikos Rusijos kare prieš Ukrainą?

Viskas priklauso nuo to, kaip suprantame taiką. Jeigu ją siejame su parama Ukrainai ir spaudimu Rusijai sankcijomis, tada susitikimas buvo svarbus. Paskelbtas naujas finansinės paramos Ukrainai paketas, kalbėta apie ginkluotės gamybą Ukrainoje. Kancleris Merzas norėjo parodyti, kad Vokietija išlieka viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų, ypač neapibrėžtumo dėl JAV pozicijos fone.

Tai, kad dar prieš kanclerio koalicijos darbų pradžią buvo sutarta dėl įstatymų, leidžiančių didinti skolinimąsi gynybai, yra stiprus ženklas. Tai svarbu ir Ukrainai, ir Lietuvai, ypač dėl Vokietijos įsipareigojimo dislokuoti brigadą Lietuvoje iki 2027-ųjų.

Lankydamasis Lietuvoje Merzas pabrėžė, kad Lietuvos saugumas yra toks pat svarbus kaip ir Vokietijos – tai primena JAV prezidento George’o Busho kalbą Rotušės aikštėje prieš Lietuvai stojant į NATO.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Berlynas, Vokietija, 2025 m. gegužės 28 d. EPA-ELTA nuotrauka Trumpas antradienį pareiškė, kad Putinas žaidžia su ugnimi, ir vėl smarkiai kritikavo Rusijos prezidentą dėl sustojusių derybų dėl taikos Ukrainoje. Kaip vertinate ryškėjančią Trumpo kritiką Putinui?

Ši kritika, matyt, kyla iš susierzinimo, kad Rusija nerodo ketinimo stabdyti karą. Rusijos reikalavimai – neutralumas, naujų NATO narių nepriėmimas, rusakalbių teisių apsauga – beveik nesiskiria nuo reikalavimų 2022 m. pavasarį. Jie Ukrainai nepriimtini, nes reiškia suverenumo atsisakymą.

Trumpo pareiškimai rodo, kad net jis ima suprasti, jog nebus taip paprasta pasiekti taiką per 24 valandas ar šimtą dienų. Kol kas Trumpo pozicija atrodė prorusiška – meduoliai Rusijai, botagai Ukrainai. Tačiau galbūt šis požiūris keičiasi. Vis dar vengiama įvesti griežtesnes sankcijas Rusijai, nors parengtas skausmingas sankcijų paketas, kurį Senate būtų galima priimti jau dabar. Trumpas vis dar nesiryžta viešai to palaikyti.

Taip gali būti dėl įvairių priežasčių – verslo ryšių, žavėjimosi autoritarizmu ar net priklausomybės, kurios mes nežinome. Tačiau daug kam susidaro įspūdis, kad Trumpas yra pažeidžiamas Putino atžvilgiu. Nors griežtų veiksmų nesiima, spaudimas Trumpui palaikyti sankcijas auga.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas trečiadienį teigė, kad žydų valstybės oro pajėgos smogia husių „teroro taikiniams“ Jemeno sostinėje Sanoje, kitą dieną po to, kai husiai į Izraelį paleido du sviedinius. Kaip vertinate konfliktą ir susišaudymus tarp Izraelio ir Jemeno?

Manau, tai Izraelio bandymas susilpninti savo priešus, kaip tai daroma ir su „Hamas“. Izraelis mėgina dabartinę padėtį išnaudoti maksimaliai, tačiau tai jau sulaukia vis didesnės kritikos ir Europos Sąjungos šalyse, ir JAV. Pastaruoju metu daugėja išpuolių prieš Izraelio pareigūnus ir žydų bendruomenes Vakaruose. Kol kas sunku vertinti, kiek ši Izraelio politika bus sėkminga ir ar šalis nepraras tradicinių sąjungininkų palaikymo dėl vis aštresnių veiksmų.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama