Lietuvos ir visų Baltijos šalių saugumą stiprinantis veiksnys: sostinėje inauguruota Vokietijos brigada
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Dar 2023 metų gruodį pasirašius dvišalę sutartį su Vokietija, ji įsipareigojo į Lietuvą perkelti karių brigadą su šeimomis, o Lietuva – sukurti tam reikalingą infrastruktūrą ir užtikrinti kitas sąlygas. Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM), brigada į Lietuvą perkeliama sklandžiai, o balandžio 1 dieną ji pasiekė visą štabo pajėgumą. Šiuo metu Lietuvoje tarnauja 500 Vokietijos brigados karių, o visas kovinės brigados pajėgumas su 5 tūkstančiais karių ir civilių, visa reikiama technika, įranga bei atsargomis bus pasiektas 2027-aisiais. Į inauguraciją – iškilmingą karinį ritualą, žymintį oficialią naujo karinio vieneto gyvavimo pradžią, – Katedros aikštėje atvyko ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Tai pirmasis naujojo kanclerio vizitas Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Jis Prezidentūroje susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda, vėliau dalyvavo inauguracijoje. Saugumą stiprinantis veiksnys Kaip dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė VU TSPMI profesorius, sprendimą brigadą perkelti nuolat būti Lietuvoje galima vadinti istoriniu, ji mūsų šalyje stiprins saugumą. „Atsiradus neapibrėžtumui dėl Jungtinių Amerikos Valstijų įsipareigojimo, susijusio su Europos saugumu, Vokietijos karių buvimo reikšmė pastaruoju metu stiprėja. Idealiu atveju Lietuvai Vokietijos brigados buvimas ir amerikiečių brigados dislokavimas nėra alternatyvos – tai vienas kitą papildantys komponentai ir Lietuvos bei visų Baltijos šalių saugumą stiprinantis veiksnys“, – pabrėžė jis. 
Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka „Lietuva pastaraisiais metais akcentuoja, kad JAV, kaip pajėgiausios NATO narės ir mūsų partnerės, karių nuolatinis buvimas rotuojant ir didesnis Europos NATO šalių karinis buvimas Lietuvoje yra vienas kitą papildantys dalykai. Tačiau dabar matome, kas vyksta JAV, ir tie prezidento Donaldo Trumpo bei jo administracijos narių svarstymai, kuriuos girdėjome žiemą Miuncheno saugumo konferencijoje, kelia daug neapibrėžtumo. Tad šiomis aplinkybėmis Vokietijos brigados veiksnys tampa dar svarbesnis“, – nurodė R. Vilpišauskas. Sukurti deramą infrastruktūrą brigadai yra nelengvas uždavinys, tačiau pašnekovas atkreipė dėmesį, kad bendradarbiaujant nacionalinei ir vietos valdžioms procesas gali vykti sklandžiai. „Tam reikia atlikti gana daug parengiamųjų darbų. Kaip rodo liūdnai pagarsėjusi Nacionalinio stadiono istorija, dideli infrastruktūros projektai Lietuvoje stringa. Rizikos yra, nes reikia ir daug koordinuoti, viešųjų pirkimų, kurie dažnai dėl įvairių priežasčių užtrunka, būna sudėtingi, biurokratiški, kartais apskritai po skundų atšaukiami. Dėl viso to yra rizikų, tačiau šio projekto svarba turėtų sutelkti politikų dėmesį ir padėti jį išlaikyti. O viena esminių tokių projektų įgyvendinimo sąlygų – kad politiniai ciklai tam netrukdytų ir projektui būtų skiriama pakankamai politikų dėmesio“, – tikino jis. „Labai svarbu, kad savivalda padėtų koordinuojant nacionalinės valdžios sprendimus, nes dalis parengiamųjų darbų priklauso nuo savivaldos sprendimų, dalis – nuo nacionalinės valdžios. Finansavimo klausimas taip pat reikšmingas. Tačiau žinant projekto svarbą galima tikėtis, kad tiek Vyriausybė, atsakingi ministrai, tiek prezidentas išlaikydami dėmesį turėtų padėti suvaldyti visas rizikas“, – aiškino pašnekovas. Vokietija tampa vis svarbesne partnere Lietuvai saugumo srityje Lietuvoje viešintis F. Merzas su G. Nausėda aptarė dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius, gynybos, paramos Ukrainai bei Europos Sąjungos (ES) klausimus. Anot R. Vilpišausko, tai ypač reikšmingas susitikimas dvišalių santykių prasme, nes Vokietija tampa vis svarbesne partnere Lietuvai ir Baltijos šalims saugumo srityje. „Viena iš retų gerų naujienų – kad kancleris Merzas turi rimtų ketinimų investuoti į gynybą, tam Vokietijoje sudarytos ir teisinės sąlygos. Susitikime bus kalbama ne tik apie dvišalius klausimus, Vokietija pastaraisiais metais nesiėmė lyderystės, kurios tikėjosi kitos ES šalys, tad manau, kad Vokietijos pozicija yra aktuali tolesnės paramos Ukrainai klausimu, derinant Europos Komisijos (EK) siūlymus dėl išlaidų gynybai bei kitų iniciatyvų tarp ES valstybių narių. Tad bendrija ir NATO irgi bus svarbus pokalbio elementas“, – sakė VU TSPMI profesorius. 
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Angelo Carconi / EPA-EFE nuotrauka Naujojoje Vokietijos vyriausybėje liko dirbti socialdemokratas gynybos ministras Borisas Pistoriusas, o F. Merzas rodo norą imtis lyderystės gynybos klausimu. Paklaustas, ar Lietuvos ir Vokietijos saugumo interesai sutampa, politologas teigė, kad valstybių požiūris tapo daug panašesnis, nei buvo prieš penkerius metus. „Tą galima konstatuoti. Požiūris pradėjo panašėti po 2022-ųjų plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Dar ankstesnėje vyriausybėje darbą pradėjusio Vokietijos gynybos ministro Pistoriuso požiūris į grėsmes, kurias kelia Rusija, turbūt iš visų Socialdemokratų partijos politikų yra artimiausias vyraujančiam Lietuvoje“, – nurodė R. Vilpišauskas. Grėsmių kelia kraštutinės jėgos Pašnekovas atkreipė dėmesį į Vokietijoje gana populiarias kraštutines politines jėgas, tokias kaip „Alternatyva Vokietijai“, kurios nemato poreikio didinti išlaidas gynybai. Pasak VU TSPMI profesoriaus, naujoji Vokietijos vyriausybė turėtų daryti tai, ką sako daugelis analitikų – argumentuotai komunikuoti, skirti laiko bendravimui su Vokietijos rinkėjais. „Vyriausybė turi parodyti, kad išlaidos gynybai neatima lėšų iš kitų sričių. Jomis prisidedama ir prie infrastruktūros plėtojimo, taip pat prie ekonomikos augimo. Žinoma, svarbu kalbėti apie grėsmes, kurias kelia Rusija, įskaitant ir hibridinio pobūdžio atakas prieš ES valstybes, ne tik karą prieš Ukrainą, tačiau ir sabotažo veiksmus, dezinformaciją, kuri paprastai siejama su Rusija“, – pabrėžė jis. 
EPA-EFE nuotrauka „Vyriausybė turi kalbėti, bendrauti argumentų kalba ir nepamiršti, kad rinkėjams remiantis įrodymais reikia paaiškinti sprendimus, susijusius su gynybos išlaidomis, su ekonominiais, socialiniais reikalais, jų problemų sprendimu. Nuo to, kaip seksis neseniai darbą pradėjusiai koalicinei vyriausybei, priklausys, ar kraštutinės kairės ir dešinės partijos Vokietijoje gali tikėtis po kitų parlamento rinkimų turėti daugumą, ar visgi vadinamosios tradicinės partijos įrodys esančios pajėgios spręsti žmonėms rūpimas problemas. Tai labai svarbu“, – apibendrino R. Vilpišauskas. Šalys gynybos srityje aktyviai bendradarbiauja nuo 2017-ųjų Inauguracijos ceremonijoje prie Vokietijos brigados vėliavos buvo iškilmingai prisegta karinio vieneto misiją Lietuvoje žyminti juosta. Prieš ceremoniją visuomenė galėjo apžiūrėti aikštėje veikiančią karinės technikos parodą, o po inauguracijos vyko Vokietijos ir Lietuvos karinių orkestrų koncertas. Vilniaus savivaldybės teigimu, ruošiantis šiam renginiui ir jo metu aplinkinėse gatvėse buvo ribojamas transporto priemonių eismas, keitėsi viešojo transporto maršrutų trasos. Lietuva ir Vokietija gynybos srityje aktyviai bendradarbiauja nuo 2017 m., kai Vokietija ėmėsi vadovauti Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui. Pernai balandį į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados elementas, atsakingas už brigados perkėlimo planavimą. Nuolatinė Vokietijos brigados dislokacijos vieta numatyta Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje. 
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
