Konferencija Oksfordo universitete: „Laudato si’“ – projektas, kurį turime tęsti

Konferencija įgavo ypatingą reikšmę, nes išvakarėse pasaulį paliko jos įkvėpėjas – popiežius Pranciškus. Organizatoriai dedikavo renginį popiežiui Pranciškui ir kvietė dalyvius iš naujo įsipareigoti eiti integraliosios ekologijos keliu, atsiliepiant į popiežiaus kvietimą rūpintis bendraisiais namais. Integraliosios ekologijos idėja Konferencijos tikslas buvo sustiprinti dabartinės planetos krizės teologinį supratimą, analizuojant integraliosios ekologijos paradigmą ir jos reikšmę. Sąvoka „integralioji ekologija“ atsirado XX a. šeštajame dešimtmetyje gamtos mokslų srityje kaip būdas apibūdinti įvairių Žemės sistemos komponentų tarpusavio ryšį. Pastaruoju metu šis terminas plačiai paplito socialiniuose ir humanitariniuose moksluose – geografijoje, antropologijoje, istorijoje, ekonomikoje, politikos ir tarptautinių santykių moksluose. Juo nusakomas bendras požiūris į mokslinius tyrimus, kai kartu nagrinėjami kultūriniai, ekonominiai, politiniai ir aplinkos veiksniai. Integraliosios ekologijos idėja taip pat prigijo teologijoje. Pirmą kartą ji iškelta Išlaisvinimo teologijoje, atkreipiant dėmesį į skurdo ir blogėjančios gamtinės aplinkos būklės ryšį. Vėliau, XX a. antrojoje pusėje, ši sąvoka paplito plačiau, buvo įtraukta ir į socialinį Bažnyčios mokymą. Remiantis ankstesnėmis sąvokomis, tokiomis kaip „integralus žmogaus vystymasis“ (popiežius Paulius VI) ir „žmogaus ekologija“ (popiežius šv. Jonas Paulius II), naujai apibrėžtas terminas „integralioji ekologija“ imtas vartoti nuosekliau, pradedant popiežiaus Pranciškaus enciklika Laudato si’ (2015 m.). Pranciškus, apibrėždamas integraliąją ekologiją kaip naują paradigmą ir priešpriešą technokratinei pasaulėžiūrai, siekė paskatinti veikti ne tik katalikus, bet ir kitų religinių konfesijų bei pilietinės visuomenės atstovus. Oksfordo universiteto „Laudato si'“ tyrimų instituto konferencija „Teologija ir integralioji ekologija: nauji požiūriai į mūsų planetos krizę“ 2025 m. balandžio 25–26 d. Elenos Šiaudvytienės nuotrauka Enciklika Laudato si’ – teologijos ir integraliosios ekologijos sąsajos Konferencijos idėja kilo atsiliepiant į tai, kad popiežius Pranciškus nepateikė išsamaus filosofinio-teologinio integraliosios ekologijos termino vartojimo pagrindimo. Todėl buvo nuspręsta, kad Laudato si’ enciklikos dešimties metų minėjimas yra tinkamas metas naujai apsvarstyti teologijos ir integraliosios ekologijos sąsajas. Pirmąją konferencijos dieną buvo diskutuojama, kaip krikščioniškoji teologija gali praturtinti integraliąją ekologiją. Konferenciją pradėjo Laudato si’ tyrimų instituto vadovė profesorė Celia Deane-Drummond. Savo paskaitos pradžioje ji perskaitė Grego Monteclaro tekstą, skirtą iškeliavusiam popiežiui Pranciškui, – „Klūpantis popiežius“: „Tai, ką jis palieka, yra ne tik palikimas. Tai kvietimas. Kvietimas mylėti be baimės. Vadovauti klūpant. Greitai atleisti. Tarnauti be titulų. Eiti nuolankiai ir gyventi drąsiai. Tikėti, net ir dabar, kad kitas pasaulis vis dar įmanomas.“ Po to prof. C. Deane-Drummond skaitė paskaitą „Integraliosios ekologijos ištakos katalikiškoje socialinėje mintyje“, kurioje aptarė teologinius integraliosios ekologijos pagrindus. Buvo analizuojama, kaip enciklikos Laudato si’ integraliosios ekologijos idėja formavosi integraliojo humanizmo, integraliojo žmogaus vystymosi, žmogaus ekologijos, prigimtinio įstatymo, integraliojo išlaisvinimo bei ekologinio atsivertimo teologinėse ir filosofinėse tradicijose. Po prof. C. Deane-Drummond paskaitos dalyviai pasiskirstė į tris teminius srautus, kuriuose buvo skaitomi trumpi moksliniai pranešimai. Pirmojo srauto sesijoje „Teologinės ir filosofinės perspektyvos“ buvo kalbama apie papildomumo teologijos (angl. Theology of complementarity) indėlį į integraliąją ekologiją (prof. Louisas Caruana SJ), poilsio politinę teologiją (dr. Jakubas Kowalewskis) ir integraliosios ekologijos moralinio charakterio savybes (dr. Nancy Rourke). Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotrauka Antrajame pranešimų sraute „Tarpdisciplininės perspektyvos“ dr. Cecilia Medupin skaitė pranešimą tema „Mokslininkas kaip kunigas“, dr. Robinas Schofieldas kalbėjo apie Gerardo Manley Hopkinso ekologinio atsivertimo poetiką, o dr. Ania Grobicki aptarė, kaip dvasiniai pokalbiai gali suteikti vilties stiprėjant klimato krizei. Trečiajame sraute „Taikymas visuomenėje, kultūroje ir politikoje“ pranešimus skaitė taip pat trys prelegentai. Anglikonų kunigė Margot Hodson kalbėjo apie integraliosios ekologijos taikymą žemės valdymo srityje, Ali Jones Alkazemi analizavo Bruno Latouro ir popiežiaus Pranciškaus teologijos indėlį kovojant su klimato krize. Trečiojo srauto sesiją užbaigė Rachel Grandey pranešimu „Etnosas, Edenas, išnykimas: hmongų teologinis požiūris į aplinkos ir kultūros praradimą“. Po pietų konferencijos dalyviai žiūrėjo naują Laudato si’ tyrimų instituto dokumentinį filmą „Tikėjimas, ekologija ir viltis“, kurį režisavo Emma Webster. Šis filmas įkvėptas Meksikos katalikų kunigo tėvo Marcelo Pérezo poelgio: 2024 m. rudenį jis paaukojo gyvybę gindamas silpnesnius ir saugodamas gamtą. Po filmo peržiūros vyko diskusija „Integralioji ekologija ir krikščioniška teologija“. Ją moderavo Oksfordo universiteto teologinės etikos vyresnysis mokslinis bendradarbis ir Kampiono salės magistras kun. dr. Nicholas Austinas. Diskusijoje buvo svarstoma, kaip integralioji ekologija gali transformuoti teologiją ir kaip teologija formavo pačią integraliąją ekologiją. Diskusijos dalyviai iškėlė klausimą, kaip įvairios teologijos sritys – nuo biblinės hermeneutikos ir analoginės metafizikos iki išlaisvinimo teologijos ir socialinio Bažnyčios mokymo – gali būti permąstytos per integraliosios ekologijos prizmę. Ir atvirkščiai, kaip pagrindinių krikščioniškų doktrinų supratimas – tokių kaip sukūrimas, įsikūnijimas ir eschatologija – gali būti atnaujinamas susidūrus su integraliąja ekologija. Konferenciją tęsė prof. Andrew Davisonas, kuris skaitė paskaitą „Teologijos vizijos apie ekologinę visumą atkūrimas“. Jis kalbėjo apie encikliką Laudato si’ ir teigė, kad joje išdėstyta ekumeniškai išreikšta katalikiška filosofinė vizija, tačiau ji nėra giliau išplėtota. Prof. A. Davisonas aptarė keturias enciklikoje minimas temas: prigimtinį įstatymą, bendrojo gėrio principą, žmogaus baigtinumą ir disciplinų vienijimosi siekį. Kalbėdamas apie prigimtinį įstatymą, prof. A. Davisonas išskyrė du pagrindinius jo pažinimo būdus. Pirmasis – klausytis sąžinės balso. Antrasis – stebėti pasaulį ir suprasti, kas yra gera žmogui ir pasauliui. Pabrėžta, kad realizmu (stebėjimu) grindžiamame prigimtinio įstatymo pažinime tikrovė yra atskaitos taškas. Stebint tikrovę tampa lengviau užmegzti dialogą ir suprasti, kaip teologijai reikia kitų mokslų indėlio. Tad, anot prof. A. Davisono, „turime gilių teologinių priežasčių manyti, kad ne viskas visą laiką turi būti susiję su teologija“. Kristaus Bažnyčios koledžas ir katedra Oksforde 2025 m. balandžio 25 d. Elenos Šiaudvytienės nuotrauka Kalbėdamas apie tarpdisciplinines studijas, profesorius priminė, kad „teologinė vizija, iš kurios kilo universitetas kaip integruota, tarpusavyje turtinanti veikla ir holistinis žinių bei supratimo siekis, ir šiandien gali pasiūlyti ką nors naujo – per pavyzdį ar įkvėpimą“. Pirmosios konferencijos dienos vakare vyko vakaro pamaldos (Choral Evensong) Kristaus Bažnyčios katedroje. Jų metu buvo skaitomi tekstai, meldžiamasi ir atliekama muzika, susijusi su integraliąja ekologija. Kristaus Bažnyčios katedra Oksforde 2025 m. balandžio 25 d. Elenos Šiaudvytienės nuotrauka Tarpdisciplininiai integraliosios ekologijos tyrimų projektai Antroji konferencijos diena buvo skirta tarpdisciplininiams integraliosios ekologijos tyrimų projektams. Dalyviai diskutavo, kaip teologija gali įsitraukti į dialogą su humanitariniais, socialiniais ir gamtos mokslais per integraliąją ekologiją. Pirmąją antrosios dienos paskaitą „Naujakurių kolonializmas, teologija ir vietinių gyventojų sakralumo sampratos“ skaitė ekologinės teologijos docentė dr. Hilda Koster. Paskaitoje buvo analizuojama Kanados kolonializmo įtaka šiandieniniams ekologiniams konfliktams šalyje. Remdamasi Kyle'o Powyso Whyte’o naujakurių kolonializmo teorija, H. Koster paaiškino, kodėl toks kolonializmas pažeidžia teisingumo principus. Anot K. P. Whyte’o, taip yra todėl, kad naujakurių kolonializmo ekologinė pasaulėžiūra tarnauja kolonizatorių prioritetams ir pažeidžia vietinių gyventojų socialinį atsparumą, nes atima žemę, keičia aplinką ir ardo santykius su gamta bei tarpusavio ryšius. Tokiu būdu kyla grėsmė vietinių bendruomenių kolektyviniam tęstinumui (angl. collective continuance) – gebėjimui išlaikyti ir tęsti savo gyvenimo būdą, kultūrą, socialines praktikas ir ryšius su aplinka. H. Koster priminė, kad būtent popiežius Pranciškus 2023 m. atmetė Atradimo doktriną kaip klaidingą ir nekatalikišką. Ši doktrina, paremta keliomis XV a. popiežių bulėmis, teisino kolonializmo praktiką. Filosofinės ir teologinės perspektyvos Po dr. H. Koster paskaitos ir diskusijos konferencijos dalyviai darbą tęsė tuose pačiuose teminiuose srautuose. „Filosofinių ir teologinių perspektyvų“ sesijoje pirmąjį pranešimą „Teologiniai apmąstymai apie ekologinį nerimą“ skaitė Caitríona Cunningham. Vėliau dr. Vicente’as Chongas SJ kalbėjo apie teologijos ir integraliosios ekologijos santykį išlaisvinimo estetikoje. Trečiąjį srauto pranešimą skaitė Laudato si’ tyrimų instituto asocijuotasis direktorius kun. dr. Timothy Howlesas tema „Hubristiniai Žemės ir Dievo sujungimai: gaja, teologinė metafizika ir integralioji ekologija“. Antrajame tarpdisciplininių perspektyvų sraute buvo pristatyti du tyrimai. Pirmąjį pranešimą skaitė dr. Séverine Deneulin tema „Integralioji ekologija ir Katalikų Bažnyčios atsakas į kasybą: Lotynų Amerikos, Azijos ir Afrikos atvejų lyginamoji analizė“. Antrąjį pranešimą skaitė kartografė, duomenų mokslininkė ir organizacijos Good Lands įkūrėja Molly Burhans. Mokslininkė pristatė savo sukurtą pirmąjį istorijoje pasaulinį Katalikų Bažnyčios vyskupijų žemėlapį ir perskaitė pranešimą, kaip geografinio projektavimo technologijos ir Geodesign metodas gali tapti pažangia priemone holistiniams integraliosios ekologijos sprendimams kurti, jungiant aplinkos, socialinius, kultūrinius ir dvasinius duomenis erdvinėje analizėje. Oksfordo universiteto „Laudato si'“ tyrimų instituto konferencija „Teologija ir integralioji ekologija: nauji požiūriai į mūsų planetos krizę“ 2025 m. balandžio 25 d. Elenos Šiaudvytienės nuotrauka Taikymas visuomenėje, kultūroje ir politikoje Trečiojo srauto sesijoje „Taikymas visuomenėje, kultūroje ir politikoje“ pranešimą tema „Lėtas smurtas ir gyvenimo slenksčiai Karibų salyne“ skaitė dr. Kasia Mika-Bresolin. Vėliau dr. Matthew Barberis-Rowellis kalbėjo, kaip vadovaudamosi Laudato si’ principais religinės organizacijos gali kurti vilties erdves, kurios padeda atsakyti į krizes per dialogą, kūrybiškumą ir bendrų vertybių taikymą. Trečią pranešimą skaitė kun. Emmanuelis Ojeifo tema „Integralioji