G. Burbulytė-Tsiskarishvili: „Interesų konflikto regimybės atvejis nepagerina politiko reputacijos“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
„Jau ir anksčiau panašiose situacijose esu minėjusi vadovėlinę tiesą – interesų konflikto regimybės atvejis nepagerina politiko ir jo užimamo posto reputacijos“, – pabrėžė ji.
Pats G. Paluckas ketvirtadienį žurnalistams teigė nedaręs jokios įtakos bankui ILTE dėl paskolos jo įmonei ir paprašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados dėl jo interesų.
„Dėl pasirodžiusio tyrimo ir paskelbtos informacijos pats šiandien kreipiausi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad būtų išaiškinta, ar yra kokių nors abejonių ar rekomendacijų dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo“, – sakė jis.
Premjeras neketina trauktis iš pareigų
„Esu įsitikinęs, kad minėto įstatymo nuostatų nesu pažeidęs, esu deklaravęs įmonės akcijas nustatyta tvarka, taip pat turiu nemažai pastebėjimų dėl kai kurių tyrime minimų faktų arba interpretacijų, bet pirmiausia noriu pasakyti, kad jokia forma – nei rašytine, nei žodine, nei formalia, nei neformalia – nesu daręs jokios įtakos ILTE dėl išduodamos paskolos“, – tikino Vyriausybės vadovas.
Premjeras Gintautas Paluckas. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Anot premjero, jo įmonė paskolą gavo pagal įprastą tvarką, standartinėmis sąlygomis. „Neabejoju, kad tai teisinga situacija, nes nėra jokių išlygų, jokių kitokių sąlygų, jokių terminų ir jokių procedūrų, kurios būtų taikomos išskirtinai šitai įmonei“, – akcentavo politikas.
G. Paluckas tvirtino neketinąs atsisakyti įmonių akcijų. „Akcijų turėjimas įstatymų nustatyta tvarka man yra leidžiamas. Akcijas aš turiu deklaruoti nustatyta tvarka dėl viešųjų ir privačių interesų, tačiau dar kartą pabrėžiu, kad įmonių veikloje, ūkiniame valdyme aš nedalyvauju“, – sakė jis.
Vyriausybės vadovas „pritemptu samprotavimu“ vadino klausimus dėl galimos savo įtakos ILTE skiriant paskolą „Garniui“. Jo teigimu, nauja bendrovė „Garnis“ įsteigta siekiant sukurti ir plėtoti akumuliatorių sistemas, jos gaminami produktai, anot G. Palucko, skiriasi nuo kitos jo įmonės „Emus“ produkcijos, o bendrovės įstatinis kapitalas padidintas pagal ILTE reikalavimus.
Pasak premjero, įkurta nauja įmonė, o ne antrinė dėl to, kad jo verslo partneris Mindaugas Milašauskas turėtų kontrolinį paketą. Bendrovėje „Emus“ G. Paluckui priklauso didžioji dalis akcijų.
„Esu nusišalinęs nuo veiklos, vadinasi, kitas akcininkas sukurs didesnę vertę, už kurią jam priklauso didesnė kompensacija akcijų pavidalu. Kontrolinis akcijų paketas ir yra ta kompensacija“, – aiškino ministras pirmininkas ir sakė neketinantis trauktis iš pareigų.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili: šis atvejis meta šešėlį premjerui
Pasak politologės, tai nėra gera praktika. „Juo labiau kad šiuo atveju ydingas ne Palucko kaip premjero veikimas, bet tie neaiškūs kabliukai, nors galbūt jie versle yra įprasti. Kalbu apie tai, kas įvyko su tomis įmonėmis, kiek mes turime viešos informacijos – ar 49 proc. akcijų turintį žmogų galima vadinti mažuoju akcininku, tokiu, kuris nieko nežino apie kapitalo didinimą ir procedūras, ir sakyti, kad tai nėra aktyvus veikimas?“ – klausimą kėlė ji.
Politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili. Donato Vaičiulio nuotrauka
G. Burbulytė-Tsiskarishvili pabrėžė, kad šis atvejis meta šešėlį premjerui. „Nors užima svarbią poziciją valstybėje ir turėtų sutelkti visą dėmesį į jos valdymą, ministras pirmininkas vis tiek užsiima savo verslu, ir vadinti jį mažuoju akcininku neišeina“, – tvirtino pašnekovė.
Panašių atvejų, kai politikai galimai įsivelia į interesų konfliktus, pasitaiko dažnai, tad politologė akcentavo, jog atsakingos institucijos turėtų sutelkti dėmesį į prevenciją.
