Arkivyskupas K. Kėvalas: Leono XIII enciklikos „Rerum novarum“ paveldas naujajam popiežiui – palydėti susiskaldžiusį pasaulį į vienybę
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Pokalbyje su Kauno arkivyskupu metropolitu KĘSTUČIU KĖVALU ieškome atsakymų į visuomenę priešinančius klausimus, kalbėdami apie Leono XIII enciklikos Rerum novarum istorinę svarbą ir jos aktualumą šiandien.
Kas yra popiežiaus Leono XIII enciklika Rerum novarum ir kuo ji susijusi su šių laikų globalia padėtimi bei Leonu XIV?
Pats enciklikos pavadinimas Rerum novarum reiškia „Naujieji dalykai“. Bažnyčia pirmą kartą istorijoje panoro kalbėti apie naujus XIX amžiaus pasaulio dalykus. Siekta tuometines aktualijas aptarti Bažnyčios mokymo ir Evangelijos šviesoje.
Tais laikais reikėjo spręsti, kaip reikėtų organizuoti naujai besivystantį industrinį pasaulį, kad nebūtų išnaudojami darbuotojai. Atradus garo variklį, pradėjo veikti galingos mašinos ir industrija plėtėsi. Iš gildijų, kurioms priklausantys žmonės dirbo po kelis dirbtuvėlėse, staiga visi perėjo į didžiulius fabrikus, ir čia žmogus tapo anonimu. Buvo sprendžiamas darbo valandų, vaikų darbo, darbo sąlygų klausimas. Tiesą sakant, tai nesisekė – toliau vyko didžiulis išnaudojimas.
Popiežius Leonas XIII ir jo enciklika „Rerum novarum“. Europos katalikų darbininkų judėjimo (ECWM) nuotrauka
Niekas to nereguliavo, todėl dirbantys vaikai ir nesuskaičiuojamos darbo valandos buvo problema. Karlas Marxas pasiūlė spręsti šią situaciją „vaistais“, baisesniais už pačią ligą, – siūlė komunizmą. Jis pagrindine problema įvardijo nuosavybės teisę, kuria naudojasi turtingieji ir išnaudoja teisių neturinčius žmones. Marxas pasiūlė visai panaikinti privačią nuosavybę, visus žmones sulyginti ir sukurti tokią valstybę, kuri visus įdarbintų. Tai – moderni vergovės forma. Šios mintys Europoje po truputį pradėjo įgauti galią.
Bažnyčia ėmė svarstyti, kaip galėtų atsakyti į susidariusią situaciją, bandymą ją netinkamai spręsti. Pirmą kartą Bažnyčios istorijoje buvo apsispręsta rašyti popiežiaus dokumentą – Rerum novarum – ne tikėjimo, bet socialiniais klausimais. Pirmą sykį popiežius pradėjo kalbėti apie pasaulietinius dalykus – tokius, kurie, atrodė, Bažnyčiai neturėtų rūpėti, pavyzdžiui, darbo sąlygos, laisvų asociacijų teisė, profsąjungų kūrimasis.
Popiežius Leonas XIV po jo pontifikato inauguracijos šv. Mišių Šv. Petro aikštėje Vatikane 2025 m. gegužės 18 d. EPA-EFE nuotrauka
Kokioms šiandienėms socialinėms temoms labiausiai reikėtų naujo popiežiaus dėmesio?
Galime sakyti, kad šiomis dienomis nutiko kita revoliucija – dirbtinio intelekto. Jis iš esmės keičia pasaulį, ir mūsų požiūris į įprastus darbus taip pat turės pasikeisti. Daug žmonių gali prarasti darbą dėl šio didelės reikšmės įrankio, kurio iki šiol pasaulis neturėjo. Jis labai greitai keis mūsų gyvenimą kryptimi, kurios mes dar net nežinome. Sakoma, kad dabar dirbtinis intelektas mokosi ir vystosi labai greitai. Patys jo kūrėjai tvirtina, kad, viena vertus, tai yra didelis pavojus žmonijos rankose, kita vertus – atsiveria neįtikėtinos galimybės.
Tai priemonė, kuri galėtų padėti švietimo, ekonomikos, kultūros ir visose kitose srityse. Naujasis popiežius, matydamas šią kylančią revoliuciją, galvoja, ką Bažnyčia galės dovanoti ir kuo padėti žmonėms.
Bažnyčiai bus ir kitų socialinių iššūkių. Vienas jų – kurti tarpusavio pagarbą. Mes vieni kitus labai žeidžiame – bendraudami ir vieni su kitais asmeniškai, ir kaip valstybės. Įžeidimai kartais tampa tiesiog nevaldomi, pavyzdžiui, socialinių tinklų komentaruose. Girdėdami žmonių pokalbius, debatus, matome, kaip negerbiamas kitas žmogus, ir ši nepagarba yra nuodinga. Pasaulyje susidarė aplinka, kurioje visiems labai negera, bet dar nežinome, kaip kitaip galėtų būti.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Popiežius Leonas XIII ir jo enciklika „Rerum novarum“. Europos katalikų darbininkų judėjimo (ECWM) nuotrauka
Niekas to nereguliavo, todėl dirbantys vaikai ir nesuskaičiuojamos darbo valandos buvo problema. Karlas Marxas pasiūlė spręsti šią situaciją „vaistais“, baisesniais už pačią ligą, – siūlė komunizmą. Jis pagrindine problema įvardijo nuosavybės teisę, kuria naudojasi turtingieji ir išnaudoja teisių neturinčius žmones. Marxas pasiūlė visai panaikinti privačią nuosavybę, visus žmones sulyginti ir sukurti tokią valstybę, kuri visus įdarbintų. Tai – moderni vergovės forma. Šios mintys Europoje po truputį pradėjo įgauti galią.
Bažnyčia ėmė svarstyti, kaip galėtų atsakyti į susidariusią situaciją, bandymą ją netinkamai spręsti. Pirmą kartą Bažnyčios istorijoje buvo apsispręsta rašyti popiežiaus dokumentą – Rerum novarum – ne tikėjimo, bet socialiniais klausimais. Pirmą sykį popiežius pradėjo kalbėti apie pasaulietinius dalykus – tokius, kurie, atrodė, Bažnyčiai neturėtų rūpėti, pavyzdžiui, darbo sąlygos, laisvų asociacijų teisė, profsąjungų kūrimasis.
Rerum novarum enciklikos įtaka yra galinga, stipri Europos ir Vakarų civilizacijos išlikimui. Kadangi popiežius Leonas XIV priėmė Leono vardą, turime didžiulę viltį, kad bus pasiūlyta, kaip spręsti naujas kilusias problemas.Tai, kas įvyko paskelbus šią encikliką, yra nuostabu. Buvo pateiktas pasiūlymas, kaip pasaulis galėtų žygiuoti naujomis industrinės revoliucijos sąlygomis. Enciklikos atgarsis buvo juntamas ir Lietuvoje. Turime palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį, kuris pradėjo vesti kursus šios enciklikos pagrindu, Mykolą Krupavičių (Lietuvos tarpukario dvasininkas ir politikas, buvęs žemės ūkio ministras – aut. past.), kuris atsikuriančiai Lietuvai parašė žemės reformos įstatymą, – jame enciklika buvo praktiškai pritaikyta mūsų šalies sąlygomis. Ir Lietuva per labai trumpą laiką – 20 metų – šoktelėjo į aukštą lygį. Taigi, ši enciklika Lietuvoje buvo sėkmingai pritaikyta. Ji buvo pritaikyta ir visoje Europoje. Iš tikrųjų komunizmas joje buvo sustabdytas per šią encikliką. Rusija tokios popiežiaus įtakos neturėjo, nes ten pagrindinis tikėjimas yra ortodoksų (stačiatikių). Todėl čia marksizmas išplito kaip ugnis, ir 1917 metais kilo revoliucija. Nors jos įtampa tvyrojo visoje Europoje, popiežiaus dokumentas sustabdė komunizmo plitimą ir bolševizmo mintį. Dėl to Europa išlaikė laisvę, ir šiandien Vakarų pasaulis yra be komunizmo nuodų. Rytų Europai ne taip pasisekė – mes buvome užgrobti. Visiems buvo aišku, kad komunizmą įsileisti yra klaida. Turėjome išlaukti 50 metų, kol grįžome prie tos pačios pažangios valstybės versijos, kurią Vakarų Europa puoselėjo be pertraukų, dėl to vystymasis žengė tolyn. Rerum novarum enciklikos įtaka yra galinga, stipri Europos ir Vakarų civilizacijos išlikimui. Kadangi popiežius Leonas XIV priėmė Leono vardą, turime didžiulę viltį, kad bus pasiūlyta, kaip spręsti naujas kilusias problemas, toliau gelbėjant ir perduodant naujoms kartoms Vakarų civilizaciją bei krikščionišką tikėjimą, remiantis pažangia vaizduote.
Popiežius Leonas XIV po jo pontifikato inauguracijos šv. Mišių Šv. Petro aikštėje Vatikane 2025 m. gegužės 18 d. EPA-EFE nuotrauka
Kokioms šiandienėms socialinėms temoms labiausiai reikėtų naujo popiežiaus dėmesio?
Galime sakyti, kad šiomis dienomis nutiko kita revoliucija – dirbtinio intelekto. Jis iš esmės keičia pasaulį, ir mūsų požiūris į įprastus darbus taip pat turės pasikeisti. Daug žmonių gali prarasti darbą dėl šio didelės reikšmės įrankio, kurio iki šiol pasaulis neturėjo. Jis labai greitai keis mūsų gyvenimą kryptimi, kurios mes dar net nežinome. Sakoma, kad dabar dirbtinis intelektas mokosi ir vystosi labai greitai. Patys jo kūrėjai tvirtina, kad, viena vertus, tai yra didelis pavojus žmonijos rankose, kita vertus – atsiveria neįtikėtinos galimybės.
Tai priemonė, kuri galėtų padėti švietimo, ekonomikos, kultūros ir visose kitose srityse. Naujasis popiežius, matydamas šią kylančią revoliuciją, galvoja, ką Bažnyčia galės dovanoti ir kuo padėti žmonėms.
Bažnyčiai bus ir kitų socialinių iššūkių. Vienas jų – kurti tarpusavio pagarbą. Mes vieni kitus labai žeidžiame – bendraudami ir vieni su kitais asmeniškai, ir kaip valstybės. Įžeidimai kartais tampa tiesiog nevaldomi, pavyzdžiui, socialinių tinklų komentaruose. Girdėdami žmonių pokalbius, debatus, matome, kaip negerbiamas kitas žmogus, ir ši nepagarba yra nuodinga. Pasaulyje susidarė aplinka, kurioje visiems labai negera, bet dar nežinome, kaip kitaip galėtų būti.
Mes, krikščionys, turime kurti meilės civilizaciją. Dabarties iššūkis, kuriam reikalingas Rerum novarum, yra santykis tarp žmonių ir tarp tautų.Reikia praktikuoti meilės meną ir pagarbą kitam žmogui. Besąlygiškai mylint žiūrėti į kitaip mąstantį, kitaip atrodantį, kitaip suprantantį. Tokiam požiūriui gali padėti, pavyzdžiui, emociniu intelektu vadinamas siekis pažinti savo ir kito asmens jausmus arba empatijos kultūra įsijaučiant į kitą. O individualizmo kultūra mums siūlo galvoti apie save. Galvodamas tik apie save nepažinsi kito. Ir viskas baigsis tuo, kad galiausiai ir pats savęs nepažinsi, nes mes save pažįstame per kitus. Įsijautimui kaip gebėjimui arba kultūrai reikalingas naujas postūmis. Mes, krikščionys, turime kurti meilės civilizaciją. Dabarties iššūkis, kuriam reikalingas Rerum novarum, yra santykis tarp žmonių ir tarp tautų. Leonas XIII buvo vadinamas tiltu tarp modernybės ir tradicijos. Ar juntamas poreikis, kad Leonas XIV atliktų tokį vaidmenį? Taip. Labai gražus yra Leono XIV šūkis „Viename (Kristuje) esame viena“. Jis kalba apie poreikį atrasti vienybės būdus. Pagrindinis jo kaip popiežiaus tikslas – tiesti tiltus. Juk pontifikatas yra popiežiaus valdymo laikotarpis, o lotyniškai pontifex reiškia tiltų statytoją. Taigi, popiežiaus darbas yra rasti, kaip sutaikinti ir suvienyti tiek Bažnyčią, kurioje yra skirtingų stovyklų, tiek pasaulį, kuris skaidosi dėl ideologijų. Svarbu atrasti vienybės gaires, kurios būtų aukščiau už ideologiją. Popiežius turi tam tikra prasme palydėti žmoniją į naują sugyvenimo kartu versiją. Popiežius Pranciškus lydėjo mus su enciklika Fratelli tutti (liet. „Visi esame broliai“). Mes kiekvienas turime krikščionišką pašaukimą tiesti ranką kitam žmogui, bet, jeigu neatrasime vienybės taškų, pasaulis negalės išlikti vientisas ir negalės būti draugiška vieta gyventi. Popiežiaus tikslas ir misija yra nepaprastai svarbūs – palydėti susiskaldžiusį pasaulį į naujų formų vienybę.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Rita Bagdonaite
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