ekologija Bethany žemės institute, Ugandoje“. Po darbo teminiuose srautuose dalyviai klausėsi moralinės ir pastoracinės teologijos profesoriaus Luke’o Brethertono paskaitos „Integralioji ekologija, politinė ekonomija ir bendrosios nuosavybės vizija“. Joje pristatyta bendrosios nuosavybės (angl. the commons) idėja kaip integraliosios ekologijos principams artima alternatyva dabartiniams kapitalizmo modeliams. Integralioji ekologija transdisciplininėje perspektyvoje Konferencijos pabaigoje vyko antroji diskusija tema „Integralioji ekologija transdisciplininėje perspektyvoje“. Diskusijoje dalyvavo skirtingų mokslo sričių atstovai: bioįvairovės, taikos studijų, fizikos, teologijos ir globalių sistemų tyrėjai. Diskusiją moderavo kun. dr. Timothy Howlesas. Buvo keliamas klausimas, kaip šiuolaikinė akademinė praktika gali peržengti disciplinų ribas ir atsakyti į tarpusavyje susijusius aplinkos, socialinius ir ekonominius iššūkius. Mokslininkai aptarė integraliosios ekologijos metodologines problemas ir galimybes, svarstė, kaip jų mokslo sritis gali prisidėti prie integraliosios ekologijos paradigmos ar ją priimti. Pagrindinė diskusijos tema buvo tarpdisciplininio pažinimo galimybės ir iššūkiai integraliojoje ekologijoje. Oksfordo universiteto Martino mokyklos bioįvairovės mokslo profesorė Nathalie Seddon teigė, kad šiandien patiriame atskyrimo krizę ir kone visos didžiausios problemos kyla būtent iš jos. Atskiriame pažinimo sritis, žmogaus gyvenimo ir veikimo sritis, gamtos pažinimą nuo rūpinimosi ja. Būtina susigrąžinti tarpdiscipliniškumą, nors tai labai sunku dėl to, kad kiekvienas mokslas kalba savo kalba. Radboudo universiteto Laudato si’ instituto vadovė prof. Carmody Grey tęsė mokslo dezintegracijos problemos analizę ir teigė, kad dar didesnė problema susijusi su mūsų žinojimo samprata. Pažinimo dezintegracija, anot C. Grey, kyla dėl to, kad praradome viduramžiais buvusį supratimą apie visatos (lot. universum) pažinimą universitetuose. Viduramžių universitetuose visi mokslai buvo glaudžiai susiję. Vertingesniais buvo laikomi tie, kurie gebėjo geriau integruoti kitus – ypač teologija. Diskusijos dalyviai sutarė, kad šiandien trūksta išsamaus ir tikslaus tarpdiscipliniškumo išaiškinimo. C. Grey taip pat atkreipė dėmesį, kad popiežius Pranciškus enciklikoje Laudato si’ kvietė ne tik neatmesti nė vienos pažinimo ar išminties srities (§63), bet ir permąstyti teorijos ir praktikos santykį, kuris šiandien išlieka neaiškus. Kroco tarptautinių taikos studijų instituto profesorius kun. Emmanuelis Katongole nurodė dar vieną tarpdisciplininių integraliosios ekologijos studijų iššūkį. Jis teigė, kad egzistuoja tam tikras klimato kaitos, tvarumo studijų savinimasis gamtos ar techninių mokslų fakultetuose. Todėl, anot prof. E. Katongole, reikia ieškoti galimybių ir kurti erdves, kuriose būtų keliama tokio savinimosi problema ir atsiveriama integraliosios ekologijos paradigmai. Menas integraliojoje ekologijoje Diskusijos pabaigoje buvo užduotas klausimas apie meno vaidmenį integraliojoje ekologijoje. Dalyviai kalbėjo, kad šiandien menas bažnyčiose dažnai yra vien dekoracija, o seniau jis išreiškė pasaulėžiūrą, supratimą, kas esame ir kokia mūsų vieta pasaulyje. Anksčiau visas menas buvo Dievo garbinimo dalis. Tad ir šiandien integraliosios ekologijos įkvėpti galime siekti susigrąžinti, atgaivinti tokį meną. Diskusiją ir konferenciją užbaigė prof. Nathalie Seddon, pasidalindama mintimi, kurią įkvėpė paskutinė popiežiaus Pranciškaus enciklika Dilexit nos: „Menas uždega širdį, o būtent širdies perkeitimo mums ir reikia. Mums reikia susigrąžinti nuostabos pojūtį.