Surengta trečioji konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Sveikinimo žodį tarė Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininkas dr. Liudas Jovaiša. Jis pabrėžė, kad organizuojamos konferencijos siekia skatinti drįsti kalbėti apie esamas negeroves Bažnyčioje visas visuomenės grupes, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijusios, todėl tai yra visų bendras reikalas.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir iniciatyva „Svarbus reikalas“ organizuota konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2025 m. gegužės 29 d. Dr. Liudas Jovaiša. Organizatorių nuotrauka
Iniciatyva „Svarbus reikalas“
Iniciatyvą „Svarbus reikalas“ pristatė Veronika Kimbrytė. Ji akcentavo, kad iniciatyva prieš keletą metų gimė iš susirūpinimo dėl vis dažniau paviešinamų piktnaudžiavimo galia Bažnyčioje atvejų. Ji pristatė jau veikiančią iniciatyvos interneto svetainę, kurioje visi besidomintieji gali rasti informaciją, ką ši grupė veikia, kokius kelia klausimus, siūlo jų sprendimo būdus.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir iniciatyva „Svarbus reikalas“ organizuota konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2025 m. gegužės 29 d. Veronika Kimbrytė. Organizatorių nuotrauka
Dr. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė pristatė parengtą klausimyną. Jis siūlomas kaip saugus anoniminis įrankis gauti informaciją apie patirtus piktnaudžiavimo Bažnyčioje atvejus. Klausimyną parengė G. Gailiūtė-Bernotienė kartu su profesore dr. Danute Gailiene. Su jomis bendradarbiauja ir V. Kimbrytė kaip iniciatyvos „Svarbus reikalas“ atstovė.
Klausimynas maksimaliai anonimiškas – neprašoma prisistatyti tikruoju vardu, pateikti informacijos, iš kurios būtų galima atpažinti asmenį. Galima pasakoti ne tik apie savo patirtis, bet ir apie kitus asmenis, kurie yra nukentėję, bet gal patys nedrįsta to padaryti. Prašoma tik pateikti elektroninio pašto adresą, kuriuo esant reikalui būtų galima susisiekti su informaciją pateikusiais asmenimis, jeigu minima istorija turės tęsinį, toliau bus tiriama.
Klausimyną galima rasti interneto svetainėje Svarbus-reikalas.lt. G. Gailiūtė-Bernotienė užtikrino, kad gauta informacija su niekuo nesidalijama, ją žino tik minėti trys asmenys. Šiuo metu yra vienuolika istorijų, pateiktų per klausimyną.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir iniciatyva „Svarbus reikalas“ organizuota konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2025 m. gegužės 29 d. Dr. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Organizatorių nuotrauka
Bažnyčios archyvų prieinamumas
Beveik visi per pastarąjį dešimtmetį Vakarų Europos šalyse atlikti tyrimai, kuriais siekta atskleisti seksualinio išnaudojimo Bažnyčioje mastą, apėmė ilgą laikotarpį – paprastai nuo XX a. šeštojo dešimtmečio pradžios iki šių dienų. Dėl to neatsiejama šių tyrimų dalis buvo ir istorinių šaltinių, saugomų bažnytiniuose ir valstybiniuose archyvuose, analizė.
Nors daugeliu atvejų tyrėjai konstatavo, kad dėl skirtingos seksualinio išnaudojimo atvejų sampratos ir jų tyrimo būtinybės, taip pat dėl dokumentų saugojimo ir naikinimo praktikų archyvinio tyrimo nepakanka atskleisti išsamų vaizdą, bažnytinių institucijų, geranoriškai atvėrusių savo archyvus, bendradarbiavimas prisidėjo prie spekuliacijų apie galimai ten slepiamus nusikaltimų pėdsakus išsklaidymo. Lietuvoje, atsižvelgiant į specifines sovietmečio aplinkybes, yra dar mažiau pagrindo tikėtis, kad bažnytiniuose archyvuose būtų galima rasti daug dokumentuotų dvasininkų nusikaltimų įrodymų, tačiau net ir tokiomis sąlygomis tyrimų perspektyvos kol kas išlieka labai miglotos.
Istorikas prof. dr. Arūnas Streikus skaitė pranešimą apie Bažnyčios archyvus, jų tvarkymo principus, slaptumą ir prieinamumą. Atskirai aptarė vienuolijų ir Vatikano archyvų sandarą, tvarkymo principus, prieinamumą. Iš vienuolinių ordinų archyvų prelegentas paminėjo Jėzuitų ordino archyvą, kuriame pačiam teko dirbti renkant profesinę informaciją. Pažymėjo, kad jis labai gerai organizuotas.
Šventojo Sosto archyvo fondai tyrėjams formaliai atviri iki popiežiaus Pijaus XII pontifikato pabaigos (1958 m.), tačiau personalinio pobūdžio bylos, pavyzdžiui, vyskupų skyrimo, skundų dėl dvasininkų piktnaudžiavimo, tebėra slaptos.
Prelegentas pristatė savo apžvalgą apie nacionalinių vyskupų konferencijų Europoje inicijuotus nepriklausomus tyrimus seksualinių nusikaltimų mastui Bažnyčioje nustatyti. Atskirai aptarė Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Portugalijos tyrimų pavyzdžius.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir iniciatyva „Svarbus reikalas“ organizuota konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2025 m. gegužės 29 d. Dr. Arūnas Streikus. Organizatorių nuotrauka
Apibendrindamas A. Streikus teigė, kad, nors bendroji Bažnyčios teisė neskatina bažnytinių archyvų atvirumo, o Vatikano archyvai lieka uždari seksualinių dvasininkų nusikaltimų tyrėjams, esant vietos vyskupų gerai valiai ir nuoširdžiam norui išsiaiškinti tiesą, tai nėra kliūtis atverti vyskupijų archyvus, taip pat slaptąją jų dalį.
Anot prelegento, net ir Vakarų Europos valstybėse, kurios po Antrojo pasaulinio karo nepatyrė totalitarinių sistemų vykdomo krikščionybės persekiojimo, bažnytiniai archyvai atveria tik dalį tiesos apie seksualinius nusikaltimus Bažnyčios aplinkoje. Tokią būklę lemia ilgalaikė tylos kultūra, gaubusi šią veiklą katalikiškuose regionuose, teisiškai įtvirtinanti bažnytinių archyvų reguliaraus valymo praktiką, visuotinai paplitusi eufemistinė dokumentų leksika dvasininkų nusižengimams pridengti.
Atskirai dr. A. Streikus aptarė, kad, neturint prieigos prie bažnytinių archyvų, dalį informacijos galima rasti (po)sovietinių teisėtvarkos institucijų archyvuose. Pristatė keletą atvejų.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir iniciatyva „Svarbus reikalas“ organizuota konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2025 m. gegužės 29 d. Prie lango sėdi kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Organizatorių nuotrauka
Piktnaudžiavimo galia iššūkiai Lenkijoje
Pranešėjas iš Lenkijos filosofas, rašytojas ir žurnalistas dr. Tomaszas Terlikowskis prisijungė į konferenciją vaizdo formatu, jis kalbėjo apie piktnaudžiavimo galia Bažnyčioje tyrimų iššūkius Lenkijoje. Specialistas pasakojo apie seksualinių nusikaltimų tyrimų komisijų patirtį Lenkijoje. Prelegentas pirmininkavo Dominikonų ordino sudarytai komisijai.
Anot jo, dauguma Lenkijos katalikų nesuvokia tikrų seksualinių nusikaltimų masto, mano, kad tuos dalykus dirbtinai išpučia žiniasklaida. Tikrieji nusikaltimo mastai nežinomi, nes nukentėję asmenys, vyrai ir moterys, bijo prisipažinti patyrę prievartą – tylos kultūra blokuoja galimybę sužinoti tiesą ir bandyti užkirsti kelią nusikaltimams. Prancūzų atliktais tyrimais nustatyta, kad vienas asmuo galbūt išnaudoja apie šimtą žmonių, tad nukentėjusiųjų skaičius gali būti stulbinamas.
Kaip vieną iš sunkinančių aplinkybių, trukdančių išaiškinti išnaudojimo atvejus, pranešėjas paminėjo tai, kad prabyla tik maždaug kas dešimta seksualinio išnaudojimo auka.
