„Stiprėjame kartu, o ne po vieną.“ Klaipėdoje vyksta 18-asis Vilties bėgimas

Tai labdaros renginys, kuris ne tik skatina fizinį aktyvumą, bet ir turi kilnų tikslą – bėgimo metu surinktos aukos skiriamos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui ir ten besigydantiems pacientams išlaikyti.

Centro misija – padėti ne tik sergantiesiems

Šiemet Šv. Pranciškaus onkologijos centras mini savo 20-metį. Centro vadovė ALDONA KERPYTĖ įstaigą apibūdina kaip poilsio vietą, kurioje žmonės gali rasti pagalbą.

„Turime daug lankytojų ir jaučiamės esantys reikalingi, kad žmonės turėtų kur ateiti – nuo pat ligos įtarimo, diagnozės laukimo ar tada, kai nebežino, ką daryti. Šioje oazėje viltis nepavargsta“, – pasakoja centro vadovė A. Kerpytė.

Onkologijos centras teikia psichologinę, dvasinę ir socialinę pagalbą ne tik sergantiesiems, bet ir jų artimiesiems. Visos šios paslaugos, išskyrus nakvynę, yra nemokamos. Vis dėlto įvairūs sunkumai neaplenkia ir šios įstaigos.

Šv. Pranciškaus onkologijos centras. Centro archyvo nuotrauka

„Vienas iš didžiausių iššūkių – finansinis, nes gyvename tik iš labdaros, aukų, ir parama tikrai reikalinga. Kasmet balansuojame ties išgyvenimo riba, bet, ačiū Dievui, vis kaip nors pavyksta išgyventi“, – atvirauja centro vadovė.

Vilties bėgimo ištakos

Mažesniųjų brolių ordino Šv. Kazimiero provincijos ministras brolis EVALDAS DARULIS OFM kalbėdamas apie Vilties bėgimo pradžią prisimena, kad su dabartine direktore A. Kerpyte susipažino grįžęs iš Italijos ir Kretingoje dirbdamas vikaru. Kaip pasakoja pranciškonas, tuomet Kretingoje jau veikė vėžiu sergančių moterų savitarpio pagalbos maldos grupelė, kuri rinkdavosi špitolėje.

Idėja organizuoti bėgimą kilo broliui Benediktui Jurčiui OFM. Taip pranciškonai pradėjo svarstyti apie galimus lėšų rinkimo ir pagalbos ligoniams teikimo būdus. Sugalvota iš Vilties bėgimo surinktų lėšų statyti Šv. Pranciškaus onkologijos centrą.

„Man tai panašu į šv. Pranciškaus susitikimą su raupsuotaisiais, nes kartais vėžiu sergantis žmogus yra tarsi stigmatizuojamas, laikomas beviltišku“, – mintimis dalijasi brolis E. Darulis OFM.

Dalyvauja žmonės iš visos Lietuvos

Vilties bėgimas kasmet pritraukia daugybę dalyvių iš visos Lietuvos. Brolis E. Darulis OFM sako, kad visuomenę domina renginiai, susiję su pagalba sergantiesiems onkologine liga.

Profesionalus bėgikas, maratonininkas REMIGIJUS KANČYS dalyvavo beveik visuose Vilties bėgimuose ir šiandien, prisimindamas savo pirmą kartą, prisipažįsta, kad tada dar nebuvo supratęs šio renginio esmės.

„Pirmasis bėgimas buvo paskata tiesiog dalyvauti Lietuvos čempionato dešimties kilometrų distancijoje. Dar nežinojau visos bėgimo idėjos ir sumanymo, bet sudalyvavęs keliuose bėgimuose supratau, kad čia esmė yra ne medalis“, – prisimena maratonininkas.

Bėgikas Remigijus Kančys. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka Vilties bėgimo akimirka. Viltiesbegimas.lt nuotrauka

Anot R. Kančio, Vilties bėgimo nuotoliai yra panašūs į profesionalių varžybų, vis dėlto esminis čia skirtumas yra renginio tikslas. Vilties bėgimas turi aiškią viziją, todėl, bėgiko teigimu, nederėtų sportininkams teikti piniginių apdovanojimų.

„Prisimenu, aš savo apdovanojimą atidaviau ir paprašiau, kad šie pinigai atitektų tam, kam jie šią akimirką labiau reikalingi. Vėliau mačiau vaizdo įrašą, kuriame mama vaikui pirko būtinus vaistus. Žinote, tai turbūt yra didžiausia vertė, ir medalis visiškai nublanksta“, – patirtimi dalijasi bėgikas.

Onkologijos centro variklis – viltis

Labai dažnai vien gydytojų įtarimai dėl galimos onkologinės ligos pacientą varo į neviltį, tačiau į Šv. Pranciškaus onkologijos centrą atėję žmonės tikisi pasveikti.

„Stiprėjame kartu, o ne po vieną. Pacientai į centrą atsiveda šeimos narius, ir tai įrodo, kad onkologiniams ligoniams labai reikalinga ramybė, džiaugsmas ir viltis, kuri atsiranda matant jau pasveikusius žmones“, – pasakoja centro vadovė A. Kerpytė.

Šiame centre savanoriauja ir anksčiau onkologine liga sirgę geraširdžiai žmonės.

„Atėjusiajam gali atrodyti, kad jis atsidūrė šulinio dugne ir iš ten nebeišsikapstys. Tačiau sutikęs ligonius, kurie čia gyveno ir iš šulinio išlipo, toks žmogus gauna liudijimą ir palaikymą, kad čia tikrai vyksta stebuklai“, – dalijasi onkologijos centro direktorė. Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė. Gedimino Kajėno nuotrauka

Vis dėlto pasitaiko, kad pacientas pralaimi kovą su vėžiu. „Visada gailimės tų žmonių, su kuriais susidraugavome. Tačiau turime dvasinį palaikymą ir patys esame dvasinio gyvenimo žmonės, todėl sugebame išgyventi, nepalūžti ir tęsti darbą. Aš pati esu sirgusi tris kartus ir jau 25-eri metai gyvenu. Nepaisant mirties atvejų, viltis vis tiek gyva, ir tik būdama kartu su kitais ligoniais galiu šia viltimi gyventi“, – atvirauja A. Kerpytė.

Beveik dešimt maršrutų – kaip išsirinkti?

Iš viso norintieji dalyvauti Vilties bėgime gali rinktis iš devynių skirtingų maršrutų ir ilgio trasų. Trumpiausia yra „Akropolio“ trasa – 200 metrų maršrutas, o ilgiausia – 42,195 kilometro „Stemma Group“ trasa. Labai svarbu, kad bėgikas rinktųsi maršrutą pagal savo galimybes.

„Jeigu žmogus retkarčiais pabėgioja, manau, gali penkis ar dešimt kilometrų įveikti“, – pataria bėgikas R. Kančys.

„Pusmaratonį ir visą maratoną renkasi tie, kurie turi didesnę patirtį, žino savo galimybes ir yra susipažinę su distancijomis“, – toliau patirtimi dalijasi profesionalas.

Kalbėdamas apie savo nubėgtus kilometrus Vilties bėgime, maratonininkas R. Kančys sako, kad neseniai bėgo pusę maratono, tačiau įprastai renkasi dešimties kilometrų nuotolį.

youtube.com video Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama