Arkivyskupas K. Kėvalas: Lietuvos laisvė taip pat yra maldos vaisius

Ketvirtadienį viso pasaulio akys krypsta į Turkiją, kur dėl taikos derėtis atvyksta Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų delegacijos. Dienraščiui „Bernardinai.lt“ arkivyskupas pasakoja apie šio vyskupų kvietimo motyvus, kaip tai turėtų atrodyti praktiškai ir kaip Bažnyčia gali sumažinti gyventojų šiuo metu patiriamą įtampą. Lietuvos vyskupai kviečia sustiprinti Rožinio maldos, gegužinių ir birželinių pamaldų praktikas papildoma malda už taiką. Kodėl pasirinkote būtent šias pamaldas ir kokia siūloma papildomos maldos tvarka? Pirmiausia tai buvo žmonių iniciatyva – jie prašė dėti papildomas pastangas dėl šio neramaus laiko ir įtampos. Kiek tenka bendrauti su žmonėmis, turbūt nėra pokalbio be karo temos, kuri šiandien pasidarė vos ne įprasta. Kiekvieną dieną stebime karo Ukrainoje įvykius – jie kelia nerimą. Iš pat pradžių mes, vyskupai, svarstėme galbūt pradėti maldingą žygį aplink Lietuvą. Maldos grupelės aplankytų parapijas šalia Lietuvos sienos. Tai būtų simbolinis Lietuvos apgaubimas malda. Kelionė būtų pradėta birželį ir baigta rugsėjį. Vėliau ėmėme svarstyti, kad ir daugiau žmonių galėtų dalyvauti šioje akcijoje, labai gražioje ir rengiamoje pačiu laiku, – visose parapijose pasiūlant melstis už taiką. Reikia prašyti, kad Viešpats globotų Lietuvos laisvę, kad mes neprarastume šios brangios dovanos, iškovotos krauju, malda ir žmonių kančiomis. Visada buvo mintis sustiprinti gegužinių ir birželinių pamaldų tradicinę maldą, suteikiant maldos už taiką ir Lietuvos apsaugos intenciją. Pamanėme, kad tokiu būdu į maldą galėtų įsitraukti kur kas daugiau žmonių. Pasitarę tarpusavyje nusprendėme, kad tai puiki idėja. Žmonėms tai padės sustiprinti širdies ramybę, o ji ateina iš maldos ir pasitikėjimo Dievo globa. Mariupolis, Ukraina, 2022 m. balandžio 12 d. Sergejaus Ilnickio / EPA-EFE nuotrauka Ar mes galime nustatyti kokias nors maldos taisykles? Mintis buvo ta, kad Rožinio malda ir šv. Mišios turi būti šia intencija – nėra taip, kad dabar specialiai kokią nors maldą kalbėsime ir ji bus kuo nors ypatinga. Visa maldos vakaro programa skiriama melstis už taiką. Žinoma, reikėtų nepamiršti ir kitų įprastų parapijos intencijų, taip pat turėti galvoje taikos intenciją ir prisiminti brolius bei seseris Ukrainoje, nes dabar iš tiesų sprendžiamas šios šalies likimas. Pastarosiomis dienomis akivaizdu, kad derybos nesiseka ir įvairios pasaulio pastangos ieškoti išeities neduoda rezultatų. Matome, kad derybų pusės nesusikalba ir tiesiog nėra sprendimo. Todėl reikalinga Dangaus pagalba, koks nors išrišimas, kurio mes nematome, bet Dievas jį žino. Ne pirmą kartą Lietuvos vyskupai kviečia melstis už taiką. Kaip jums atrodo, ankstesnės mūsų maldos buvo išklausytos? Lietuvos laisvė yra stebuklas, ir tai yra Viešpaties išklausytos maldos vaisiai. Eucharistijos bičiulių judėjimas, Šiluvos atlaidų tradicijos – žmonės melsdavosi už taiką, išsilaisvinimą iš sovietų imperijos. Jie tai darė, ir mes esame šio stebuklo liudininkai, nes Lietuva laisvę atgavo be karo. Turėjome aukų, tačiau nebuvo ilgo išsilaisvinimo karo, juo labiau kad jis mūsų atžvilgiu neįmanomas – esame per silpni kariauti su supergaliomis, o laisvę turime. Kaip tai nutiko? Žinoma, neįtikėtinos aplinkybės susidėliojo taip, kad galime sakyti, jog „ištrūkome kaip paukštelis iš paukštininko žabangų“ (Ps 124, 7). Ukraina siekia to paties, ką mes prieš 30 metų iškovojome. Ukrainiečiai žino, kad žmogus, visuomenė gali klestėti tik laisvėje. Jie nori ir turi teisę taip gyventi. Savo malda mes paremiame, prisidedame ir saugome save, nes karui tęsiantis taip pat nesame saugūs. Mums reikalinga pagalba iš aukštybių. Kai Jėzaus mokiniai klausia: „Mes neįveikėme to blogio, kodėl mes to negalėjome padaryti?“ (plg. Mt 17, 19), Jėzus atsako, kad „šita veislė kitaip neišvaroma, kaip tik malda ir pasninku“ (Mt 17, 21). Suprantame, kad Jėzus kalba apie maldos galią. Juk ir Mergelės Marijos apsireiškimai Fatimoje yra aiškus kvietimas melstis už taiką ir nusidėjėlių atsivertimą. Tai reiškia, jog turime aktyviai dalyvauti apsispręsdami melstis, kad pasaulyje išlaikytume ramybę, kelti širdis į Viešpatį ir taip bendradarbiauti su Dievu užtikrinant taiką bei ramybę. Fatimos Dievo Motina. EPA-EFE nuotrauka Arkivyskupe, kaip dažnai jūs bendraudamas su žmonėmis pastebite, kad juos ypač stipriai veikia įtampa dėl šiuo metu pasaulyje vykstančių neramumų? Ne kartą teko sutikti žmonių, kurie labai bijo, klausinėja, kas dabar bus, kaip toliau gyvensime. Kiti sako, kad viskas – jau nieko gero nebebus, vėl grįžta laikai, nuo kurių bėgome. Kai kurie žmonės net yra įsigiję būstus užsienyje, ruošiasi priimti tam tikrus sprendimus. Blogai Lietuvai, jeigu šis karštis ir nerimo nuotaikos stiprės, mes ir be karo, galima sakyti, pralaimėsime, nes prarasime širdies ramybę. O tai – pati brangiausia dovana. Paskui jau ir pačioje visuomenėje kiltų įtampa, atsirastų nesusikalbėjimas. Dar daugiau – žmogus patenka į nerimo ir įtampos pinkles. Krikščionims šioje situacijoje yra ką veikti, nes tikėjimas mums kalba, kad Viešpats mus saugo ir turime Juo pasikliauti, nedrebėti, bet ir daryti namų darbus. Šie darbai ir yra maldos praktika. Kaip Bažnyčia gali padėti žmonėms įveikti nerimą ir nesaugumo jausmą dėl karo Ukrainoje ir kitų pasaulyje vykstančių neramumų? Bažnyčia kviečia patirti maldos galią, ateiti į šv. Mišias, sukalbėti Rožinio maldą, dalyvauti gegužinėse, birželinėse pamaldose ir patirti ramybę. Bažnyčios tikslas yra kurti bendrystės, ramybės ir vienybės oazę. Bažnyčia tampa ta vieta, kurioje žmogus atsigauna, pailsi ir gauna žinią, kad pasaulis negriūva – Dievas mūsų nepaliko, Kristus toliau mums dovanoja ramybę. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.