„Manau, mes turime labai ydingą praktiką Lietuvoje, ir čia ne politikus kaltinčiau ir juo labiau ne žurnalistus, bet institucijas, kurios atsakingos už priežiūrą, prevenciją bei patarimus politikams, kaip jie turėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, kad būtų išvengta ne tik interesų konflikto, bet ir jo regimybės“, – dėstė ji.
Ne visada išvengiama interesų konflikto regimybės
Anot pašnekovės, nei jei elgiamasi teisėtai, ne visada išvengiama interesų konflikto regimybės, ir visuomenė gali kelti klausimų, ar politikas elgiasi teisingai.
„Apie tai rašoma vadovėliuose, kalbu ne apie konkretų atvejį, bet jeigu viena ar kita paaiškėjusi aplinkybė arba situacija, į kurią patenka politikai, nėra pateikiama kaip teisės akto pažeidimas, vis tiek apie tai visuomenėje pradedama kalbėti negatyviai, tai kenkia užimamos pozicijos reputacijai – ar tai būtų premjero, ar kariuomenės vado kėdė. Tai daro žalą užimamam postui“, – tikino ji.
Šiuo atveju G. Burbulytė-Tsiskarishvili pabrėžė VTEK vykdomos prevencijos svarbą. „Man atrodo, institucijos, kurios atsakingos už tokių dalykų prevenciją, turėtų rimčiau žiūrėti, kas vadovėliuose įrašyta kaip interesų konflikto regimybė, ir teikti patarimus. Ne viskas, kas teisėta, yra teisinga, tikrai ne visi politikai privalo išmanyti kiekvieną etikos konflikto punktą. Kritiką skiriu VTEK, kuri ta prevencine veikla turėtų plačiau užsiimti ir neleisti politikams gadintis reputacijos“, – tvirtino ji.
„Vienas pagrindinių patarimų šioje situacijoje yra nebijoti nusišalinti nuo balsavimo, sprendimų priėmimo, jei yra bent menkiausias įtarimas, kad gali susiformuoti interesų konflikto regimybė. Kažkodėl šioje vietoje matau daug baimės ar prisirišimo griežtai sekti tik teisės aktus. Keista nuomonė, esą jei visi nusišalins, nebeliks kam priimti sprendimų. Taip nėra, nereikia tirštinti spalvų. Nežinau, ar patys politikai yra laimingi, kai jiems aiškina, kad čia nieko blogo, viskas atitinka teisės aktus ir konflikto regimybę galima išgyventi“, – apibendrino politologė.
Prezidentas skatina politikus išspręsti su verslu susijusius klausimus iki darbo pradžios
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas ketvirtadienį teigė, kad šalies vadovas kalbėjo su premjeru apie susidariusią padėtį ir rekomendavo kreiptis į VTEK.
Pasak F. Jansono, prezidentas išreiškė lūkestį, kad tokias aukšto rango pareigas einantys politikai išspręstų su verslu susijusius klausimus dar iki darbo pradžios. Tokiu atveju, tęsė jis, visuomenėje nekiltų abejonių dėl galimo interesų konflikto.
„Prezidentas šiandien ryte kalbėjo su ponu Palucku. Išklausė jo situacijos vertinimą ir aplinkybes. Prezidentas visų pirma išreiškė pageidavimą, kad politikai – ypač prieš eidami atsakingiausias valstybėje pareigas – turėtų išspręsti su verslu susijusius klausimus taip, kad ateityje tai nekeltų visuomenei nei klausimų, nei abejonių“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė F. Jansonas.
„Antras dalykas, kurį pabrėžė prezidentas, – kad ponas Paluckas pats turėtų inicijuoti kreipimąsi į VTEK, kuri įvertintų, ar situacija yra aiški“, – pridūrė jis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. Oresto Gurevičiaus / ELTA nuotrauka
Paskola gauta iš jaunoms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms skirtos programos
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, jog tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“ trečiadienį paskelbė, kad, G. Paluckui jau einant premjero pareigas, jam iš dalies priklausanti baterijų sistemas planuojanti gaminti įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.
Pasak tyrimo, maksimali 200 tūkst. eurų paskola vasario pradžioje suteikta iš jaunoms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms skirtos programos „Startuok“. Premjerui priklauso 49 proc. šios įmonės akcijų.
Vasarį ir kovą Vyriausybė, dalyvaujant G. Paluckui, priėmė su ILTE susijusius sprendimus – Seimui pateikė nacionalinio plėtros banko veiklą tiesiogiai reglamentuojančio įstatymo pataisas, taip pat patvirtino centrinės valdžios subjektų skolinimosi limitus, tarp jų – ir ILTE bankui.
Pats G. Paluckas tikino įmonės veikloje nedalyvaujantis ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su nacionaliniu plėtros banku, nematęs ir nedaręs jiems poveikio.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Susidariusią situaciją ketvirtadienį įvertinęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis logiška vadino tai, kad tyrimas sukėlė visuomenei klausimų. Politiko teigimu, Vyriausybės vadovas turėjo alternatyvų, paskolą įmonei buvo galima imti ir iš komercinių bankų.
Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas trečiadienį teigė iš finansų ministro Rimanto Šadžiaus besitikintis detalių paaiškinimų dėl šios suteiktos paskolos.
„Jei ministro pirmininko ir finansų ministro paaiškinimai neįtikins, imsimės kitų teisinių procedūrų (tokių kaip parlamentinis tyrimas arba interpeliacija) siekdami atsakymų ir asmeninės atsakomybės, jei tokiai bus nustatytas pagrindas“, – feisbuke teigė jis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Premjeras Gintautas Paluckas. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Anot premjero, jo įmonė paskolą gavo pagal įprastą tvarką, standartinėmis sąlygomis. „Neabejoju, kad tai teisinga situacija, nes nėra jokių išlygų, jokių kitokių sąlygų, jokių terminų ir jokių procedūrų, kurios būtų taikomos išskirtinai šitai įmonei“, – akcentavo politikas.
G. Paluckas tvirtino neketinąs atsisakyti įmonių akcijų. „Akcijų turėjimas įstatymų nustatyta tvarka man yra leidžiamas. Akcijas aš turiu deklaruoti nustatyta tvarka dėl viešųjų ir privačių interesų, tačiau dar kartą pabrėžiu, kad įmonių veikloje, ūkiniame valdyme aš nedalyvauju“, – sakė jis.
Vyriausybės vadovas „pritemptu samprotavimu“ vadino klausimus dėl galimos savo įtakos ILTE skiriant paskolą „Garniui“. Jo teigimu, nauja bendrovė „Garnis“ įsteigta siekiant sukurti ir plėtoti akumuliatorių sistemas, jos gaminami produktai, anot G. Palucko, skiriasi nuo kitos jo įmonės „Emus“ produkcijos, o bendrovės įstatinis kapitalas padidintas pagal ILTE reikalavimus.
Pasak premjero, įkurta nauja įmonė, o ne antrinė dėl to, kad jo verslo partneris Mindaugas Milašauskas turėtų kontrolinį paketą. Bendrovėje „Emus“ G. Paluckui priklauso didžioji dalis akcijų.
„Esu nusišalinęs nuo veiklos, vadinasi, kitas akcininkas sukurs didesnę vertę, už kurią jam priklauso didesnė kompensacija akcijų pavidalu. Kontrolinis akcijų paketas ir yra ta kompensacija“, – aiškino ministras pirmininkas ir sakė neketinantis trauktis iš pareigų.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili: šis atvejis meta šešėlį premjerui
Pasak politologės, tai nėra gera praktika. „Juo labiau kad šiuo atveju ydingas ne Palucko kaip premjero veikimas, bet tie neaiškūs kabliukai, nors galbūt jie versle yra įprasti. Kalbu apie tai, kas įvyko su tomis įmonėmis, kiek mes turime viešos informacijos – ar 49 proc. akcijų turintį žmogų galima vadinti mažuoju akcininku, tokiu, kuris nieko nežino apie kapitalo didinimą ir procedūras, ir sakyti, kad tai nėra aktyvus veikimas?“ – klausimą kėlė ji.
Politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili. Donato Vaičiulio nuotrauka
G. Burbulytė-Tsiskarishvili pabrėžė, kad šis atvejis meta šešėlį premjerui. „Nors užima svarbią poziciją valstybėje ir turėtų sutelkti visą dėmesį į jos valdymą, ministras pirmininkas vis tiek užsiima savo verslu, ir vadinti jį mažuoju akcininku neišeina“, – tvirtino pašnekovė.
Panašių atvejų, kai politikai galimai įsivelia į interesų konfliktus, pasitaiko dažnai, tad politologė akcentavo, jog atsakingos institucijos turėtų sutelkti dėmesį į prevenciją.
„Manau, mes turime labai ydingą praktiką Lietuvoje, ir čia ne politikus kaltinčiau ir juo labiau ne žurnalistus, bet institucijas, kurios atsakingos už priežiūrą, prevenciją bei patarimus politikams, kaip jie turėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, kad būtų išvengta ne tik interesų konflikto, bet ir jo regimybės“, – dėstė ji.
Ne visada išvengiama interesų konflikto regimybės
Anot pašnekovės, nei jei elgiamasi teisėtai, ne visada išvengiama interesų konflikto regimybės, ir visuomenė gali kelti klausimų, ar politikas elgiasi teisingai.
„Apie tai rašoma vadovėliuose, kalbu ne apie konkretų atvejį, bet jeigu viena ar kita paaiškėjusi aplinkybė arba situacija, į kurią patenka politikai, nėra pateikiama kaip teisės akto pažeidimas, vis tiek apie tai visuomenėje pradedama kalbėti negatyviai, tai kenkia užimamos pozicijos reputacijai – ar tai būtų premjero, ar kariuomenės vado kėdė. Tai daro žalą užimamam postui“, – tikino ji.
Šiuo atveju G. Burbulytė-Tsiskarishvili pabrėžė VTEK vykdomos prevencijos svarbą. „Man atrodo, institucijos, kurios atsakingos už tokių dalykų prevenciją, turėtų rimčiau žiūrėti, kas vadovėliuose įrašyta kaip interesų konflikto regimybė, ir teikti patarimus. Ne viskas, kas teisėta, yra teisinga, tikrai ne visi politikai privalo išmanyti kiekvieną etikos konflikto punktą. Kritiką skiriu VTEK, kuri ta prevencine veikla turėtų plačiau užsiimti ir neleisti politikams gadintis reputacijos“, – tvirtino ji.
„Vienas pagrindinių patarimų šioje situacijoje yra nebijoti nusišalinti nuo balsavimo, sprendimų priėmimo, jei yra bent menkiausias įtarimas, kad gali susiformuoti interesų konflikto regimybė. Kažkodėl šioje vietoje matau daug baimės ar prisirišimo griežtai sekti tik teisės aktus. Keista nuomonė, esą jei visi nusišalins, nebeliks kam priimti sprendimų. Taip nėra, nereikia tirštinti spalvų. Nežinau, ar patys politikai yra laimingi, kai jiems aiškina, kad čia nieko blogo, viskas atitinka teisės aktus ir konflikto regimybę galima išgyventi“, – apibendrino politologė.
Prezidentas skatina politikus išspręsti su verslu susijusius klausimus iki darbo pradžios
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas ketvirtadienį teigė, kad šalies vadovas kalbėjo su premjeru apie susidariusią padėtį ir rekomendavo kreiptis į VTEK.
Pasak F. Jansono, prezidentas išreiškė lūkestį, kad tokias aukšto rango pareigas einantys politikai išspręstų su verslu susijusius klausimus dar iki darbo pradžios. Tokiu atveju, tęsė jis, visuomenėje nekiltų abejonių dėl galimo interesų konflikto.
„Prezidentas šiandien ryte kalbėjo su ponu Palucku. Išklausė jo situacijos vertinimą ir aplinkybes. Prezidentas visų pirma išreiškė pageidavimą, kad politikai – ypač prieš eidami atsakingiausias valstybėje pareigas – turėtų išspręsti su verslu susijusius klausimus taip, kad ateityje tai nekeltų visuomenei nei klausimų, nei abejonių“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė F. Jansonas.
„Antras dalykas, kurį pabrėžė prezidentas, – kad ponas Paluckas pats turėtų inicijuoti kreipimąsi į VTEK, kuri įvertintų, ar situacija yra aiški“, – pridūrė jis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. Oresto Gurevičiaus / ELTA nuotrauka
Paskola gauta iš jaunoms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms skirtos programos
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, jog tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“ trečiadienį paskelbė, kad, G. Paluckui jau einant premjero pareigas, jam iš dalies priklausanti baterijų sistemas planuojanti gaminti įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.
Pasak tyrimo, maksimali 200 tūkst. eurų paskola vasario pradžioje suteikta iš jaunoms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms skirtos programos „Startuok“. Premjerui priklauso 49 proc. šios įmonės akcijų.
Vasarį ir kovą Vyriausybė, dalyvaujant G. Paluckui, priėmė su ILTE susijusius sprendimus – Seimui pateikė nacionalinio plėtros banko veiklą tiesiogiai reglamentuojančio įstatymo pataisas, taip pat patvirtino centrinės valdžios subjektų skolinimosi limitus, tarp jų – ir ILTE bankui.
Pats G. Paluckas tikino įmonės veikloje nedalyvaujantis ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su nacionaliniu plėtros banku, nematęs ir nedaręs jiems poveikio.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Susidariusią situaciją ketvirtadienį įvertinęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis logiška vadino tai, kad tyrimas sukėlė visuomenei klausimų. Politiko teigimu, Vyriausybės vadovas turėjo alternatyvų, paskolą įmonei buvo galima imti ir iš komercinių bankų.
Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas trečiadienį teigė iš finansų ministro Rimanto Šadžiaus besitikintis detalių paaiškinimų dėl šios suteiktos paskolos.
„Jei ministro pirmininko ir finansų ministro paaiškinimai neįtikins, imsimės kitų teisinių procedūrų (tokių kaip parlamentinis tyrimas arba interpeliacija) siekdami atsakymų ir asmeninės atsakomybės, jei tokiai bus nustatytas pagrindas“, – feisbuke teigė jis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
