Kaip keičiasi visuomenės požiūris į architektūrą? Pokalbis su festivalio „Open House Vilnius“ organizatore E. Deksnyte
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Šių metų festivalyje pasiūlyta aplankyti daugiau kaip 50 objektų – nuo istorinių iki šiuolaikinių. Dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi su architekte, viena iš festivalio „Open House Vilnius“ organizatorių EMILIJA DEKSNYTE apie tai, koks šiandien visuomenės požiūris į architektūrą ir kaip keičiasi miestas.
Festivalis, kuris keičia požiūrį į architektūrą
Šiemet jau vienuoliktą kartą vykęs festivalis „Open House Vilnius“ sulaukė puikių lankytojų atsiliepimų. Nors renginys trunka tik dvi dienas, jam pasirengti reikia daugiau nei pusės metų.
„Tai savanorystės principu rengiamas festivalis, pastatai atveriami neatlygintinai. Renginio dienomis dirba beveik 500 savanorių. Anksčiau surinkti tiek savanorių buvo sunku, tačiau dabar jie patys įsitraukia, nes žino, kokios vertės šis renginys“, – teigia E. Deksnytė.
Architektūros festivalis augo pamažu. Pirmaisiais metais buvo atverta vos penkiolika pastatų, dabar jų skaičius išaugo daugiau nei trigubai. „Vilniečiams tai tarsi tapo įpročiu – pavasarį aplankyti tam tikrus pastatus“, – sako pašnekovė.
Šiais metais didžiausio populiarumo sulaukė nauji objektai – Troleibusų parkas ir „Stepono sodo“ gyvenamųjų namų kvartalas. Tačiau nuostabą kelia ir Vileišių rūmai – festivalyje nuo pat pradžių jie išlieka tarp populiariausių pastatų.
„Entuziastai per dvi dienas vidutiniškai aplanko apie 11–12 objektų, o rekordininkai, kruopščiai sudarę grafiką, anksčiau yra aplankę net 15 pastatų“, – įdomius faktus pateikia architektė.
Miesto erdvių potencialas: nuo pramonės rajonų iki miegamųjų
Vilniaus potencialas slypi pramoniniuose rajonuose. „Pramonė traukiasi už miesto, ir šios zonos gali tapti nauja architektūros perspektyva“, – sako E. Deksnytė.
Kalbėdama apie miegamuosius rajonus, architektė kelia įdomią mintį: „Miegamieji rajonai galėtų tapti savotišku paveldu, atspindinčiu tam tikrą laiką. Nemanau, kad reikėtų gėdytis sovietinių daugiabučių, nes jie teikia tam tikrą istorinę žinią. Reikėtų atrasti teigiamus šių rajonų dalykus.“
Ji sako, kad kai kurie žmonės specialiai perka butus miegamuosiuose rajonuose, stengdamiesi išlaikyti laikmečio atmosferą: „Jie mato vertę ir prasmę, tikisi, kad ateityje tai taps prestižiniu istoriniu butu.“
E. Deksnytei liūdna matyti, kai prie sovietinių daugiabučių statomi nauji pastatai: „Tai darko urbanistinę struktūrą. Mikrorajonai buvo urbanistiškai planuoti, su didesniais tarpais, daug žalumos. Nauji intarpai griauna šią struktūrą ir blogina aplinkos kokybę.“
Architektūros ateitis
Žvelgdama į ateitį E. Deksnytė akcentuoja tvarumo, pernaudojimo svarbą ir naujų medžiagų tendencijas: „Populiarėja medis, gali atsirasti daugiau medinės architektūros, galbūt su stiklo elementais. Yra reikalavimas, kad tam tikrą procentą visuomeninių pastatų konstrukcijų sudarytų medis.“
Ji primena, kad sunku nuspėti, kas iš šiandien kuriamos architektūros ateityje bus vertinama: „Pavyzdžiui, viešbutis „Grata“ savo spalvinga ir išraiškinga forma anksčiau nebuvo vertinamas, o dabar kelia nuostabą ir susižavėjimą.“
Baigdama pokalbį E. Deksnytė skatina žmones domėtis architektūra ir įvairiais statiniais: „Miestas labai greitai keičiasi. Tai gyvas organizmas.“
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Rokas Simanavičius, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