T. Terlikowskis pasidžiaugė ir gerąja patirtimi Lenkijoje, kai daugelis tyrimo procesų ir pagalba nukentėjusiesiems vyksta greičiau negu kitose šalyse. Jis paminėjo konkrečius asmenis, dvasininkus ir pasauliečius, kurie veikia ir atskirai, ir vienydami jėgas.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir iniciatyva „Svarbus reikalas“ organizuota konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2025 m. gegužės 29 d. Dr. Tomaszas Terlikowskis. Organizatorių nuotrauka
Kaip ypač daug nuveikusius piktnaudžiavimų galia Bažnyčioje Lenkijoje tyrime prelegentas paminėjo jėzuitą tėvą Adamą Żaką SJ, Lenkijos vyskupų konferencijos vaikų ir jaunimo apsaugos koordinatorių, kuris kartu su Eva Kusz (ji skaitė pranešimą ankstesnėje konferencijoje) įkūrė Krokuvos Ignatianum akademijos Vaiko apsaugos centrą. Taip pat Martą Titaniec, kuri vadovauja Lenkijos vyskupų konferencijos Šv. Juozapo fondui; kunigą dr. Piotrą Studnickį, kuris buvo Lenkijos vyskupų konferencijos Vaikų ir jaunimo apsaugos delegatų biuro vadovas, ir patį delegatą vyskupą Wojciechą Polaką. Jų būryje – ir kunigas kanonistas Janas Dohnálekas, būrys vyskupijų ir vienuolijų delegatų, taip pat aktyvių kunigų, kurie įsitraukė į seksualinių nusikaltimų tyrimo veiklą.
Prelegentas ypač pabrėžė visų suinteresuotų grupių solidarumą – kol nebus bendradarbiavimo tarp Bažnyčios, visuomeninių, valstybinių institucijų, taip pat aktyvių asmenų, dvasininkų bendro požiūrio į nusikaltimus ir nukentėjusiuosius, tol nebus įmanoma šios blogybės suvaldyti ir užkirsti kelią jos plitimui.
Nepilnamečių seksualinis išnaudojimas: Lietuvos padėtis
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė pristatė centro veiklą. Centras nustato aukas Lietuvoje ir užsienyje, jas palydi ir joms atstovauja teisiniuose procesuose tvarkant žalos atlygį. Nukentėjusiems asmenims suteikia saugų prieglobstį, socialinio darbuotojo, psichologo konsultaciją, teisinę ir medicininę pagalbą. Centras nuolat organizuoja prevencinius, edukacinius renginius. Vadovė akcentavo, kad visa veikla vykdoma stipriu komandiniu darbu, specialistai garantuoja asmenims griežtą konfidencialumą ir tęstinę pagalbą.
Centro veiklą K. Mišinienė pristatė analizuodama vieną nepilnamečio homoseksualaus išnaudojimo atvejį, prostituciją, kuriame veikė kunigas. Atvejo pristatymu buvo paaiškinta, kaip tokia sistema veikia, kaip ir kokie pinigai sumokami už seksualines paslaugas.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir iniciatyva „Svarbus reikalas“ organizuota konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2025 m. gegužės 29 d. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. Organizatorių nuotrauka
Pagal istorijos turinį buvo galima atpažinti pernai viešai nuskambėjusį išnaudojimo atvejį.
Piktnaudžiavimas kaip iššūkis krikščionims
Apie piktnaudžiavimo problemą, kaip iššūkį krikščionims, kalbėjo viešnia iš Prancūzijos gydytoja psichoterapeutė, viktimologė dr. Isabelle Chartier-Siben. Prelegentė tai pristatė remdamasi savo profesine patirtimi. Piktnaudžiavimo temą ji taip pat nagrinėja ir neseniai „Magnificat leidinių“ išleistoje savo knygoje „3 dienos naktyje“. Prelegentė kalbėjo prancūziškai be sinchroninio vertimo į lietuvių kalbą. Konferencijos klausytojai gavo spausdintą pranešimo vertimą į lietuvių kalbą, kurį galėjo skaityti kalbant autorei.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir iniciatyva „Svarbus reikalas“ organizuota konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2025 m. gegužės 29 d. Viešnia iš Prancūzijos gydytoja psichoterapeutė, viktimologė dr. Isabelle Chartier-Siben (dešinėje). Organizatorių nuotrauka
Išklausius visus pranešimus vyko diskusija, joje išsamiau pasigilinta į aptartus dalykus, klausytojai galėjo užduoti klausimų. Diskusijai vadovavo iniciatyvos „Svarbus reikalas“ narys žurnalistas Simonas Bendžius.
Konferencijos vaizdo įrašą galima peržiūrėti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos jutubo kanale.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir iniciatyva „Svarbus reikalas“ organizuota konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2025 m. gegužės 29 d. Dr. Liudas Jovaiša. Organizatorių nuotrauka
Iniciatyva „Svarbus reikalas“
Iniciatyvą „Svarbus reikalas“ pristatė Veronika Kimbrytė. Ji akcentavo, kad iniciatyva prieš keletą metų gimė iš susirūpinimo dėl vis dažniau paviešinamų piktnaudžiavimo galia Bažnyčioje atvejų. Ji pristatė jau veikiančią iniciatyvos interneto svetainę, kurioje visi besidomintieji gali rasti informaciją, ką ši grupė veikia, kokius kelia klausimus, siūlo jų sprendimo būdus.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir iniciatyva „Svarbus reikalas“ organizuota konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2025 m. gegužės 29 d. Veronika Kimbrytė. Organizatorių nuotrauka
Dr. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė pristatė parengtą klausimyną. Jis siūlomas kaip saugus anoniminis įrankis gauti informaciją apie patirtus piktnaudžiavimo Bažnyčioje atvejus. Klausimyną parengė G. Gailiūtė-Bernotienė kartu su profesore dr. Danute Gailiene. Su jomis bendradarbiauja ir V. Kimbrytė kaip iniciatyvos „Svarbus reikalas“ atstovė.
Klausimynas maksimaliai anonimiškas – neprašoma prisistatyti tikruoju vardu, pateikti informacijos, iš kurios būtų galima atpažinti asmenį. Galima pasakoti ne tik apie savo patirtis, bet ir apie kitus asmenis, kurie yra nukentėję, bet gal patys nedrįsta to padaryti. Prašoma tik pateikti elektroninio pašto adresą, kuriuo esant reikalui būtų galima susisiekti su informaciją pateikusiais asmenimis, jeigu minima istorija turės tęsinį, toliau bus tiriama.
Klausimyną galima rasti interneto svetainėje Svarbus-reikalas.lt. G. Gailiūtė-Bernotienė užtikrino, kad gauta informacija su niekuo nesidalijama, ją žino tik minėti trys asmenys. Šiuo metu yra vienuolika istorijų, pateiktų per klausimyną.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir iniciatyva „Svarbus reikalas“ organizuota konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2025 m. gegužės 29 d. Dr. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Organizatorių nuotrauka
Bažnyčios archyvų prieinamumas
Beveik visi per pastarąjį dešimtmetį Vakarų Europos šalyse atlikti tyrimai, kuriais siekta atskleisti seksualinio išnaudojimo Bažnyčioje mastą, apėmė ilgą laikotarpį – paprastai nuo XX a. šeštojo dešimtmečio pradžios iki šių dienų. Dėl to neatsiejama šių tyrimų dalis buvo ir istorinių šaltinių, saugomų bažnytiniuose ir valstybiniuose archyvuose, analizė.
Nors daugeliu atvejų tyrėjai konstatavo, kad dėl skirtingos seksualinio išnaudojimo atvejų sampratos ir jų tyrimo būtinybės, taip pat dėl dokumentų saugojimo ir naikinimo praktikų archyvinio tyrimo nepakanka atskleisti išsamų vaizdą, bažnytinių institucijų, geranoriškai atvėrusių savo archyvus, bendradarbiavimas prisidėjo prie spekuliacijų apie galimai ten slepiamus nusikaltimų pėdsakus išsklaidymo. Lietuvoje, atsižvelgiant į specifines sovietmečio aplinkybes, yra dar mažiau pagrindo tikėtis, kad bažnytiniuose archyvuose būtų galima rasti daug dokumentuotų dvasininkų nusikaltimų įrodymų, tačiau net ir tokiomis sąlygomis tyrimų perspektyvos kol kas išlieka labai miglotos.
Istorikas prof. dr. Arūnas Streikus skaitė pranešimą apie Bažnyčios archyvus, jų tvarkymo principus, slaptumą ir prieinamumą. Atskirai aptarė vienuolijų ir Vatikano archyvų sandarą, tvarkymo principus, prieinamumą. Iš vienuolinių ordinų archyvų prelegentas paminėjo Jėzuitų ordino archyvą, kuriame pačiam teko dirbti renkant profesinę informaciją. Pažymėjo, kad jis labai gerai organizuotas.
Šventojo Sosto archyvo fondai tyrėjams formaliai atviri iki popiežiaus Pijaus XII pontifikato pabaigos (1958 m.), tačiau personalinio pobūdžio bylos, pavyzdžiui, vyskupų skyrimo, skundų dėl dvasininkų piktnaudžiavimo, tebėra slaptos.
Prelegentas pristatė savo apžvalgą apie nacionalinių vyskupų konferencijų Europoje inicijuotus nepriklausomus tyrimus seksualinių nusikaltimų mastui Bažnyčioje nustatyti. Atskirai aptarė Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Portugalijos tyrimų pavyzdžius.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir iniciatyva „Svarbus reikalas“ organizuota konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2025 m. gegužės 29 d. Dr. Arūnas Streikus. Organizatorių nuotrauka
Apibendrindamas A. Streikus teigė, kad, nors bendroji Bažnyčios teisė neskatina bažnytinių archyvų atvirumo, o Vatikano archyvai lieka uždari seksualinių dvasininkų nusikaltimų tyrėjams, esant vietos vyskupų gerai valiai ir nuoširdžiam norui išsiaiškinti tiesą, tai nėra kliūtis atverti vyskupijų archyvus, taip pat slaptąją jų dalį.
Anot prelegento, net ir Vakarų Europos valstybėse, kurios po Antrojo pasaulinio karo nepatyrė totalitarinių sistemų vykdomo krikščionybės persekiojimo, bažnytiniai archyvai atveria tik dalį tiesos apie seksualinius nusikaltimus Bažnyčios aplinkoje. Tokią būklę lemia ilgalaikė tylos kultūra, gaubusi šią veiklą katalikiškuose regionuose, teisiškai įtvirtinanti bažnytinių archyvų reguliaraus valymo praktiką, visuotinai paplitusi eufemistinė dokumentų leksika dvasininkų nusižengimams pridengti.
Atskirai dr. A. Streikus aptarė, kad, neturint prieigos prie bažnytinių archyvų, dalį informacijos galima rasti (po)sovietinių teisėtvarkos institucijų archyvuose. Pristatė keletą atvejų.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir iniciatyva „Svarbus reikalas“ organizuota konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2025 m. gegužės 29 d. Prie lango sėdi kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Organizatorių nuotrauka
Piktnaudžiavimo galia iššūkiai Lenkijoje
Pranešėjas iš Lenkijos filosofas, rašytojas ir žurnalistas dr. Tomaszas Terlikowskis prisijungė į konferenciją vaizdo formatu, jis kalbėjo apie piktnaudžiavimo galia Bažnyčioje tyrimų iššūkius Lenkijoje. Specialistas pasakojo apie seksualinių nusikaltimų tyrimų komisijų patirtį Lenkijoje. Prelegentas pirmininkavo Dominikonų ordino sudarytai komisijai.
Anot jo, dauguma Lenkijos katalikų nesuvokia tikrų seksualinių nusikaltimų masto, mano, kad tuos dalykus dirbtinai išpučia žiniasklaida. Tikrieji nusikaltimo mastai nežinomi, nes nukentėję asmenys, vyrai ir moterys, bijo prisipažinti patyrę prievartą – tylos kultūra blokuoja galimybę sužinoti tiesą ir bandyti užkirsti kelią nusikaltimams. Prancūzų atliktais tyrimais nustatyta, kad vienas asmuo galbūt išnaudoja apie šimtą žmonių, tad nukentėjusiųjų skaičius gali būti stulbinamas.
Kaip vieną iš sunkinančių aplinkybių, trukdančių išaiškinti išnaudojimo atvejus, pranešėjas paminėjo tai, kad prabyla tik maždaug kas dešimta seksualinio išnaudojimo auka.
T. Terlikowskis pasidžiaugė ir gerąja patirtimi Lenkijoje, kai daugelis tyrimo procesų ir pagalba nukentėjusiesiems vyksta greičiau negu kitose šalyse. Jis paminėjo konkrečius asmenis, dvasininkus ir pasauliečius, kurie veikia ir atskirai, ir vienydami jėgas.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir iniciatyva „Svarbus reikalas“ organizuota konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2025 m. gegužės 29 d. Dr. Tomaszas Terlikowskis. Organizatorių nuotrauka
Kaip ypač daug nuveikusius piktnaudžiavimų galia Bažnyčioje Lenkijoje tyrime prelegentas paminėjo jėzuitą tėvą Adamą Żaką SJ, Lenkijos vyskupų konferencijos vaikų ir jaunimo apsaugos koordinatorių, kuris kartu su Eva Kusz (ji skaitė pranešimą ankstesnėje konferencijoje) įkūrė Krokuvos Ignatianum akademijos Vaiko apsaugos centrą. Taip pat Martą Titaniec, kuri vadovauja Lenkijos vyskupų konferencijos Šv. Juozapo fondui; kunigą dr. Piotrą Studnickį, kuris buvo Lenkijos vyskupų konferencijos Vaikų ir jaunimo apsaugos delegatų biuro vadovas, ir patį delegatą vyskupą Wojciechą Polaką. Jų būryje – ir kunigas kanonistas Janas Dohnálekas, būrys vyskupijų ir vienuolijų delegatų, taip pat aktyvių kunigų, kurie įsitraukė į seksualinių nusikaltimų tyrimo veiklą.
Prelegentas ypač pabrėžė visų suinteresuotų grupių solidarumą – kol nebus bendradarbiavimo tarp Bažnyčios, visuomeninių, valstybinių institucijų, taip pat aktyvių asmenų, dvasininkų bendro požiūrio į nusikaltimus ir nukentėjusiuosius, tol nebus įmanoma šios blogybės suvaldyti ir užkirsti kelią jos plitimui.
Nepilnamečių seksualinis išnaudojimas: Lietuvos padėtis
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė pristatė centro veiklą. Centras nustato aukas Lietuvoje ir užsienyje, jas palydi ir joms atstovauja teisiniuose procesuose tvarkant žalos atlygį. Nukentėjusiems asmenims suteikia saugų prieglobstį, socialinio darbuotojo, psichologo konsultaciją, teisinę ir medicininę pagalbą. Centras nuolat organizuoja prevencinius, edukacinius renginius. Vadovė akcentavo, kad visa veikla vykdoma stipriu komandiniu darbu, specialistai garantuoja asmenims griežtą konfidencialumą ir tęstinę pagalbą.
Centro veiklą K. Mišinienė pristatė analizuodama vieną nepilnamečio homoseksualaus išnaudojimo atvejį, prostituciją, kuriame veikė kunigas. Atvejo pristatymu buvo paaiškinta, kaip tokia sistema veikia, kaip ir kokie pinigai sumokami už seksualines paslaugas.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir iniciatyva „Svarbus reikalas“ organizuota konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2025 m. gegužės 29 d. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. Organizatorių nuotrauka
Pagal istorijos turinį buvo galima atpažinti pernai viešai nuskambėjusį išnaudojimo atvejį.
Piktnaudžiavimas kaip iššūkis krikščionims
Apie piktnaudžiavimo problemą, kaip iššūkį krikščionims, kalbėjo viešnia iš Prancūzijos gydytoja psichoterapeutė, viktimologė dr. Isabelle Chartier-Siben. Prelegentė tai pristatė remdamasi savo profesine patirtimi. Piktnaudžiavimo temą ji taip pat nagrinėja ir neseniai „Magnificat leidinių“ išleistoje savo knygoje „3 dienos naktyje“. Prelegentė kalbėjo prancūziškai be sinchroninio vertimo į lietuvių kalbą. Konferencijos klausytojai gavo spausdintą pranešimo vertimą į lietuvių kalbą, kurį galėjo skaityti kalbant autorei.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir iniciatyva „Svarbus reikalas“ organizuota konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2025 m. gegužės 29 d. Viešnia iš Prancūzijos gydytoja psichoterapeutė, viktimologė dr. Isabelle Chartier-Siben (dešinėje). Organizatorių nuotrauka
Išklausius visus pranešimus vyko diskusija, joje išsamiau pasigilinta į aptartus dalykus, klausytojai galėjo užduoti klausimų. Diskusijai vadovavo iniciatyvos „Svarbus reikalas“ narys žurnalistas Simonas Bendžius.
Konferencijos vaizdo įrašą galima peržiūrėti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos jutubo kanale.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Rita Bagdonaite
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
