„Aušriečių“ burbulas bliūkšta? Politologai pastebi, kad partijai norint atkurti pasitikėjimą teks prisiminti pažadus rinkėjams
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kaip dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas IGNAS KALPOKAS, stebint reitingų tendencijas, „aušriečių“ burbulas jau pradėjo minkštėti. Klaipėdos universiteto (KU) lektorė, politologė GABRIELĖ BURBULYTĖ-TSISKARISHVILI pabrėžė, kad partija neturi lojalių susiformavusių rinkėjų, tad padėtį sudėtinga vertinti iš rinkėjo lojalumo perspektyvos. Ragina nusiraminti Po kiekvienu R. Žemaitaičio įrašu feisbuke komentuotojai, kurių dalis – galbūt partijos rinkėjai, piktinasi, kad „aušriečiai“ ir jų lyderis Seime palaikė NT mokesčio projektą. „Tai, Remigijau, kaip čia taip Jūs ir „Nemuno aušriečiai“ palaikėte NT mokesčio modelį?“ – klausė vienas internautas. „Api*isai žmones su tais mokesčiais, pats pasišiukšlinai, nėra čia ką daugiau kalbėti su tavimi...“ – pykčio negailėjo kitas komentuotojas. „Nebetikiu!!!“ – pareiškė trečias. „Išverstaskūriai, melagiai, Konstitucijos pažeidėjai“, – emocijas liejo dar vienas. Daliai internautų atsakęs R. Žemaitaitis ragino turėti kantrybės ir nusiraminti. „Kas Jums darosi? Projektus skaitykite“, – rašė „aušriečių“ lyderis. 
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka Ketvirtadienį naujienų agentūrai ELTA jis aiškino, kad dėl neigiamų komentarų kaltas finansų ministras Rimantas Šadžius. Gyventojai esą piktinasi, nes ministerija tinkamai neiškomunikavo siūlomų pakeitimų. „Daug žmonių nesupranta (pasiūlymų – aut. past.), nusiunčiu asmeniškai žinutes su projektu – ir baigiasi. Visuomenėje sukeltas ažiotažas. Keista, kodėl rašo tik man. Kiekvienas protingas žmogus puikiai supranta, kad mokestinius projektus teikia Vyriausybė, ministrai“, – teigė jis. „Asmeniškai to nepriimu, nes reikia žmonėms paaiškinti, reikia su žmonėmis kalbėti, pasakyti, kodėl taip yra. Daugelis jų nežino, neskaito, jiems atrodo, kad jie apgaudinėjami. Žmonės nežinodami taip galvoja. Aš juos puikiai suprantu, lygiai taip pat piktinčiausi, lygiai tą patį daryčiau. Svarbiausia sulaukti atsakymo“, – dėstė „aušrietis“ ir pabrėžė, kad žmonėms, kurie „koliojasi“, neatsakantis. Burbulas jau buvo pradėjęs bliūkšti? Pasak I. Kalpoko, žvelgiant į reitingų tendencijas, partijos populiarumo burbulas jau anksčiau buvo pradėjęs bliūkšti. „Nemuno aušros“ balsavimas už NT mokestį nėra tas stebuklingas veiksnys, kuris vienu mostu užbrauktų populiarumą, bet tikrai viską pagreitins ir sustiprins nusivylimą Žemaitaičiu bei jo partija, nes kas iš tos partijos be jo?“ – svarstė jis. 
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto nuotrauka G. Burbulytė-Tsiskarishvili pabrėžė, kad partija nuo kitų politinių jėgų skiriasi tuo, jog neturi lojalių susiformavusių rinkėjų. „Tai nauja jėga, pirmą kartą išrinkta į Seimą, dėl to ją sudėtinga vertinti iš rinkėjų lojalumo perspektyvos. Šios jėgos populiarumą galėtų pakelti nebent rinkėjų, kurie balsavo už „Nemuno aušrą“, lūkesčių pateisinimas. Šiuo metu matome, kad rinkėjai labiausiai nepatenkinti nekilnojamojo turto mokesčiu, kuris paveikia kiekvieną Lietuvos gyventoją. Sakyti, kad „aušriečiams“ gresia visiškas balsų praradimas, būtų per drąsu. Tačiau jie turėtų grįžti į trajektoriją, kai laimėjo rinkimus – laikytis savo programos punktų. Manau, rinkėjai nori juos matyti kaip tebekovojančius su sistema, tiesa, tai sudėtinga padaryti, jei esi valdančiojoje koalicijoje“, – tikino politologė. „Partija surankiota iš įvairių žmonių“ Šią savaitę „aušrietis“ Karolis Neimantas registravo pasiūlymą didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 21 iki 22 proc. O frakcijos seniūno pavaduotojas bei Biudžeto ir finansų komiteto narys Robertas Puchovičius tvirtino, kad pasiūlymas nebuvo derintas su kitais „aušriečiais“. Anot I. Kalpoko, kai partija surankiota iš įvairių žmonių, natūralu, kad atsiranda ir jos linijai nepritariančiųjų. „Partijos, kurios paprastai būna vieno asmens rinkimų projektas, dažnai yra surankiotos kaip mišrainė, jose galima rasti įvairiai mąstančių žmonių. Žinoma, pasiūlymas priskirtinas prie įdomesnių, nes ne tik partijoje jam nepritariama – PVM didinimas yra vienas iš mokesčių, kurį iš karto pajustų visi, o turint omenyje, kaip dabar laužomos ietys, kad jį kuo mažiau kas pajustų, tai PVM didinimas būtų skausmingesnis ir politiškai daugiau kainuojantis žingsnis. Nepaprastai sunku paaiškinti logiką siūlyti didinti PVM“, – svarstė VDU politologas. 
