Zoologas A. Ulevičius: briedžiui įbristi į vandenį yra natūrali savisaugos reakcija
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
„Skambino ir pranešė, kad briedis yra aptvertoje statomo verslo centro „Hero“ teritorijoje. Vėliau gautas skambutis, kad Daugėliškio gatvėje įvyko eismo įvykis – briedis apgadino automobilį“, – vardijo VILMA JUOZEVIČIŪTĖ, Bendrojo pagalbos centro atstovė viešiesiems ryšiams.
Pavakare gyvūnas įbrido į Nerį ir ilgai stoviniavo tarp Baltojo ir Geležinio Vilko tiltų, stebimas ir filmuojamas gausiai susirinkusių žmonių. Į įvykio vietą atvyko policija ir gelbėjimo tarnybos. Iš pradžių briedį mėginta nubaidyti garsu, bet jis pajudėjo tik ugniagesiui įbridus į vandenį. Briedį pavyko nukreipti Vingio parko link. Lydimas specialistų gyvūnas plaukė upe iki pėsčiųjų tilto ties Vingio parku ir ten išlipo į sausumą.
Kodėl gyvūnas taip elgėsi?
Dienraščiui „Bernardinai.lt“ briedžio elgesį pakomentavo zoologas ALIUS ULEVIČIUS.
„Atrodo, kad besiblaškantis briedis buvo jaunas antrametis patinas. Šio amžiaus patinukai ieško savo vietos ir migruoja. Todėl pasitaiko, kad jie netyčia užklysta į miestą. Jauni nuo motinos atsiskyrę patinai neretai ieško naujų teritorijų, kurias galėtų užimti. Galbūt briedis nesiruošė migruoti į miestą, bet jį galėjo kas nors pabaidyti, ir jis nuėjo ne į tą pusę“, – gyvūno elgesį aptarė A. Ulevičius.
Pasak pašnekovo, apimtas streso gyvūnas orientuojasi sunkiai, o tokie kaip šis jaunas patinas paprastai nepažįsta savo teritorijos. „Senesni briedžiai žino aplinką ir kur gali pabėgti, kad išvengtų pavojaus. O šis jaunuolis, matyt, buvo pabaidytas ir bėgdamas įkliuvo į dar didesnes pinkles. Tokiomis aplinkybėmis briedis juda negalvodamas, ir jo elgesys nenuspėjamas“, – aiškino zoologas ir pridūrė, kad netipinėse vietose, tokiose miesto gatvės vidurys, atsidūręs gyvūnas būna apimtas panikos, streso.
Biologas, ekologas Alius Ulevičius. Vle.lt nuotrauka
Kai briedžiai jaučia pavojų, įbrenda į vandenį. Taip jie elgiasi siekdami apsisaugoti. „Upė šiuo atveju buvo briedžio gelbėjimosi vieta, ir jis nebereagavo į mėtomas petardas bei sirenas. Vandenyje jis jautėsi saugus. Briedžiai yra labai geri plaukikai ir lengvai gali plaukti upe, todėl gyvūnas vandens visai nebijo ir jaučiasi saugus. Žinoma, briedis reagavo į gąsdinimą ir laukė, kol šis liausis, bet saugumo salelė jį tikrai nuramino“, – kalbėjo A. Ulevičius.
Aplink Vilnių gausu briedžiams tinkamų gyventi vietų, dėl to jų čia nemažai, teigė zoologas. Gyvūnai kartais užklysta ir į miestą. Kelis kartus briedžiai buvo atėję net į miestų darželius. Bendrosios pagalbos centro duomenimis, šįkart briedis buvo pastebėtas Verkių, P. Vileišio, Minties, Tuskulėnų, Kalvarijų, S. Fino, Šilutės, Lvivo gatvėse. Pasak pašnekovo, Antakalnio mikrorajonas nėra smarkiai urbanizuotas, todėl čia esantys pušynėliai briedžiams tinka.
Austėjos Zovytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Zoologas teigė, kad gyvūnams migracija yra natūralus procesas, ir tokie atvejai ateityje gali kartotis. Jau dabar tai ne pirmas į Vilnių užklydęs briedis. Pašnekovas pasakojo, kad rudenį migruoja stambesni briedžiai – iš vasaros ganyklų eina į žiemos ganyklas, kurios yra giliau miškuose.
Jeigu toks atvejis pasikartotų, žmonės galėtų elgtis kitaip. „Nereikėtų gyvūno baidyti, nes išsigandęs jis gali sužeisti ir pats susižeisti. Briedis yra stambus, galima sakyti, arklio dydžio, todėl aplinkiniams kelia tam tikrą grėsmę. Prie briedžio priėjus per arti, šis ims stipriai gintis priekinėmis kojomis, jo smūgiai labai pavojingi.
