Kunigas E. A. Markauskas: prie taikos pasaulyje kūrimo prisidėsime, jei švaistomą laiką skirsime maldai

Lietuvos vyskupai gegužės ir birželio mėnesiais visus kunigus, diakonus ir tikinčiuosius nuoširdžiai kviečia melstis už taiką. Maldos už taiką tema dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbina Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės rezidentą kunigą ELIJĄ ANATOLIJŲ MARKAUSKĄ. youtube.com video Kunige, ką apie karą ir taiką mums kalba Katalikų Bažnyčios mokymas? Turbūt geriausiai tą, ką mums Katalikų Bažnyčia kalba apie taiką, išreiškė popiežius Leonas XIV pradėdamas savo misiją. Jis kreipėsi į žmones sakydamas: „Ramybė tebūna su jumis visais!“ Ramybė yra toji šerdis, kurią Bažnyčia skelbia visam pasauliui. Kunige, o kaip taikos misija kinta priklausomai nuo istorinio ir kultūrinio konteksto? Kaip Bažnyčia pritaiko savo mokymą prie skirtingų situacijų? Prieš dvi savaites veikiausiai nebūčiau apie tai kalbėjęs. Tačiau sekmadienį popiežius mus paragino būti drąsius, priimti istoriją tokią, kokia ji yra. Bažnyčios patirtis šioje srityje yra labai įvairi. Prisimename laikus, kai popiežiai skelbė kryžiaus žygius. Bet tai buvo visai kiti laikai, visai kitos aplinkybės. Naujasis popiežius – Robertas Francis Prevostas – Leonas XIV – išrinkimo dieną pirmą kartą sveikinasi su tikinčiaisiais iš Šv. Petro bazilikos balkono 2025 m. gegužės 8 d. EPA-EFE nuotrauka Bažnyčios pamatas yra Jėzaus Kristaus Evangelija, todėl Bažnyčia nuolat grįžta prie tos temos ir skelbia taiką bei ramybę pasauliui. Kiekvienas amžius turi iššūkių, todėl Bažnyčia negali stovėti vietoje, reikia tuos sunkumus suprasti, priimti ir rasti naujų būdų taiką ir ramybę skelbti visam pasauliui. Kunige, ką popiežiai kalbėjo ir veikė taikos labui jūsų minėtais sudėtingais istoriniais laikotarpiais? Į seniausius laikus nesigilinkime – turiu galvoje du pasaulinius karus. Taip pat – šiuo metu Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą, Izraelio ir Palestinos, Indijos ir Pakistano karinius konfliktus. Kai kalbame apie Bažnyčios vaidmenį, pirmiausia reikia turėti galvoje, kad Bažnyčiai visada buvo svarbu išsaugoti neutralumą. Tai popiežiai visada ir darė. Jeigu šio neutralumo nesilaikoma, tampama tarsi tų sistemų bendrais. Tada kalbėti apie taiką labai sunku, nes kiekviena iš tų sistemų turi savo interesų. Istoriškai žvelgdami į viduramžius, matome, kad ir pati Bažnyčia skelbė kryžiaus karus. Nors jų intencija buvo gera ir šventa, bet buvo labai daug prievartos. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, kitų globalių problemų ir konfliktų akivaizdoje Bažnyčia visada išlaikė neutralumą, todėl ji gali kalbėti apie taiką. Eugenio Maria Giuseppe Giovanni Pacelli – popiežius Pijus XII – vardą išsirinko pagerbdamas savo pirmtaką. Wikipedia.org nuotrauka Ruošdamasis mūsų pokalbiui pagalvojau, kad mes lietuvių kalboje turime du gražius žodžius – „taika“ ir „ramybė“. Šių žodžių prasmė skirtinga, bet jie vienas kitą gražiai papildo – neįmanoma sukurti taikos ten, kur nėra ramybės. Ramybė yra Dievo dovana, kurią Jis mums suteikia, o jausdami ramybę mes galime kurti taiką. Ypač norėčiau paminėti Antrąjį pasaulinį karą. Dabar gana daug kalbama apie popiežiaus Pranciškaus pontifikato metu atvertus Vatikano archyvus. Tai labai svarbu, nes juose randame daug dokumentų, kurie reabilituoja popiežių Pijų XII. Priminsiu, kad popiežius Pijus XII buvo nepagrįstai kaltinamas dėl pasyvios laikysenos, tarsi