“ Konferencijos dalyviai atsisveikindami kalbėjo, kad šis susitikimas tapo istorinis. Konferencija buvo Laudato si’ enciklikos dešimtmečio paminėjimas ir dedikacija amžinybėm iškeliavusiam popiežiui Pranciškui. Konferencijoje mintys ir maldos vis krypo Romon, kur tuo metu buvo su juo atsisveikinama. Tad ne tik produktyvus integraliosios ekologijos tyrėjų dialogas konferencijoje, bet ir ypač dėkingumas už popiežiaus Pranciškaus palikimą, troškimas išlaikyti jį gyvą įkvėpė tęsti pradėtus integraliosios ekologijos darbus. Oksfordo universiteto ir konferencijos resursai Daugiau informacijos apie renginį galima rasti Laudato si’ tyrimų instituto interneto svetainėje Lsri.campion.ox.ac.uk esančioje programoje. Po konferencijos buvo sukurtas trumpas vaizdo įrašas, kuriame jos dalyviai dalijasi, ką jiems reiškia popiežiaus Pranciškaus integraliosios ekologijos palikimas. Laudato si’ tyrimų institutas, kuris surengė konferenciją, yra akademinių tyrimų institutas, įsikūręs Jėzaus draugijai priklausančioje Oksfordo universiteto Kampiono salėje (angl. Campion Hall). Įkvėptas ignaciškosios tradicijos, institutas siekia plėtoti integraliosios ekologijos paradigmą moksliniuose tyrimuose, remdamasis gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų įžvalgomis, siekia socialinių ir ekologinių permainų. Institutas nuolat publikuoja mokslines ataskaitas, straipsnius, organizuoja seminarus, paskaitas ir kitus renginius. Taip pat instituto interneto svetainėje galima rasti laisvos prieigos internetinę integraliosios ekologijos išteklių biblioteką. Dr. Elena Šiaudvytienė Oksfordo universiteto „Laudato si'“ tyrimų instituto konferencijoje „Teologija ir integralioji ekologija: nauji požiūriai į mūsų planetos krizę“ 2025 m. balandžio 25–26 d. Asmeninio archyvo nuotrauka Dr. E. Šiaudvytienė – socialinio Bažnyčios mokymo ir socialinių mokslų tyrėja Po filosofijos ir teologijos studijų Vytauto Didžiojo universitete Kaune E. Šiaudvytienė įgijo socialinių mokslų bakalauro ir licenciato laipsnius Popiežiškajame šv. Tomo Akviniečio universitete (Angelicum) Romoje, Italijoje. Jos licenciato diplominio darbo tema buvo trečiojo sektoriaus vaidmuo kuriant naujas darbo vietas Europoje. 2008 m. E. Šiaudvytienė įgijo Europos studijų magistro laipsnį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI). Magistro darbe ji lygino subsidiarumo principo sąvokas socialiniame Bažnyčios darbe ir ES teisėje. 2021 m. E. Šiaudvytienė pradėjo socialinių mokslų doktorantūros studijas Popiežiškajame šv. Tomo Akviniečio universitete. Jos daktaro disertacija buvo CREATE (angl. Catholic Social Teaching Rome Exchange: Advanced Training Experience) iniciatyvos dalis, jai buvo skirta Laudato si' stipendija. 2024 m. birželį E. Šiaudvytienė apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos teisingos pertvarkos politikos sistemos vertinimas integraliosios ekologijos požiūriu pagal „Blue Marble“ metodologiją“. Nuo 2025 m. vasario mėn. ji tęsė studijas Popiežiškajame šv. Tomo Akviniečio universitete kaip podoktorantūros tyrėja CREATE programoje. Dr. E. Šiaudvytienė paskirta Pranciškaus ekonomikos akademijos (angl. The Economy of Francesco Academy) mokslo darbuotoja 2023–2024 m. 2023 m. spalį Europos Komisija (REGIO GD) oficialiai paskyrė ją JTPeers eksperte Lietuvoje ir įtraukė į skaitmeninę ekspertų duomenų bazę, veikiančią Teisingos pertvarkos platformoje. Šioje platformoje kaupiami ir pristatomi visos Europos Sąjungos specialistų, dirbančių teisingos pertvarkos srityje, profiliai bei patirtis. Nuo 2013 m. dr. E. Šiaudvytienė dėsto politikos mokslus LCC tarptautinio universiteto Tarptautinių santykių ir vystymo katedroje. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Rita Bagdonaite

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama