D. Antanaitis apie rusų ginklavimąsi šalia Suomijos sienos: Rusija ir toliau vadovaujasi pasenusia sovietine doktrina
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Suomijos gynybos pareigūnai baiminasi, kad Rusija gali per penkerius metus trigubai padidinti karių skaičių prie šalių bendros sienos. Dienraščiui „Bernardinai.lt“ šią situaciją komentuoja karybos ekspertas, atsargos majoras DARIUS ANTANAITIS.
Gerbiamas Dariau, kas jums žinoma apie Rusijos karinių pajėgų stiprinimą prie Suomijos sienos?
Ši žinia nėra nauja. Tai, kad Rusija stiprins savo pajėgumus, buvo kalbėta po to, kai Suomija tapo NATO nare. Tuo metu Rusijos vyriausybė sakė, kad ten bus kuriamos naujos divizijos arba daliniai, kuriuose bus daugiau nei 16 tūkst. karių ir kurie bus aprūpinti ne tik sausumos pajėgomis, bet ir fronto aviacija.
Kokios priežastys lemia Rusijos karinės infrastruktūros stiprinimą prie sienos su Suomija?
Šiuo metu remdamiesi atvirais šaltiniais galime kalbėti apie penkias rusų vadinamąsias naujas bazes. Jeigu pažiūrėsime į žemėlapį, matysime, kad šios bazės nėra naujas dalykas. Kelios naujos yra statomos plyname lauke. Palydovinės nuotraukos rodo, kad ten pastatytos palapinės ir keli technikai skirti sandėliai.
Tai labai rusiška – iš pradžių pasirūpinama geležimi ir tik po to – žmonėmis. Bandoma atkurti seną sovietinę bazę, kurioje bus dislokuoti kariai. Jeigu pasižiūrėsime, kas ten dislokuota, matysime, kad tai iš esmės yra aviacija, ypač tolimojo nuotolio strateginė aviacija.
Viena bazė skirta kariams – maždaug 7 tūkst., arba vienai brigadai. Tai normalus skaičius.
Pagal tai, ką matome, šios bazės yra skirtos ne tam, kad Rusija apsisaugotų nuo Suomijos, bet kad jai atsirastų galimybė atitraukti savo strateginę aviaciją kuo toliau nuo Ukrainos, siekiant apsaugoti savo bombonešius nuo ukrainiečių smūgių.
Pagal tai, ką matome, šios bazės yra skirtos ne tam, kad Rusija apsisaugotų nuo Suomijos, bet kad jai atsirastų galimybė atitraukti savo strateginę aviaciją kuo toliau nuo Ukrainos, siekiant apsaugoti savo bombonešius nuo ukrainiečių smūgių.
Be abejo, yra apsaugos kariai, kurie turėtų saugoti šiuos oro uostus. Žemėlapyje matyti, kad šie pajėgumai taip pat plėtojami ir prie Kolos pusiasalio, kuriame yra pagrindinis Rusijos branduolinis arsenalas, skirtas atakuoti Jungtines Amerikos Valstijas.
Taigi, čia ko nors naujo ir bauginančio tikrai nėra. Manyčiau, tai kur kas mažiau, nei rusai žadėjo dislokuoti prie Suomijos sienos.
JAV pagaminta kovos mašina „M2 Bradley“ per parodos, kurioje eksponuojama Rusijos pajėgų Ukrainoje užgrobta karinė technika, atidarymą. Sankt Peterburgas, Rusija, 2024 m. lapkričio 4 d. Anatolijaus Malcevo / EPA-EFE nuotrauka
Ekspertai ir pareigūnai įspėja, kad Rusijos karinės infrastruktūros plėtra netoli Suomijos sienos gali būti ir pasirengimas galimam konfliktui su NATO. Ką manote apie tai?
Rusijos karinė doktrina paremta tuo, kad NATO yra egzistencinis Rusijos priešas. Visas Rusijos kariuomenės karinis rengimas iki karo Ukrainoje (ko gero, taip bus ir po jo) buvo orientuotas į galimą konfliktą su NATO. Todėl čia nieko naujo nėra.
Sovietų Sąjunga nuolat ruošėsi karui su NATO. Dabartinė Rusija perima beveik pusės amžiaus senumo sovietų doktriną tam, kad vėl ruoštųsi kariauti su NATO. Nors Sovietų Sąjungos seniai nebėra, o NATO toliau gyvuoja, tačiau Rusija vis dar gyvena savo praeitimi ir bando atkartoti tai, kas jau seniai pranyko.
Kaip visuomenė turėtų reaguoti į tokius pranešimus apie dar vieną galimą grėsmę? Ji, kaip žinote, ir taip pakankamai įaudrinta niekaip nesibaigiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą, kitų karinių konfliktų, o baimės akys juk didelės.
Bijoti ir nerimauti yra normalu. Jeigu nerimas ir baimė pradeda veikti normalų gyvenimą, tada jau negerai. Todėl į visą šį reikalą reikia žiūrėti pragmatiškai. 7 tūkst. Rusijos karių atrodo grėsmingai, tačiau realybėje tai per menkas kiekis, dėl kurio turėtume nerimauti. Baimė neturi kirstis su pragmatizmu, logika ir sveika nuovoka.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vytautas Markevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