Nereikėtų gyvūno labai gąsdinti, tiesiog reikia jį stebėti ir pagal jo veiksmus imtis atitinkamų priemonių, – aiškino A. Ulevičius ir pridūrė, kad ir specialistams šiuo atveju neverta pernelyg delsti: – Patarčiau tarnyboms veiksmų imtis šviesiu paros metu, kai padėtis kontroliuojama, nelaukti vakaro. Sutemus situacija gali tapti nebekontroliuojama.“
Briedžio gerovė
Pasak zoologo, šiam jaunam briedžiui stresas, patirtas mieste, neturėtų sukelti ilgalaikių pasekmių, bet jis garantuotai įgavo patirties. Dabar miesto teritorija šiam gyvūnui bus tarsi įspėjimas, kad čia nedera kišti nosies.
Pašnekovas teigė, kad laukiniai gyvūnai nuolat patiria stresą net būdami natūraliose buveinėse, nes juos gali išgąsdinti plėšrūnai ar gamtos veiksniai. Tačiau žvėrys vadovaujasi mechanizmais, padedančiais išvengti pavojaus. Vienas jų – įbristi į vandenį. Pasak A. Ulevičiaus, jie taip elgiasi todėl, kad medžiokliniai šunys ir vilkai vengia tai daryti, o jeigu plėšrūnas vis dėlto priplaukia, briedžiui lengviau apsiginti stipriai kertant priekinėmis kojomis.
Rudeninės migracijos metu briedžiai traukia gilyn į mišką. Pexels.com nuotrauka
Kyla klausimas, ar briedis galėjo kristi nuo išsekimo ir panikos. Pasak zoologo, gyvūnas, jei turi galimybę pasitraukti iš pavojingos situacijos, neišseks. Bet užspęstas gali netekti jėgų, o nesuteikus jam pagalbos – žūti. „Būna atvejų, kad briedžiai įkrenta į šulinius. Žmonės juos stengiasi užkabinti ir iškelti su kranais. Tuo metu žvėris vis tiek būna apimtas streso, išsenka, nes neturi kaip pasprukti. Vėliau jam jau prireikia medikamentinės pagalbos. Tai galioja visiems gyvūnams, nepriklausomai nuo rūšies. Kol žvėris neužspęstas ir turi galimybę atsitraukti, šiuo atveju į upę, tol jis neišseks“, – aiškino zoologas A. Ulevičius.
Pasak LSMU Laukinių gyvūnų globos centro vadovės JUSTINOS MORKŪNAITĖS, specialistai šioje gelbėjimo operacijoje buvo pasiruošę suteikti gyvūnui medicininę pagalbą. „Plaukiantį briedį mes lydėjome krante, buvome pasiruošę panaudoti injekcinį ginklą gyvūno nejautrai, jei briedis išliptų į krantą. Gelbėjimo operacijoje dalyvavo LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veterinarijos gydytojas, kuris buvo pasiruošęs suteikti pirmąją pagalbą, jei gyvūnui būtų jos reikėję“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtino specialistė.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Biologas, ekologas Alius Ulevičius. Vle.lt nuotrauka
Kai briedžiai jaučia pavojų, įbrenda į vandenį. Taip jie elgiasi siekdami apsisaugoti. „Upė šiuo atveju buvo briedžio gelbėjimosi vieta, ir jis nebereagavo į mėtomas petardas bei sirenas. Vandenyje jis jautėsi saugus. Briedžiai yra labai geri plaukikai ir lengvai gali plaukti upe, todėl gyvūnas vandens visai nebijo ir jaučiasi saugus. Žinoma, briedis reagavo į gąsdinimą ir laukė, kol šis liausis, bet saugumo salelė jį tikrai nuramino“, – kalbėjo A. Ulevičius.
Aplink Vilnių gausu briedžiams tinkamų gyventi vietų, dėl to jų čia nemažai, teigė zoologas. Gyvūnai kartais užklysta ir į miestą. Kelis kartus briedžiai buvo atėję net į miestų darželius. Bendrosios pagalbos centro duomenimis, šįkart briedis buvo pastebėtas Verkių, P. Vileišio, Minties, Tuskulėnų, Kalvarijų, S. Fino, Šilutės, Lvivo gatvėse. Pasak pašnekovo, Antakalnio mikrorajonas nėra smarkiai urbanizuotas, todėl čia esantys pušynėliai briedžiams tinka.
