Jauni žmonės skundžiasi padidėjusia psichologine įtampa: kaip lengviau išgyventi šį laikotarpį?
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kaip lengviau išgyventi šį laikotarpį? Apie tai dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Jaunimo linijos Klaipėdos padalinio vadovė, psichologė IEVA PLAUŠKUTĖ.
Pavasaris – nerimo laikas jaunimui
Psichologė patvirtina – nors į Jaunimo liniją dėl nerimo kreipiamasi ištisus metus, pavasario laikotarpiu kreipimųsi padaugėja.
„Besikreipiantieji dalinasi, kad šiuo laikotarpiu patiria vienišumą, nes nežino, su kuo ir kaip apie tai pasikalbėti“, – atskleidžia psichologė I. Plauškutė.
Specialistė nurodo, kad jausti nerimą šiuo laikotarpiu yra visiškai natūralu – žmogaus laukia dideli pokyčiai, tačiau svarbu suprasti, kada šis nerimas tampa problemiškas.
„Jeigu žmonės jau pastebi jaučiantys nerimą, tai yra geras ženklas, nes pradeda galvoti, kas jiems vyksta. Nejausti nerimo, tarkime, prieš egzaminą gali būti labiau blogas ženklas“, – aiškina Jaunimo linijos specialistė.
Kodėl egzaminai sukelia tokį stresą?
Pagrindinė didelio nerimo priežastis slypi pačioje egzaminų prigimtyje – jie skirti vertinti. O jaunam žmogui, ypač paauglystėje, vertinimas yra itin jautrus procesas.
„Kiekvienas geresnis ar blogesnis įvertinimas ar kito žmogaus nuomonė priimami itin jautriai. Nuolat klausinėjant mokyklinio amžiaus vaikų apie pažymius, tarsi leidžiama suprasti, kad jie gyvenime bus vertinami pagal savo akademinius pasiekimus“, – tikina I. Plauškutė.
Brandos egzaminai yra ypač sunkus išbandymas, nes jaunuoliai suvokia – jų rezultatai gali nulemti visą ateities kryptį. Šį stresą dar labiau didina visuomenės nuolatinis kartojimas, kad tai lemiamas gyvenimo etapas.
Kada reikia ieškoti pagalbos?
Psichologė aiškina, kad natūralu jausti nerimą prieš svarbius įvykius, tačiau yra ribos, kurių nevalia peržengti. „Kai nerimas užvaldo visas mūsų mintis ir nebeleidžia atlikti kasdienių užduočių, kai mums tampa sunku miegoti, bendrauti, kai nerimas nedingsta keletą savaičių – tai rimtas signalas, kad jau reikia kreiptis pagalbos“, – nurodo specialistė.
Jaunimo linijos Klaipėdos padalinio vadovė, psichologė Ieva Plauškutė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Pagalbos galima ieškoti pas psichologą, šeimos gydytoją ar psichoterapeutą. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo lengviau ir greičiau galima atkurti pusiausvyrą.
Išmokti gyventi su įtampa
Psichologė akcentuoja, kad svarbu išmokti susigyventi su patiriama įtampa, nes ji gyvenime neišvengiama.
„Reikia suprasti, kiek galime ir kiek negalime gyventi su įtampa. Tada – išmokti su ja tvarkytis taip, kad ji netrukdytų atlikti kasdienių užduočių ar mėgautis daroma veikla“, – sako I. Plauškutė.
Emocinį atsparumą galima stiprinti rūpinantis savo emocine ir fizine sveikata, užsiimant hobiais, mokytis lanksčiau reaguoti į pokyčius ir pažinti savo jausmus.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Tomas Kemzūra, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