Klaipėdos universiteto lektorė, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili. Donato Vaičiulio nuotrauka G. Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, kadangi „Nemuno aušra“ yra naujas politinis darinys, iškyla lojalumo klausimas. „Tai natūralu bet kokios organizacijos veikloje, ne vien kalbant apie „Nemuno aušrą“. Panašių periodų, kai kildavo mažesnių ar didesnių nesutarimų, yra išgyvenusios ir kitos politinės jėgos, tad sakyti, kad „Nemuno aušra“ yra kuo nors išskirtinė, tikrai negalime. Anksčiau ar vėliau atsiranda bendrapartiečių, kurie nepritaria bendrai linijai, ypač jeigu yra vienmandatėje laimėjęs politikas“, – nurodė KU politologė. „Kol kas tai priimčiau kaip natūralią įvykių eigą, tačiau klausimas, kaip pats partijos vadovas ir išrinkti į Seimą asmenys strateguos savo ateitį. Tai pamatysime, kai Seimo kadencija perkops į antrą pusę, tada bus kovų už būvį“, – pridūrė pašnekovė. Sako, kad koalicija laikosi tvirtai Pasak I. Kalpoko, valdančioji koalicija jau skaičiuoja bendro darbo pusmetį. „Buvo galima prognozuoti, kad koalicija išsilaikys, nes kas geriau sujungia nei supratimas, kad tai yra tavo šansas pabūti valdžioje? Turbūt ne veltui tie du žmonės, kurie labiausiai laikosi vienas kito ir valdančiosios koalicijos, yra Žemaitaitis ir Paluckas. Pastarajam vadovavimas partijai ir premjero postas nukrito iš dangaus kaip aklai vištai grūdas, o Žemaitaičiui galiojimas buvo aiškiai apibrėžtas“, – nuomone dalijosi politologas. „Tokia jau yra tų antisisteminių veikėjų elgsena – kai jie tampa sistema, jiems nebėra kur dėtis, nes per kitus rinkimus opozicijos korta nebeveiks. Šioje vietoje jų abiejų didelis interesas bet kokia kaina laikytis kartu ir draugystė esant dabartinei Žemaitaičio pozicijai rinkėjų akyse turėtų tik stiprėti. Man atrodo, viskas čia gana logiškai paaiškinama“, – apibendrino jis. 
Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka Būstas būtų apmokestinamas mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad gegužės 22-ąją Seimas priėmė svarstyti Vyriausybės pakoreguotas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. „Už“ balsavo 72 Seimo nariai, „prieš“ buvo 36, devyni susilaikė. Iš valdančiųjų frakcijų narių susilaikė tik demokratas Algirdas Butkevičius, „prieš“ balsavo „aušrietis“ Aidas Gedvilas, be to, balsuojant nedalyvavo penki socialdemokratai, vienas demokratas, šeši „aušriečiai“. Šiuo metu svarstomi siūlymai pagrindinį asmens būstą nuo kitų metų savivaldybėms leisti apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų, šią vertę viršijanti suma būtų apmokestinama tarifais nuo 0,1 proc. iki 1 proc. Numatyta, kad bendrai antro, trečio ir visų likusių gyventojų nekomercinių NT objektų verčių sumai būtų taikomos grindys, siekiančios 50 tūkst. eurų vienam asmeniui. NT mokestis yra mokesčių paketo dalis, į jį taip pat įeina pelno, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, naujų cukraus ir draudimo mokesčių įvedimas, kai kurių pridėtinės vertės mokesčio lengvatų atsisakymas. Dėl planuojamų mokestinių pakeitimų birželio 10-ąją prie Seimo bus surengtas antras mitingas prieš NT mokestį. 
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
