Politologas S. Spurga: teigiamas ženklas, kad G7 susitikime JAV pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Gegužės 22-ąją Vilniuje viešėdamas Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad dislokuodama brigadą Lietuvoje šalis perima NATO rytinio flango gynybą į savo rankas, ir dėkojo lietuviams už šiltą priėmimą, kuris nėra savaime suprantamas. Kaip vertinate Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo apsilankymą Lietuvoje? Ką jis reiškia šaliai?
Reikšmingas ne tiek pats apsilankymas, kiek proga, kuria jis įvyko – Vokietijos brigados inauguracija. Beveik 5 tūkst. karių ir jiems priklausančių civilių bus dislokuojama Lietuvoje. Tai, be abejonės, yra svarbus įvykis. Taip pat verta atkreipti dėmesį į kanclerio Friedricho Merzo retoriką – jis aiškiai įvardijo grėsmes taip, kaip jas matome ir mes. Pripažino, kad Vokietija daug metų klaidingai vertino geopolitinę situaciją, bet dabar supranta grėsmes taip, kaip ir mes, ir atitinkamai į jas reaguoja.
Reikšminga ir tai, kad Vokietijos vyriausybė ir Bundestagas priėmė istorinius sprendimus dėl gynybos finansavimo: nutarta nesilaikyti skolinimosi limitų, kad gynybai skiriamos išlaidos nebūtų ribojamos. Tai reikšmingi struktūriniai pokyčiai.
Prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Vilnius, 2025 m. gegužės 22 d. Jono Balčiūno / ELTA nuotrauka
Gegužės 19 d. vakare vyko JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis telefonu, jis truko daugiau nei dvi valandas. Pasak Rusijos lyderio, pokalbio metu Trumpas išreiškė savo poziciją dėl ugnies nutraukimo. Kaip vertinate šį pokalbį? Ar jis buvo svarbus sprendžiant taikos klausimą Ukrainoje?
Pokalbis vertinamas dviprasmiškai – tiek pagal Trumpo komentarus, tiek pagal Rusijos reakcijas. Jis buvo draugiškas, atrodo, kad Trumpas perėmė Putino retoriką. Anksčiau Trumpas sakė, kad karas turi būti sustabdytas, turi įvykti paliaubos, o tada šalys galėtų tartis dėl taikos. Šiuo metu tokių reikalavimų nebėra. Putinas minėjo, kad ruošiamas kažkoks memorandumas, ir su juo Trumpas, regis, sutiko. Tačiau šis pokalbis nedavė konkrečių ar pozityvių rezultatų.
Gegužės 22 d. įvyko ir kitas svarbus įvykis – Kanadoje surengtas G7 finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimas, kurio pareiškime vienareikšmiškai pasmerkta Rusijos agresija, plataus masto invazija į Ukrainą ir išreikšta parama Ukrainai. Buvo pabrėžta, kad kaltė tenka išskirtinai Rusijai, kad tarptautinė teisė turi galioti ir jokiu būdu negalima kištis į kitų šalių teritorijas. Šį pareiškimą pasirašė ir Jungtinės Valstijos.
Priminsiu, kad 2025 m. vasario 24 d., kai Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją smerkdamos Rusijos agresiją, JAV nebalsavo. Taip pat tą pačią dieną G7 bandė priimti panašų pareiškimą po balandžio mėnesio antskrydžio Sumų mieste, kai per Verbų sekmadienį žuvo daug civilių. Tąkart JAV taip pat neprisidėjo. O dabar – prisidėjo. Tai verčia susimąstyti, ar tai ženklas, kad prezidentas Trumpas pagaliau persigalvojo.
Didžiojo septyneto (G7) susitikimas Šarlevua, Kvebeke, Kanadoje, 2025 m. kovo 14 d. EPA-EFE nuotrauka
Be to, gegužės 22 d. Amerikos Senate pristatytas įstatymo projektas, kuriuo numatomi 500 proc. muitų tarifai šalims, kurios priima Rusijos naftą, dujas ir kitus energijos šaltinius, gabenamus šešėliniu laivynu. Vienas iš šio įstatymo autorių – Donaldo Trumpo aplinkos žmogus Lindsey Grahamas – pareiškė, kad projektą remia jau 81 senatorius iš abiejų partijų. Šaltiniai teigia, kad įstatymas yra suderintas ir su Baltųjų rūmų pozicija.
Ar šis teisės aktas bus priimtas, dar neaišku, tačiau jeigu taip – tai būtų rimtas smūgis Rusijos ekonomikai. Galbūt net didžiausias iki šiol.
Kol kas galima tik spėlioti, ar Jungtinės Valstijos ir Trumpas linksta į Ukrainos pusę. Turime priprasti prie Donaldo Trumpo stiliaus – jis daro prieštaringus pareiškimus, kartais net tą pačią dieną. Kol kas trūksta duomenų, kad būtų galima aiškiai pasakyti, jog kažkas iš esmės pasikeitė. Tačiau faktai verčia suklusti – galbūt situacija krypsta pozityvia linkme.
Nors anksčiau Trumpas sakė, kad Putinas siekia taikos ir nenori nieko blogo Ukrainai, dabar jau akivaizdu, jog tai netiesa. Tai supranta ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, matyt, ir kiti Trumpo aplinkos žmonės. Pats Trumpas galbūt jau ir norėtų atsitraukti, bet yra per daug pasakęs ir prižadėjęs – išeiti iš šios padėties jam nebus lengva. Vis tiek turės užimti tam tikrą poziciją.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-EFE nuotrauka
Vašingtone prie žydų muziejaus trečiadienį buvo nužudyti du Izraelio ambasados darbuotojai. Iš pradžių skelbta, kad įtariamasis pabėgo, tačiau JAV pareigūnai patvirtino, jog jis buvo sulaikytas. Kaip vertinate tokį išpuolį?
Negaliu vertinti kitaip nei tik kaip terorizmą. Smerkiu tokio pobūdžio veiksmus. Tai buvo vieno žmogaus išpuolis, todėl sunku komentuoti daugiau. Deja, terorizmas egzistuoja, bet jį reikia be išlygų smerkti.
Terorizmas niekada nėra visuomenės nuomonės išraiška. Tai vieno žmogaus veiksmas, jis niekam neatstovauja ir negali atstovauti. Terorizmas – bet kokia forma – yra blogis.
Europos Sąjungos ministrai antradienį patvirtino bloko 17-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Ar tai svarbus ES pareiškimas Maskvai? Ar jis gali paskatinti siekti paliaubų?
Šis pareiškimas greičiausiai nepaskatins Rusijos siekti paliaubų. Manoma, kad šios šalies šešėlinį laivyną sudaro daugiau kaip tūkstantis laivų, o sankcijos taikomos tik keliems šimtams iš jų. Tai nepalanku Rusijai, bet nėra ir lemiamas žingsnis. Sankcijos taip pat įvestos kai kuriems Rusijos piliečiams, įmonėms, susijusioms su gynybos pramone, ir dvigubos paskirties technologijoms. Tai žingsnis teigiama linkme, bet ne išskirtinis.
Verta pažymėti, kad šį kartą sankcijoms pritarė ir Vengrija – iš dalies todėl, kad paketas gana silpnas, taip pat todėl, kad neapriboja Vengrijos galimybių importuoti energetinius išteklius iš Rusijos. Galbūt Vengrija nebenori būti izoliuota, todėl balsavo kartu su Slovakija. Tačiau tai dar vienas, bet ne lemiamas žingsnis.
Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas. EPA-EFE nuotrauka
Praėjus maždaug pusmečiui nuo ilgamečio diktatoriaus Basharo al-Assado nuvertimo, ES šalių užsienio reikalų ministrai nusprendė visiškai atšaukti ekonomines sankcijas Sirijai. Tai Briuselyje pranešė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas. Ką reiškia toks Europos Sąjungos sprendimas?
Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai panašų žingsnį žengė Jungtinės Valstijos – todėl ES sankcijos prarado daug reikšmės. Buvo įvertinta, kad šalis išsekusi nuo karo, gyventojai skursta ir gyvena labai sunkiomis sąlygomis.
Sankcijos buvo įvestos dėl vadovo Ahmedo al-Sharaos, kuris anksčiau buvo siejamas su „Al-Qaeda“, dalyvavo Irako kare, penkerius metus kalėjo JAV. Tačiau jau devynerius metus jo vadovaujama organizacija „Al-Nusra Front“ bando atsiriboti nuo „Al-Qaedos“. Tai vis dar islamistinė grupuotė, mūsų požiūriu – radikali. Tačiau al-Sharaa jau kurį laiką bando save pozicionuoti kaip rimtą politiką.
Sprendimas panaikinti sankcijas greičiausiai buvo priimtas įvertinus du aspektus: sunkų Sirijos humanitarinį kontekstą ir viltį, kad regione pavyks pasiekti stabilumą, kurio Sirijos žmonės laukia jau ilgai.
Trečiadienį Rusijos laivas iš šešėlinio laivyno, kuriam taikomos sankcijos, atliko įtartinus manevrus netoli elektros kabelio, jungiančio Lenkiją su Švedija. Estija trečiadienį tarptautiniuose vandenyse pabandė sulaikyti Baltijos jūra plaukusį tanklaivį „Jaguar“, priklausantį Rusijos šešėliniam laivynui, bet tanklaivis nurodymams nepakluso. Tuomet į Estijos oro erdvę buvo įskridęs Rusijos karinis orlaivis „Su-35“. Be to, ji stiprina ginklavimąsi prie Suomijos sienos. Kaip vertinate tokius Rusijos veiksmus?
Manau, tai reikia atidžiai stebėti ir būti pasiruošusiems – kitaip jau nebus. Dabar tikrai kurį laiką teks gyventi grėsmės akivaizdoje. Reikia išlikti vieningiems, stiprinti savo gynybos pajėgumus – tai Europos šalys ir daro.
EPA-EFE nuotrauka
Svarbu žiūrėti, kokie konkretūs veiksmai daromi. Kartais tai, ką vertiname kaip veiksmus, tėra spėlionės ar demonstracijos. Visgi negalima atmesti ir provokacijų – jomis gali būti siekiama dviejų tikslų: pirma, testuoti, kiek NATO šalys yra pasirengusios ir kaip reaguoja, antra – skleisti nerimą, destabilizuoti situaciją ir veikti per vadinamąją penktąją koloną. Tai informacinio karo dalis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Inga Bartulevičiūtė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
