Naujoji VDU rektorė I. Dabašinskienė: moters tapimas rektore įgauna istorinę reikšmę

Tarybos sprendimu penkerių metų kadencijai išrinkta rektorė yra žinoma kalbininkė, akademikė, VDU Lituanistikos katedros profesorė, vadovaujanti Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centrui. Interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ profesorė pripažįsta – iššūkių šiandien netrūksta, bet imdamiesi lyderystės universitetai gali spręsti pasaulio problemas. Ką jums asmeniškai reiškia tapimas pirmąja moterimi rektore Vytauto Didžiojo universitete? Tai yra reikšmingas moterų akademinės lyderystės ženklas, liudijantis, kad aukštojo mokslo institucijos keičiasi. Ilgalaikes tradicijas puoselėjantys universitetai turi rektorių portretų galerijas. Daugumoje nuotraukų figūruoja vyrai, o moterų nematyti. Kai galerijoje atsiranda ir moters portretas, tai yra istoriškai svarbu. Vis daugiau moterų šiandien eina aukščiausias administracines pareigas, ir šis pokytis ypač ryškus dabartiniame dešimtmetyje. Moterys gali sėkmingai vesti institucijas. Vis dėlto esu įsitikinusi, kad lyderystę lemia ne lytis, o asmeninės savybės, vertybės ir gebėjimai. Ar universitetai spėja paskui dirbtinį intelektą? Universitetai aiškiai mato, kad transformacija būtina, tačiau realybė rodo: mes atsiliekame. Ne todėl, kad trūktų suvokimo ar noro keistis, o todėl, kad švietimo sistema Europoje ir taip pat Lietuvoje tebėra pernelyg biurokratiška. Permainų greitis pasaulyje – ypač dirbtinio intelekto ir technologijų akivaizdoje – reikalauja drąsos veikti, o ne strigti leidimų ir nesibaigiančių derinimų labirintuose. Viskas labai greitai kinta – šiandien yra vienų specialistų paklausa, rytoj bus kitų. Naujajai rektorei svarbu, kad studentai būtų kūrybiškos asmenybės. VDU nuotrauka Europa, deja, pernelyg dažnai pati save stabdo. Mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva, ypač svarbu reaguoti greitai. Aukštosios mokyklos gali padėti valstybei veikti laisvai ir rizikuoti. Universitetai gali tapti tarsi smėlio dėže, kurioje eksperimentuojama ir mokomasi iš klaidų. Jie turi būti ugdymo ir kritinio mąstymo erdvė – mąstyklos. Universitetas yra didelė jėga, šiais laikais per retai besiimanti lyderystės, o švietimas yra valstybės saugumo ir ekonominės ateities pamatas. Kokių pirmųjų žingsnių imsitės pradėdama eiti pareigas? Vienas iš esminių darbų – stiprinti akademinę kalbėjimosi kultūrą. Universitetas yra visuomenės atspindys: čia susitinka įvairūs žmonės, kurių įsitikinimai ir pasaulėžiūra yra skirtingi. Šiandien visuomenėje matome vis didėjantį susipriešinimą ir augančią įtampą tarp dviejų polių, ir tokios tendencijos mastas kelia nerimą. Ši įtampa perauga į baimę viešai reikšti nuomonę arba nenorą diskutuoti. Universitete nepatogūs klausimai turi būti svarstomi atvirai ir pagarbiai. Čia diskusija turi grįžti prie savo kilmės – ne siekti įveikti kitą, bet ieškoti tiesos. Bendruomenė turi jaustis saugi dalytis mintimis. Pastaraisiais metais pasaulyje, ypač Europoje ir Amerikoje, yra nerimą keliančių tendencijų, kai dėstytojai ar studentai, pareiškę kontroversišką, bet argumentuotą nuomonę, praranda darbą ir reputaciją. Tai rodo stipresnę dialogo ir tolerancijos problemą.

Vienas iš mano siekių – išlaikyti akademiją erdve, kurioje skirtingos nuomonės išgirstamos neklijuojant etiketės. Matyti kitokį – menas, o dar subtiliau – priimti faktą, kad visi neturi būti vienodai matantys ir mąstantys.

Vienas iš mano siekių – išlaikyti akademiją erdve, kurioje skirtingos nuomonės išgirstamos neklijuojant etiketės. Matyti kitokį – menas, o dar subtiliau – priimti faktą, kad visi neturi būti vienodai matantys ir mąstantys. Žinoma, laisvė ateina su atsakomybe. Mes turime puoselėti akademiją, kur ne tik diagnozuojamos ligos, bet ir ieškoma gydymo būdų – palaikant dialogą, atvirai ir pagarbiai. Kaip planuojate įtraukti universiteto bendruomenę į sprendimų priėmimą? Mano siekis – stiprinti universitetinę savivaldą, grįstą ne hierarchiniu, o horizontaliu valdymo modeliu. Esminiams sprendimams būtina užtikrinti platesnį bendruomenės įsitraukimą, nes sprendimų priėmimas neturi būti uždaras administracijos procesas. Universitetas yra intelektinė visuomenės laboratorija, todėl mokslininkų, dėstytojų ir studentų balsas turi būti girdimas. Dažnai savo sričių ekspertai ir mokslininkai gali nustatyti problemas geriau nei administracija ir pasiūlyti kokybiškus sprendimus. Svarbu suvokti, kad universitetas yra esminė visuomenės ekosistemos dalis. Mūsų absolventai išeina į darbo rinką, užima įvairias pozicijas, formuoja viešąją politiką, plėtoja verslus, todėl aukštosios mokyklos turi jautriai reaguoti į kintančias socialines, ekonomines ir kultūrines realijas, kartu išlaikydamos vertybinį stuburą. Profesorės Inetos Dabašinskienės portretas bus pirmasis moters atvaizdas VDU rektorių portretų galerijoje. Jono Petronio nuotrauka Platesnis akademinės bendruomenės įsitraukimas stiprina ne tik vidinę universiteto demokratiją, bet ir visuomenės pasitikėjimą aukštojo mokslo institucijomis. Esate sakiusi, kad norėtumėte VDU padaryti vieta, kurioje auga kūrybiškos asmenybės. Kad universitetas ne tik suteiktų žinių, bet ir ugdytų asmenybę. Kaip to sieksite? Šiuolaikinio universiteto užduotis – ne tik perduoti žinias, bet ir ugdyti laisvai, kūrybingai bei atsakingai gebančius mąstyti individus. Kūrybiškumas neatsiranda tik iš žinių kaupimo – jis gimsta ten, kur skirtingi žvilgsniai provokuoja naujas mintis. Todėl stiprinsime tarpdiscipliniškumą, kuriame skirtingų sričių studentai mokytųsi ne konkuruoti, bet bendradarbiauti, jungti savo patirtis ir atrasti naujų problemų sprendimo būdų. Susitikę skirtingų disciplinų studentai gali kurti sprendimus, apie kuriuos šiandien dar tik svajojame. Pavyzdžiui, medikas ir inžinierius gali sukurti naują prietaisą gyvybei gelbėti. Kuo daugiau skirtingų disciplinų studentų atliks bendrus darbus, tuo geresnis bus galutinis rezultatas. Naudinga mokytis iš kitaip mąstančių, nes tai praplečia tolerancijos ribas ir ugdo gebėjimą dirbti skirtingose komandose. Svarbus pokytis laukia ir dėstytojų: šiandieninis dėstytojas turi būti ne tik žinių saugotojas, bet ir mentorius, padedantis jaunam žmogui atrasti savąjį kelią. Jei studentai ir dėstytojai bendradarbiauja, jie vieni iš kitų mokosi. Tik tuomet studentas auga ne kaip žinių kaupykla, bet kaip savarankiška, kritiškai mąstanti ir kurti gebanti asmenybė.

Universitetas turi tapti dirva, kurioje jauni žmonės ne tik įgyja žinių, bet ir sodina pirmuosius savo idėjų daigus – net jei kai kurie iš jų dar trapūs, netobuli ar ne visada iškart prigyja.

Universitetas turi tapti dirva, kurioje jauni žmonės ne tik įgyja žinių, bet ir sodina pirmuosius savo idėjų daigus – net jei kai kurie iš jų dar trapūs, netobuli ar ne visada iškart prigyja. Kūrybingi žmonės auga, jei jiems leidžiama galvoti ir kurti vizijas. Todėl svarbu suteikti galimybę studentams prisiliesti prie realių iššūkių, kuriuos reikia spręsti čia ir dabar. Kas jus įkvepia neakademiniame lauke? Esu neatsiejama plataus kultūros lauko dalyvė. Įkvėpimo semiuosi iš susitikimų su žmonėmis ir knygų, kurios nuolat lydi mane. Mano knygų lentynose glaudžiasi įvairių žanrų kūriniai – nuo poezijos iki filosofinių traktatų, nuo romanų iki esė rinkinių. Skaitau atsižvelgdama į nuotaiką, aktualijas ir vidinį poreikį – kartais noriu apmąstymų, kartais pasinerti į grožinės literatūros pasaulius. Muzika taip pat užima ypatingą vietą mano gyvenime – ypač opera, klasikinė muzika. Ji yra savotiška vidinės pusiausvyros atkūrimo erdvė. Lankau parodas, koncertus, įvairius kultūros renginius, nes tikiu, kad menas plečia suvokimo ribas. Vis dėlto didžiausią įkvėpimą teikia žmonės. Bičiuliai, kolegos, atsitiktinai sutikti pašnekovai – kiekvienas prasmingas pokalbis ne tik leidžia permąstyti savo mintis, bet ir įkvepia naujoms idėjoms. Žmonės, sutikti pakeliui, tampa tavo augimo dalimi. Dialoge su kitu dažnai atrandi ir gilesnį save. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Aurelija Plokštytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama