Politologas A. Pukšto: Lenkijos rinkėjai nepasidavė Rusijos bandymams kištis į prezidento rinkimus
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Paskelbti galutiniai pirmojo turo rezultatai byloja, kad daugiausia balsų gavo liberalusis Varšuvos meras R. Trzaskowskis – 31,36 proc., o konservatyvių pažiūrų istorikas K. Nawrockis liko antras su 29,54 proc. balsų.
Antrasis Lenkijos prezidento rinkimų turas vyks birželio 1-ąją.
Dienraščiui „Bernardinai.lt“ Lenkijos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus komentuoja politologas, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros docentas ANDŽEJUS PUKŠTO.
Kaip ir buvo tikėtasi, nė vienas iš kandidatų į Lenkijos prezidentus pirmajame ture nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, bus rengiamas antrasis turas. Kokias rinkimines programas skelbė abu į jį perėję kandidatai?
Nors Lenkija labai susiskaldžiusi, abu kandidatai, kalbėdami apie tarptautinį, nacionalinį saugumą, akcentavo Rusijos imperializmą, jos keliamą grėsmę tiek Lenkijos, tiek tarptautiniam saugumui.
Šioje vietoje galima kalbėti apie abiejų kandidatų bendras, vienodas pažiūras. Jų nuomonės kiek išsiskyrė vertinant šalies saugumo užtikrinimo strategiją. Nawrockis ypač akcentavo ypatingą Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmenį tarptautinėje globaliojoje tvarkoje ir Lenkijos saugume, daugelyje vietų kritiškai pasisakė dėl Europos Sąjungos institucijų veiklos, ES ateities vizijų.
Negalima sakyti, kad Nawrockis yra už „Polexitą“ – nors drąsiai kritikuoja Europos Sąjungą, jis vis tiek mato Lenkiją šioje bendrijoje.
Reikia priminti, kad Nawrockis turėjo galimybę susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Nors tai buvo labai trumpas susitikimas, tačiau jis buvo plačiai išreklamuotas.
Nacionalinės atminties instituto (IPN) vadovas, kandidatas 2025 m. Lenkijos prezidento rinkimuose Karolis Nawrockis. Tytuso Zmijewskio / EPA-EFE nuotrauka
Trzaskowskis akcentavo glaudesnius ryšius su didžiosiomis Europos Sąjungos valstybėmis: Vokietija, Prancūzija. Tokiu būdu jis atkartoja liberalų lyderio Donaldo Tusko nuostatas ir pasiekimus, kurie yra matomi pastaruoju metu, – Lenkijos vyriausybė labai suartėjo su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais.
Didesni kandidatų skirtumai išryškėjo dėl ideologinių nuostatų. Nawrockis pasisakė ir akcentavo lenkų prisirišimą prie Katalikų Bažnyčios, jis pasisakė prieš abortų liberalizavimą. Šis klausimas jau ilgą laiką skaldo ir elektrina Lenkijos visuomenę. Nawrockis taip pat neigiamai vertina vienalyčių santuokų legalizavimą.
Trzaskowskis pasirinko kiek kitokią pusę. Nors jis taip pat pabrėžia Katalikų Bažnyčios svarbą Lenkijos visuomeniniame gyvenime, kartu bando akcentuoti moterų teisių problemas, tarp jų abortų klausimą. Trzaskowskis palankiau žvelgia į vienalyčių asmenų santuokas.
Ko man pritrūko? Kandidatų ryškesnių nuostatų svarbiais lenkams socialiniais klausimais. Nors šie yra ne prezidento, o vyriausybės veiklos sritis, rinkėjai laukė aiškesnių nuostatų dėl sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės globos.
Kas jums žinoma apie užsienio šalių, konkrečiai Rusijos, bandymus kištis į Lenkijos prezidento rinkimus?
Kažkokių katastrofinių įvykių nebuvo užfiksuota. Turėkime galvoje, kad iš tų trylikos kandidatų dauguma visgi pasisakė prieš Putiną, prieš Kremlių.
Negalima sakyti, kad Kremlius galėjo prisirišti prie kurio nors vieno ar kito kandidato. Prieš pirmojo turo rinkiminės kampanijos pabaigą buvo bandoma įsilaužti į piliečių platformas, socialines medijas. Bet dar iki galo neaišku, kas tą padarė. Kitur buvo mėginama eskaluoti antiukrainietiškas nuostatas, bet vėlgi nėra įrodymų, kad tai būtų Rusijos specialiųjų tarnybų darbas.
Pilietinės koalicijos (KO) kandidatas 2025 m. Lenkijos prezidento rinkimuose, Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis. Varšuva, Lenkija, 2025 m. gegužės 19 d. Radeko Pietruszkos / EPA-EFE nuotrauka
Kandidatai į Lenkijos Respublikos prezidentus, jų rinkiminiai štabai ir žiniasklaida buvo labai gerai pasiruošę galimoms Rusijos provokacijoms. Lenkijos visuomenė supranta grėsmes, kurios plaukia iš Maskvos, iš Kremliaus.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vytautas Markevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