nepasmerkė nacių, Holokausto. Iš tikrųjų Pijus XII nuveikė labai daug. Šiuose archyvuose randame įvairių to patvirtinimų. To jis nebūtų galėjęs padaryti, jeigu būtų pasisakęs konkrečiai ir labai garsiai. Pijaus XII dėka buvo išsaugota daug žmonių gyvybių. Popiežius pats slėpė Vatikane ir vienuolynuose žydus – tai yra faktai, ne pliki žodžiai. Tai liudija išgelbėti žmonės. Popiežius rašė įvairius dokumentus, slapta ragino vienuolynus, parapijas tai daryti. Svarbiausia, kad visa Bažnyčia žinojo šią popiežiaus nuostatą. Taigi Bažnyčia nebuvo palikta nežinioje, kaip tokiu atveju elgtis. Ji viduje puikiai žinojo popiežiaus Pijaus XII nuostatą ir pagal jos dvasią veikė. Kunige, kiekvienas žmogus galvoja, kuo gali prisidėti prie taikos – darbais, malda, dar kitokiais būdais. Gal yra praktinių rekomendacijų tikintiesiems? Geriausiai tai paaiškino popiežius Leonas XIV: jis pasakė, kad taika prasideda mumyse – tad kurkime ją. Nereikia iš karto galvoti apie globalius dalykus – kad aš galiu pakeisti situaciją Afrikoje, Ukrainoje ar Palestinoje. Galbūt esu mažas žmogus, manęs neišgirs, tačiau būti visiškai abejingam tikrai negalima. Stebėdami taikos trūkumą kur nors toli, mes pamirštame, kad jos visų pirma trūksta mumyse ir tarp mūsų. Pažvelkime kad ir į santykius tarp krikščioniškų Bažnyčių. Mes daug kalbame apie ekumenizmą, kad turėtume visi kaip viena šeima skelbti Jėzų Kristų. Pasirodo, mes to nepajėgūs daryti, nes nepradedame nuo savęs. Tai mes nustumiame kažkur toli. Popiežius Pranciškus apkabina Maskvos patriarchą Kirilą José Martí oro uoste Havanoje, Kuboje, 2016 m. vasario 12 d. Popiežius Pranciškus ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas surengė istorinį susitikimą Havanos tarptautiniame oro uoste. Abu vadovai pasirašė memorandumą, kuriame daugiausia dėmesio skyrė ekumenizmui arba pastangoms suvienyti krikščionių Bažnyčias, bendroms krikščioniškoms vertybėms ir krikščionių persekiojimui Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. EPA-EFE nuotrauka Prisiminkime popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Kirilo susitikimą Havanoje: mums atrodė, kad štai jei šie du lyderiai susitiks, viskas staiga pasikeis. Nieko panašaus. Girdėjome, kiek daug kritikos dėl šio susitikimo sulaukė ir popiežius Pranciškus, ir patriarchas Kirilas. Tai dar kartą parodo, kad pradėti veikti reikia nuo savęs. Antras dalykas susijęs su Bažnyčios dokumentais. Apie Bažnyčios doktrinas mes dažniausiai sužinome iš nepatikimų arba visai netinkamų šaltinių. Keista, jei, pavyzdžiui, tos doktrinos ieškome kokiame nors laikraštyje, kuris nėra skirtas jai skelbti. Pasakysiu gražų dalyką, ir tai nėra pataikavimas. Aš dėkoju gerajam Dievui, kad yra portalas „Bernardinai.lt“. Apsilankęs čia žmogus žino, kad šio dienraščio veikla grindžiama krikščioniškomis vertybėmis ir jis jas skleidžia. Šiame portale galima labai daug ką sužinoti. Norint kalbėti apie krikščioniškąjį mokymą, pirmiausia reikia tai išmanyti. Doktrinos nežinant, dažnai kuriamos neautentiškos, netikros prielaidos. Trečias dalykas, kurį turėčiau paskatinti kaip kunigas, – visada reikėtų pasimelsti taikos intencija. Mes daug kritikuojame, daug kalbame apie tai, bet jeigu bent dalį laiko, skirto kritikai ir tuščioms kalboms, visokioms baimėms, pranašysčių paieškai, paskaloms ir netikroms žinioms, suteiksime maldai – tikrai prisidėsime prie taikos pasaulyje kūrimo. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama