Kaune atidaryti nauji nakvynės namai – vieta, kur prisiglaus mažiausieji broliai
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Apie tokios vietos poreikį ir svarbą dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi su Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktore ROBERTA MOTIEČIENE ir Petrašiūnų parapijos vikaru ANDRZEJUMI BINIEKU OFM Cap.
Prieglobstis stokojantiems
Pramoninės paskirties pastatas buvo kapitališkai suremontuotas ir pritaikytas socialinėms reikmėms. Remontuoti pradėta 2023-iųjų lapkritį. Šių namų atidarymo šventėje dalyvavo ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis: „Noriu padėkoti visiems prisidėjusiems prie greito projekto įgyvendinimo. Pokyčiai neabejotinai pagerins teikiamų socialinių paslaugų kokybę. Čia patekęs žmogus turės tinkamas laikino prieglobsčio sąlygas.“
Nakvynės prašantys vyrai bus įkurdinti pirmame aukšte. Jame taip pat įrengtos atskiros patalpos, kuriose bus galima priglausti vienuolika neblaivių ar nuo psichotropinių medžiagų apsvaigusių asmenų. Laikino apnakvindinimo skyriuje žmonės galės prisiglausti tik nakties metu, kad saugiai išsimiegotų. Čia atvykę asmenys galės likti iki penkiolikos parų.
Prieglobsčio prašančios moterys įsikurs antrame aukšte. Ten priklausomai nuo situacijos bus galima gyventi iki metų.
Laikino apgyvendinimo skyriuje bus teikiama psichosocialinė pagalba, asmens higienos paslauga, bus galima ugdyti reikalingus įgūdžius. Čia įrengtos lovos, dušai, tualetai, skalbyklos ir virtuvėlės.
Trečiame pastato aukšte įrengti darbo kabinetai, kuriuose dirbs atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai iš Socialinių paslaugų šeimai skyriaus.
Geriau turėti mažiau, bet savo
Šie nakvynės namai gali priimti penkiasdešimt žmonių. Pasak R. Motiečienės, vos pradėjus teikti paslaugas, visos vietos bus užpildytos. Taigi, paslauga yra intensyviai naudojama ir reikalinga. R. Motiečienė dalijasi įžvalgomis, kurios gali praversti kiekvienam iš mūsų.
Nakvynės namai sprendžia pasekmes – žmonės neturi kur apsistoti, o kokios yra problemos šaknys?
Gyvename skubančioje visuomenėje, kurioje yra labai didelis absoliutus skurdas, kai žmogus neturi pakankamai išteklių būtiniausiems gyvybiniams poreikiams patenkinti. Ne kiekvienas jaunas asmuo išgali susitaupyti pradiniam įnašui ir gauti paskolą, todėl renkasi nuomotis. Jaunuoliai mano, kad visą laiką bus veržlūs, energingi ir galės uždirbti, kad susimokėtų už nuomą. Tačiau ne visada pavyksta.
Noriu perduoti paprastą žinią – geriau turėti mažiau, bet savo. Geriau dar esant jaunam galvoti apie ateitį ir nedelsti, nes į nakvynės namus ateinančiųjų tendencija yra tokia, kad šie žmonės galėtų savarankiškai gyventi savo namuose, bet jų neturi. Nėra giminių, artimųjų, vaikų. Jie yra vieni.
Kauno nakvynės namų vadovė Roberta Motiečienė pabrėžia, kad turėti savo namus yra ypač svarbu. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Kaip galite padėti tokiems žmonėms?
Jeigu pas mus patenka šešiasdešimtmetis, jau nebegalime jam kelti pagalbos tikslo susitaupyti pradiniam įnašui, kad bankas suteiktų paskolą būstui, ir šis žmogus atsiduria pinklėse. Tokioje situacijoje mes padedame sutvarkyti dokumentus, kad asmuo stotų į socialinio būsto eilę. Kol sulauks, kreipiamės į gydytojus, kad jie patikrintų sveikatos būklę. Viską darome, kad išėjimas iš nakvynės namų būtų visavertiškas ir asmuo jaustųsi pasirengęs, jeigu reikia, susitvarkęs neįgalumo ir specialiųjų poreikių dokumentus.
Darbingo amžiaus žmogui mums pavyksta rasti darbą. Yra ir tokių, kurie ateina jau dirbantys, bet neturi kur gyventi, neišlaikė būsto. Kartais žmonės neišlaiko net socialinio būsto, nes nemoka mokesčių. Tai atskleidžia dar vieną bėdą – finansinio raštingumo stoką. Bandome jį ugdyti.
Kas sunkiausia vedant žmones į geresnį gyvenimą?
Sudėtingiausia įveikti priklausomybę. Privalome suvokti, kad pas mus ateina asmenys, turintys priklausomybių. Pagrindinis socialinių darbuotojų ir psichologų pagalbos tikslas yra motyvuoti žmogų priimti paslaugą pasveikti, nes priklausomybė yra liga. Tai ne socialinė problema.
Svarbu, kad šie asmenys suprastų pačią mintį ir sau atsakytų į esminį klausimą – ar aš noriu pasikeisti? Jeigu atsakymas yra „taip“, mes glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvoje esančiais reabilitacijos centrais ir prašome, jog priimtų žmones iš nakvynės namų, kad šie galėtų išsivalyti organizmą ir turėtų saugią, ramią erdvę, o vėliau galėtų grįžti į miestą integruotis. Tačiau jeigu žmogus nenori pasveikti, jis gali pas mus pabūti ir vėliau išeiti savarankiškai gyventi. Vis dėlto dažniausiai tokie asmenys palūžta, nes nėra įveikę psichologinių problemų.
Petrašiūnų parapijos vikaras kunigas Andrzejus Biniekas OFM Cap. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Palaiminti namai
Nakvynės namus pašventino brolis A. Biniekas OFM Cap. Dvasininkas perskaitė Šventojo Rašto eilutę, kur Jėzus kalba apie Paskutinį teismą ir pabrėžia, kad mažiausieji broliai Kristui yra ypač svarbūs: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40).
Laiminant šiuos namus nuskambėjo ir kita Biblijos eilutė, glaudžiai susijusi su stokojančiaisiais šioje visuomenėje: „Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane“ (Mt 25, 35–36).
Ant pastato durų užtiško švęsto vandens – dabar ši vieta tepadeda vykdyti Dievo misiją. Su broliu A. Binieku OFM Cap. kalbame apie nakvynės namų reikalingumą visuomenei.
Kaip svarbu ištiesti ranką stokojančiam žmogui?
Tai yra Evangelijos šerdis ir širdis. Jėzus per Evangeliją mums sako, kad Paskutiniame teisme nebus klausiama, kiek maldų sukalbėjai, kiek pasninkavai, kiek laiko praleidai bažnyčioje kaip pastate, – ne to bus klausiama. Žinoma, visos religinės praktikos yra svarbios, bet tik tada, kai atsispindi kasdieniame gyvenime.
Į nakvynės namus žmonės patenka dėl įvairių priežasčių. Kai kurie patys pasimetė, suklydo, padarė nuodėmių, kiti – ne dėl savo kaltės. Tačiau ką Jėzus Kristus sako apie kiekvieną – turime priimti kitą žmogų kaip Kristų neteisdami, ar jis pats suklydo, ar sunkų gyvenimą turėjo ne dėl savo kaltės.
Kiek nakvynės namai reikalingi visuomenei?
Labai reikalingi. Aš ne tik dirbu parapijoje, bet ir esu kalėjimo kapelionas. Kalbantis su nuteistaisiais dažnai kyla klausimas – kur žmogus eis atsidūręs laisvėje? Neseniai šnekėjau su asmeniu, kuris po aštuonių mėnesių bus laisvas. Jis neturi žmogaus, kuris jo lauktų, neturi namų, į kuriuos galėtų grįžti. Vienintelis kelias jam yra į nakvynės namus. Tokių žmonių yra daug ir ne tik kalėjime. Tokių yra mieste, net artimoje mums aplinkoje, gali būti, kad mes jų net nepastebime.
Taigi labai svarbu, kad yra tokia vieta kaip nakvynės namai. Tai ne tik sienos, kurios gali priglausti, bet ir žmonės, kurie priima kitą, kad jis jaustųsi neatskirtas, neatstumtas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Kauno nakvynės namų vadovė Roberta Motiečienė pabrėžia, kad turėti savo namus yra ypač svarbu. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Kaip galite padėti tokiems žmonėms?
Jeigu pas mus patenka šešiasdešimtmetis, jau nebegalime jam kelti pagalbos tikslo susitaupyti pradiniam įnašui, kad bankas suteiktų paskolą būstui, ir šis žmogus atsiduria pinklėse. Tokioje situacijoje mes padedame sutvarkyti dokumentus, kad asmuo stotų į socialinio būsto eilę. Kol sulauks, kreipiamės į gydytojus, kad jie patikrintų sveikatos būklę. Viską darome, kad išėjimas iš nakvynės namų būtų visavertiškas ir asmuo jaustųsi pasirengęs, jeigu reikia, susitvarkęs neįgalumo ir specialiųjų poreikių dokumentus.
Darbingo amžiaus žmogui mums pavyksta rasti darbą. Yra ir tokių, kurie ateina jau dirbantys, bet neturi kur gyventi, neišlaikė būsto. Kartais žmonės neišlaiko net socialinio būsto, nes nemoka mokesčių. Tai atskleidžia dar vieną bėdą – finansinio raštingumo stoką. Bandome jį ugdyti.
Kas sunkiausia vedant žmones į geresnį gyvenimą?
Sudėtingiausia įveikti priklausomybę. Privalome suvokti, kad pas mus ateina asmenys, turintys priklausomybių. Pagrindinis socialinių darbuotojų ir psichologų pagalbos tikslas yra motyvuoti žmogų priimti paslaugą pasveikti, nes priklausomybė yra liga. Tai ne socialinė problema.
Svarbu, kad šie asmenys suprastų pačią mintį ir sau atsakytų į esminį klausimą – ar aš noriu pasikeisti? Jeigu atsakymas yra „taip“, mes glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvoje esančiais reabilitacijos centrais ir prašome, jog priimtų žmones iš nakvynės namų, kad šie galėtų išsivalyti organizmą ir turėtų saugią, ramią erdvę, o vėliau galėtų grįžti į miestą integruotis. Tačiau jeigu žmogus nenori pasveikti, jis gali pas mus pabūti ir vėliau išeiti savarankiškai gyventi. Vis dėlto dažniausiai tokie asmenys palūžta, nes nėra įveikę psichologinių problemų.
Petrašiūnų parapijos vikaras kunigas Andrzejus Biniekas OFM Cap. Aurelijos Plokštytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Palaiminti namai
Nakvynės namus pašventino brolis A. Biniekas OFM Cap. Dvasininkas perskaitė Šventojo Rašto eilutę, kur Jėzus kalba apie Paskutinį teismą ir pabrėžia, kad mažiausieji broliai Kristui yra ypač svarbūs: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40).
Laiminant šiuos namus nuskambėjo ir kita Biblijos eilutė, glaudžiai susijusi su stokojančiaisiais šioje visuomenėje: „Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane“ (Mt 25, 35–36).
Ant pastato durų užtiško švęsto vandens – dabar ši vieta tepadeda vykdyti Dievo misiją. Su broliu A. Binieku OFM Cap. kalbame apie nakvynės namų reikalingumą visuomenei.
Kaip svarbu ištiesti ranką stokojančiam žmogui?
Tai yra Evangelijos šerdis ir širdis. Jėzus per Evangeliją mums sako, kad Paskutiniame teisme nebus klausiama, kiek maldų sukalbėjai, kiek pasninkavai, kiek laiko praleidai bažnyčioje kaip pastate, – ne to bus klausiama. Žinoma, visos religinės praktikos yra svarbios, bet tik tada, kai atsispindi kasdieniame gyvenime.
Į nakvynės namus žmonės patenka dėl įvairių priežasčių. Kai kurie patys pasimetė, suklydo, padarė nuodėmių, kiti – ne dėl savo kaltės. Tačiau ką Jėzus Kristus sako apie kiekvieną – turime priimti kitą žmogų kaip Kristų neteisdami, ar jis pats suklydo, ar sunkų gyvenimą turėjo ne dėl savo kaltės.
Kiek nakvynės namai reikalingi visuomenei?
Labai reikalingi. Aš ne tik dirbu parapijoje, bet ir esu kalėjimo kapelionas. Kalbantis su nuteistaisiais dažnai kyla klausimas – kur žmogus eis atsidūręs laisvėje? Neseniai šnekėjau su asmeniu, kuris po aštuonių mėnesių bus laisvas. Jis neturi žmogaus, kuris jo lauktų, neturi namų, į kuriuos galėtų grįžti. Vienintelis kelias jam yra į nakvynės namus. Tokių žmonių yra daug ir ne tik kalėjime. Tokių yra mieste, net artimoje mums aplinkoje, gali būti, kad mes jų net nepastebime.
Taigi labai svarbu, kad yra tokia vieta kaip nakvynės namai. Tai ne tik sienos, kurios gali priglausti, bet ir žmonės, kurie priima kitą, kad jis jaustųsi neatskirtas, neatstumtas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Aurelija Plokštytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