Būna atvejų, kad briedžiai įkrenta į šulinius. Žmonės juos stengiasi užkabinti ir iškelti su kranais. Tuo metu žvėris vis tiek būna apimtas streso, išsenka, nes neturi kaip pasprukti. Vėliau jam jau prireikia medikamentinės pagalbos.Žmonių kaltės yra Miestų plėtra trukdo laukinių gyvūnų migracijai ir skaido buveines. Keliai ir miestai prie upių dalija aplinką. „Neries slėnis yra labai naudingas ekologinis koridorius, kuriuo migruoja ne tik briedžiai, bet ir daug kitų rūšių gyvūnų. Dalis Neries šlaito ruožų išklota trinkelėmis. Ten vaikšto daug žmonių. Tai baido migruojančius gyvūnus. Šiuo atveju reikalingi sprendimai – kraštovaizdžio planavimas ir kitos iniciatyvos, suteikiančios galimybę gyvūnams migruoti. Dauguma jų negyvena vienoje vietoje, jie keliauja ir ieško naujų buveinių. Taip buvo visada, tik žmogus savo veikla šiuos gamtos procesus apsunkino. Prieš klojant trinkeles reikėtų pagalvoti ir palikti tam tikrus migracijos koridorius palei Nerį, kad žvėrys galėtų netrikdomi čia judėti – tada miestas nebus tokia didelė problema“, – gyvūnų migracijai trukdančius veiksnius įvardijo A. Ulevičius.
Austėjos Zovytės / Bernardinai.lt nuotrauka
Zoologas teigė, kad gyvūnams migracija yra natūralus procesas, ir tokie atvejai ateityje gali kartotis. Jau dabar tai ne pirmas į Vilnių užklydęs briedis. Pašnekovas pasakojo, kad rudenį migruoja stambesni briedžiai – iš vasaros ganyklų eina į žiemos ganyklas, kurios yra giliau miškuose.
Jeigu toks atvejis pasikartotų, žmonės galėtų elgtis kitaip. „Nereikėtų gyvūno baidyti, nes išsigandęs jis gali sužeisti ir pats susižeisti. Briedis yra stambus, galima sakyti, arklio dydžio, todėl aplinkiniams kelia tam tikrą grėsmę. Prie briedžio priėjus per arti, šis ims stipriai gintis priekinėmis kojomis, jo smūgiai labai pavojingi.
Nereikėtų gyvūno labai gąsdinti, tiesiog reikia jį stebėti ir pagal jo veiksmus imtis atitinkamų priemonių, – aiškino A. Ulevičius ir pridūrė, kad ir specialistams šiuo atveju neverta pernelyg delsti: – Patarčiau tarnyboms veiksmų imtis šviesiu paros metu, kai padėtis kontroliuojama, nelaukti vakaro. Sutemus situacija gali tapti nebekontroliuojama.“
Briedžio gerovė
Pasak zoologo, šiam jaunam briedžiui stresas, patirtas mieste, neturėtų sukelti ilgalaikių pasekmių, bet jis garantuotai įgavo patirties. Dabar miesto teritorija šiam gyvūnui bus tarsi įspėjimas, kad čia nedera kišti nosies.
Pašnekovas teigė, kad laukiniai gyvūnai nuolat patiria stresą net būdami natūraliose buveinėse, nes juos gali išgąsdinti plėšrūnai ar gamtos veiksniai. Tačiau žvėrys vadovaujasi mechanizmais, padedančiais išvengti pavojaus. Vienas jų – įbristi į vandenį. Pasak A. Ulevičiaus, jie taip elgiasi todėl, kad medžiokliniai šunys ir vilkai vengia tai daryti, o jeigu plėšrūnas vis dėlto priplaukia, briedžiui lengviau apsiginti stipriai kertant priekinėmis kojomis.
Rudeninės migracijos metu briedžiai traukia gilyn į mišką. Pexels.com nuotrauka
Kyla klausimas, ar briedis galėjo kristi nuo išsekimo ir panikos. Pasak zoologo, gyvūnas, jei turi galimybę pasitraukti iš pavojingos situacijos, neišseks. Bet užspęstas gali netekti jėgų, o nesuteikus jam pagalbos – žūti. „Būna atvejų, kad briedžiai įkrenta į šulinius. Žmonės juos stengiasi užkabinti ir iškelti su kranais. Tuo metu žvėris vis tiek būna apimtas streso, išsenka, nes neturi kaip pasprukti. Vėliau jam jau prireikia medikamentinės pagalbos. Tai galioja visiems gyvūnams, nepriklausomai nuo rūšies. Kol žvėris neužspęstas ir turi galimybę atsitraukti, šiuo atveju į upę, tol jis neišseks“, – aiškino zoologas A. Ulevičius.
Pasak LSMU Laukinių gyvūnų globos centro vadovės JUSTINOS MORKŪNAITĖS, specialistai šioje gelbėjimo operacijoje buvo pasiruošę suteikti gyvūnui medicininę pagalbą. „Plaukiantį briedį mes lydėjome krante, buvome pasiruošę panaudoti injekcinį ginklą gyvūno nejautrai, jei briedis išliptų į krantą. Gelbėjimo operacijoje dalyvavo LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veterinarijos gydytojas, kuris buvo pasiruošęs suteikti pirmąją pagalbą, jei gyvūnui būtų jos reikėję“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtino specialistė.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Aurelija Plokštytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
